1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose.

Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės kapinėmis. Čia palaidota daugiau kaip 200 Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų. 1929 metais, norint įamžinti jų atminimą, Ramygalos gatvės kapinėse nuspręsta pastatyti paminklą. Sudarytas paminklo statymo komitetas. Jo pirmininku tapo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kapelionas K. Jurkus, iždininku – Panevėžio savivaldybės atstovas Pranas Aižinas, sekretoriumi Panevėžio savanorių kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovas Stasys Banelis. Paminklo projektą 1929 m. paruošė skulptorius Juozas Zikaras. Kaip paminklo autorius kartais nurodomas dailininkas Juozas Kaminskas.

1930 m. rugsėjo 21 d. surengtos paminklo atidengimo iškilmės. Į jas, nepaisant lietingo oro, susirinko keli tūkstančiai žmonių. 10 val. 30 min. iškilmės pradėtos šv. Mišiomis Panevėžio Katedroje. Jas aukojo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Kun. Jurgis Žitkevičius pasakė pamokslą. Į iškilmes atvyko savanoriai, šauliai, moksleiviai, skautai. Po pamaldų visi patraukė į kapines. Į iškilmes atvyko krašto apsaugos ministras pulkininkas Balys Giedraitis, aukštoji karininkija, generalinio štabo I skyriaus viršininkas generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Griganavičius, vyriausiasis kariuomenės kapelionas Vladas Mironas, 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko vadas plk. V. Giedrys ir kiti garbingi asmenys. Iškilmės kapinėse prasidėjo 12 val. 30 min. Pirmas kalbėjo paminklo statymo komiteto pirmininkas K. Jurkus, po jo – krašto apsaugos ministras pulkininkas B. Giedraitis. Šaulių choras, vadovaujamas Mykolo Karkos, atliko patriotines dainas. Paminklą atidengė krašto apsaugos ministras plk. B. Giedraitis. Po to šūvių salve pagerbti žuvusieji. Vyskupas K. Paltarokas pašventino paminklą. Į paminklą įmūrytas aktas, kuriame rašoma, kad šis paminklas skiriamas garbingai už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams. Paskaičius aktą, svečiai pakviesti jį pasirašyti. Prie paminklo padėta 10 vainikų nuo prezidento bei vyriausybės. Po vainikų padėjimo kalbėjo Panevėžio burmistras Tadas Chodakauskas. Iškilmių pabaigoje pražygiavo pulkas.

Sovietiniais laikais paminklas nugriautas. 1992 m. miesto savivaldybės rūpesčiu pagal architekto G. Diržio projektą paminklas atstatytas, sutvarkyti sunykę kryželiai. Kapuose dabar yra apie 240 kryželių. Atkurtas paminklas vėl džiugina visus, norinčius prisiminti garbingą krašto praeitį.

Nuotraukos:
1. Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse. XX a. 4 deš.
2. Paminklo atidengimo iškilmės. Kalba krašto apsaugos ministras B. Giedraitis. 1930 m.

Nuotraukos iš M. Dirsės asmeninės kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas