1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Finansų skyriaus buhalterio padėjėjas Antanas Čibinskas. Žudynės vyko ir netoli Panevėžio cukraus fabriko.

Visų išvardintų bolševikinio teroro aukų palaikai atkasti 1941 m. birželio 27 d. ir pašarvoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Iškilmingai palaidoti birželio 29 dieną, sekmadienį, Katedros kapinėse Ramygalos g. Gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė palaidota Stačiatikių (pravoslavų) kapinėse J. Tilvyčio g. Panevėžyje.

1941 m. spalį tirti nužudytųjų kūnai. Tyrimą atliko VDU klinikų direktorius prof. K. Oželis, asistentas dr. Minelga. Tirti ekshumuoti gydytojų Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio palaikai, Stasio Mačiulio palaikų ekshumuoti neleido žmona. Po tyrimo gyd. J. Žemgulys palaidotas Kaune, A. Gudonis – Rokiškyje. 1941 m. vesta gydytojų nužudymo byla. Nacių okupacijos metais Panevėžyje Š. Mero gatvė pavadinta dr. Mačiulio, I. Hercelio – dr. Žemgulio, A. Kisino – dr. Gudonio vardu.

Panevėžio apskrities valdybos nario Petro Butkaus iniciatyva buvo sudarytas paminklo statymo komitetas. Komiteto nariai: Panevėžio apskrities valdybos atstovas P. Butkus, Panevėžio apskrities ligoninės direktorius Kazys Gudelis ir gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Paminklo projektą paruošė ir darbus įvykdė skulptorius Bernardas Bučas. Kartu dirbo akmenskaldys S. Miškinis. Lėšas paminklo statybai skyrė Panevėžio apskrities valdyba, aukojo miesto gyventojai. Paminklo pastatymas kainavo 8 600 reichsmarkių.

1943 m. rugsėjo 19 dieną, sekmadienį, prie Panevėžio apskrities ligoninės Didžiųjų rūmų vyko iškilminga paminklo atidengimo ceremonija. Prieš iškilmes Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas laikė gedulingas pamaldas, pasakė pamokslą. Po pamokslo paminklo statymo komiteto įgaliotas gydytojas Kazys Gudelis padėkojo vyskupui Kazimierui Paltarokui už laikytas pamaldas. Paminklą atidengė Vidaus reikalų Generalinis tarėjas mjr. J. Pyragius.

Karo pabaigoje, bombardavimo metu, paminklas nužudytiems gydytojams buvo apgadintas. 1944 m. gydytojo J. Statkevičiaus iniciatyva paminklas buvo išsaugotas nuo sunaikinimo, slapta jį užkasus toje vietoje kur jis stovėjo.

1988 m. pirmajame Sąjūdžio mitinge Panevėžyje viešai įvardyta, kad tris Panevėžio ligoninės gydytojus bei gailestingąją seserį nužudė besitraukiantys sovietiniai okupantai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės narių iniciatyva paminklas nužudytiems gydytojams atstatytas. Paminklą atkasant ir jį atstatant aktyviai dalyvavo Panevėžio respublikinės ligoninės chirurgai. 1988 m. lapkričio 1 d. atstatytas paminklas atidengtas dalyvaujant Panevėžio medikams, miesto visuomenei, respublikinės Chirurgų draugijos atstovams. Atstatytą paminklą pašventino Panevėžio Katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius. Paminklą atnaujino Panevėžio skulptoriai Alfridas Pajuodis ir Algimantas Vytėnas. 1989 m. birželio 26 d., nužudytų gydytojų mirties metinių minėjimo proga, paminklas restauruotas – atstatytas užrašas, atkurtos kai kurios detalės.

Nuotraukos:
1. Raudonojo teroro aukų laidotuvės Panevėžyje 1941 m. birželio 29 d. J. Žitkaus nuotrauka.
2. Paminklo nužudytiems gydytojams atidengimo iškilmės. 1943 m.

Nuotraukos iš M. Dirsės archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas