Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. II p. Apie 1880 m.  įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki XX a. pr. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Steigėjai – dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas. Tarpukario metais ji veikė adresu Laisvės a. Nr. 37, vadinta „lenkų“ banko vardu. Yra duomenų, kad ši draugija apie 1934 m. buvo prijungta prie žydų liaudies banko. Tarpusavio kredito draugija po Pirmojo pasaulinio karo pasistatė rūmus Panevėžio mieste, bet nėra žinių ar juose veikė. Tos patalpos buvo nuomojamos.

1911 m. ilgalaikėms paskoloms išduoti Panevėžio mieste įkurtas Panevėžio visuomeninis bankas. Jis veikė Ramygalos gatvėje tame pačiame pastate kaip ir miesto Valdyba. Bankas veikė tik iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. 1914 m. duomenimis Panevėžio mieste veikė Cemacho Braudo banko kontora Turgaus aikštėje ir Volfo banko kontora Šeduvos gatvėje. Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918) Panevėžyje veikė Poznanės rytų banko skyrius. Jis keitė auksines ir sidabrines monetas į okupantų išleistą valiutą – ostmarkes. Skyrius veikė Panevėžio tarpusavio kredito draugijos patalpose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje ėmė steigtis nauji bankai, o Panevėžyje kūrėsi jų skyriai. 1918 m. įsteigtas Prekybos ir pramonės bankas. Jo skyrius atidarytas Panevėžyje 1919 m., tačiau 1926 m. savo veiklą nutraukė. 1919 m. įkurtas vienas stambiausių Lietuvoje – Ūkio bankas. Jo steigėjas – Jonas Vailokaitis. Šio banko skyrius atidarytas ir Panevėžyje adresu Laisvės a. Nr. 39. 1920 m. įkurtas žydų centrinis bankas. Jo tikslas buvo įvairių žydų bendrovių ir kooperatyvų finansavimas. Šio banko skyrius veikė Panevėžio mieste Laisvės a. Nr. 24.

1924 m. Panevėžio mieste atsirado komercijos banko skyrius. Jis įkurtas Panevėžio tarpusavio kredito draugijos patalpose adresu Respublikos g. Nr. 14. 1924 m. Lietuvoje įkuriamas vienas stambiausių – Žemės bankas. Savo skyrių jis turėjo tik Klaipėdoje. Veiklą vykdė per taupomąsias kasas. 1920 m. įsteigiamas Kooperacijos bankas. Jis organizavo kredito kooperatyvus, kuriems vėliau ir perdavė savo funkcijas įvairiose Lietuvos vietovėse. 1920 m. Kaune įkurtas Lietuvos ūkininkų sąjungos centrinis liaudies bankas. Jo skyrius veikė ir Panevėžyje Laisvės a. Nr. 1.

Panevėžiečiai irgi kūrė savo bankus. 1919 m. gruodžio 9 d. Panevėžyje įsteigtas žydų liaudies bankas. Tai vienas pirmųjų žydų įsteigtų kooperatyvų Lietuvoje. Jis tvarkė visas smulkiųjų žydų pirklių operacijas, vienijo mažiau pasiturinčius žydus. Iš pradžių jis veikė adresu Respublikos g. Nr. 17, vėliau – Respublikos g. Nr. 6.

1923 m. sausio 14 d. vyko steigiamasis Panevėžio liaudies banko suvažiavimas. Į valdybą išrinkti: Povilas Šalčius, Trapikas, Gudaitis, Juodakis, Bielinis. Nutarta stoti į Lietuvos kooperatyvų sąjungą. Pajininkais buvo priimami ūkininkai, amatininkai, valdininkai, tarnautojai. Banko pajus – 40 litų. Vienas pajininkas galėjo turėti ne daugiau 100 pajų. Nustatyti procentai: 3 mėnesiams – 5 proc., pusei metų – 7 proc., o 6–12 mėnesiams – 9 proc. Kai kurių nedidelių bankų likimas buvo tragiškas. 1928 m. spalio pabaigoje dėl banko bankroto nusišovė vokiečių smulkaus kredito banko direktorius Šteigeris.

Žymiausias pačių panevėžiečių įkurtas – Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas. Veiklą pradėjo 1924 m. gegužės 6 d. Pirmąją šio banko valdybą sudarė prelatas J. Grabys, A. Gucevičius ir J. Kupstas. Vėliau į valdybą išrinkti S. Balčas ir L. Martinkaitis. Iš pradžių bankas veikė Laisvės a. Nr. 1 (trečiame aukšte). Vėliau prie šio banko prisijungė keletas smulkesnių bankų. 1930 m. liepos 14 d. prie šio banko prisijungė Panevėžio liaudies bankas, 1930 m. – Panevėžio smulkaus kredito draugija. Tais pačiais metais prisijungė vokiečių smulkaus kredito draugija. 1935 m. prisijungė Upytės ūkininkų smulkaus kredito draugija (jos būstinė buvo Panevėžyje).

1937 m. pradėta naujų Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatų statyba, ji baigta 1938 m. rugpjūčio 3 d. Bankas įsikūrė antrame aukšte. Pirmame aukšte veikė miesto savivaldybės vaistinė. Pastato adresas – Ramygalos g. Nr. 5. Rūmų statyba kainavo 250 000 litų. 1938 m. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas gavo 26 558 litų pelno ir turėjo 1 890 narių. Bankas dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. 1939 m. iš savo pelno jis skyrė: Šv. Vincento ir Paulo draugijai – 142 litus, Ginklų fondui – 1 000 litų, klaipėdiečiams tremtiniams remti – 500 litų.

Ne visi bankai tvarkėsi taip sėkmingai. Jau minėtas Vokiečių smulkaus kredito bankas nenorėjo jungtis prie stambesnių ir bankrutavo. Kartais į bankų turtą kėsindavosi ir plėšikai. 1937 m. kėsintasi apiplėšti centrinį žydų banką Laisvės aikštėje. Plėšikas Dionizas Baranauskas pareikalavo, kad kasininkas atidarytų seifą ir pagrobė 15 000 litų. Apie 2 000 litų išbarstė bėgdamas, kiti rasti jį suėmus.

Pagrindinis šalies – Lietuvos bankas – savo veiklą pradėjo 1922 m., ruošiantis lito išleidimui į apyvartą. Jo skyrius įkurtas Panevėžyje Ramygalos g. Nr. 2. Šio banko direktoriumi Panevėžyje nuo 1923 m. spalio mėn. iki 1938 m. dirbo Aleksandras Jurgutis. 1930 m. pradėta nauja banko rūmų statyba. Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus 30 000 litų. Statybas prižiūrėjo garsus tarpukario Lietuvos architektas prof. Mykolas Songaila. Statybose kasdien dirbdavo apie 40 darbininkų. Plytos gabentos iš Šiaulių. Rūmuose buvo numatytas ir butas direktoriui. Statyba kainavo 245 000 litų. Pastatą papuošė Juozo Zikaro sukurtos 12 atlantų skulptūros. Skulptūros baigtos 1931 m. liepos mėn. Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 m. lapkričio mėn. Į iškilmes numatyta kviesti 55 asmenis. Į naujas patalpas persikelta 1931 m. lapkričio mėn. 1933 m. dar buvo įrenginėjami telefonai ir signalizacija. Banko rūmai buvo apdrausti 300 000 litų suma. Banko darbuotojams darbo metu asmeniniai pokalbiai buvo draudžiami. Už tokius pažeidimus grėsė atleidimas iš darbo. Banke dirbo keliasdešimt tarnautojų.

1940 m. prasidėjo bankų nacionalizacija. Sovietmečiu bankai ne kartą keitė savo vietas, buvo perorganizuojami.

Nuotraukos:
1. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas. XX a. 4 deš.
2. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus darbuotojai. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas