Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo iš carinės Rusijos gilumos po priverstinės emigracijos, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Čia dėstyta rusų kalba.

1922 m. liepos 13 d. J. Kahanemanui leista statyti 3 aukštų mūrinį mergaičių gimnazijos pastatą. Lėšų jis surinko keliaudamas po JAV. Idėją parėmė ten gyvenę žydai, ypač verslininkas Lurjė.

Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu Lietuvos žydų mokyklų, mokslo ir auklėjimo draugijos „Javne“ centro komitetui leista įsteigti ir išlaikyti Panevėžyje žydų mergaičių gimnaziją. Joje 1928–1929 mokslo metais buvo keturios žemesnės klasės. Gimnazijoje dėstyta hebrajų kalba, čia dirbo daugiausia mokytojai žydai, buvo sustiprintas užsienio kalbų mokymas. Lietuvių kalbą dažniausiai dėstė lietuviai mokytojai. Gimnazija „Javne“ buvo įsikūrusi Ramygalos g. 34. Jai suteiktas Palestinoje veikusio žydų kultūros ir švietimo centro „Javne“ (vėliau tapusio žydų švietimo simboliu) pavadinimas. Gimnazijai vadovavo Šapira Beras. Tai buvo privati religinės krypties gimnazija, kurioje daugiausia mokėsi pasiturinčių žydų dukros. Mokykloje didelę įtaką turėjo žydų religinės organizacijos ir rabinai. Be bendrojo lavinimo disciplinų mokyta buities darbų, choreografijos ir skambinti fortepijonu. Iki 1931 m. buvo dėstomas siuvimas. Po 1931 m. vietoj jo įvestas privalomas lotynų kalbos mokymas. Nuo 1936 m. lotynų kalbą mokytis buvo privaloma. Mokymo lygis buvo aukštas.

Mokykla įsikūrė specialiai jai pastatytame pastate, kuriame buvo geros sąlygos – didelės ir šviesios klasės, centrinis šildymas, erdvus kiemas. Joje vienu metu mokėsi apie 120 mergaičių.

1928–1929 m. gimnazijoje mokėsi 109 mokinės. 1928 m. joje buvo 4 klasės, o netrukus, rugsėjo 6 d., leista atidaryti ir penktąją. 1931 m. rudenį mokykloje buvo aštuonios klasės, kuriose mokėsi 120 mergaičių. 1931–1932 m. – 192 mergaitės, 1938 m. – 115. Panevėžio miesto rabino J. Kahanemano iniciatyva 1937 m. buvo pastatytas priestatas sporto salei, o kitais metais iš jo surinktų lėšų atlikti remonto darbai. Materialine mokyklos padėtimi ir mokymo lygiu rūpinosi ne vien mokinių tėvai, bet ir religinės žydų draugijos bei rabinai. Gimnazija buvo privati ir negaudavo lėšų iš Lietuvos valdžios, tik į egzaminus buvo atsiunčiamas valdžios atstovas. Gimnazija iki 1940 m. parengė nemažai moksleivių.

 

Nuotraukos:
1. Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija. XX a. 4 deš.
2. Buvusios Panevėžio „Javnės“ gimnazijos pastatas. 2023 m. G. Kartano nuotrauka.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas