Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios pijorų mokyklos atkūrimą. Mokyklos įkūrimu rūpinosi komisija, vadovaujama Bronislovo Krasovskio. Nors gimnazija pradėjo veikti 1919 m. sausį, įkūrimo data laikoma 1919 m. vasario 7 d. Pirmas direktorius buvo Bronislovas Krasovskis, bet jis netrukus išvyko iš Panevėžio. Panevėžį užėmus Raudonajai armijai, mokyklos veikla laikinai sustabdyta. 1919 m. lietuviškai valdžiai gimnazijos veiklą atkūrus, jai pradėjo vadovauti Ipolitas Pereščiakas. Jis buvo baigęs Šiaulių gimnaziją, Petrapilio universitete – Matematikos fakultetą. 1919 mokslo metais mokykloje buvo 112 mokinių ir 6 mokytojai. Gimnazija buvo įsikūrusi privačiuose inžinieriaus Konstantino Birulio namuose Marijos g. 22.

Augant mokinių skaičiui, gimnazija nebetilpo K. Birulio name, todėl išnuomotos patalpos Andžejevskio privačiame name Ramygalos g. 24. Tačiau pastatai nelabai tiko gimnazijai. Ji siekė gauti buvusios pijorų mokyklos pastatus Klaipėdos g. 3, kur tuo metu buvo įsikūrusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Į tas patalpas pretendavo ir Panevėžio mokytojų seminarija. 1921 m. čia laikinai veikė Panevėžio apskrities ligoninė, o po kurio laiko jos atiteko Panevėžio mokytojų seminarijai.

1922 m. mokslas gimnazijoje vyko dviem pamainomis. 1923 m. išnuomotas privatus H. Pšezdeckienės namas Marijos gatvėje (dabar A. Smetonos g. 19) ir pradėta dirbti viena pamaina. 1918–1919 m. gimnazijoje veikė 4 klasės, mokėsi 64 mokiniai. 1919–1920 m. jau buvo 6 klasės ir 183 mokiniai. 1920–1921 m. – 9 klasės, 289 mokiniai, 1921–1922 m. – 10 klasių, 388 mokiniai, 1922–1923 m. – 12 klasių, 441 mokinys. 1923–1924 m. pasiektas maksimumas – 13 klasių ir 482 mokiniai. 1925–1926 m. mokėsi 433 mokiniai, 1926–1927 m. – 429. 1928 m. Panevėžio apskrities viršininkas savo rašte vidaus reikalų ministrui rašė, kad Panevėžio lenkų gimnazijoje mokosi mokiniai iš visos Lietuvos.

1923 m. gimnaziją baigė pirmoji laida, 21 mokinys, 14 vaikinų ir 7 merginos. 6 mokiniai mokyklą baigė sidabro medaliais. Dalis jų išvyko studijuoti į užsienio universitetus, kiti stojo mokytis į Lietuvos universitetą. 1924 m. gimnaziją baigė 20 mokinių. Baigiamojoje klasėje buvo 24 mokiniai, bet 3 neleista laikyti egzaminų, o vienas jų neišlaikė. 1924 m. lenkų gimnaziją sidabro medaliu baigė Ričardas Užpolevičius. 1925 m. mokyklą baigė 27 mokiniai, 1926 m. – 32. Iki 1925 m. šioje gimnazijoje mokėsi gana daug lietuvių tautybės vaikų. Visai nedaug mokėsi rusų, vokiečių ir žydų. 1922–1923 m. lietuvių buvo 30, bet dalis mokinių savo tautybės galėjo ir nenurodyti. Kitų tautybių mokinius viliojo mažesnis mokestis už mokslą, neturtingų tėvų vaikai būdavo visai atleidžiami nuo šio mokesčio. Dalis gaudavo net nemokamų rūbų. Svarbu ir tai, kad mieste nemažai gyventojų mokėjo lenkų kalbą.

Dar 1922 m. pradėta galvoti apie gimnazijos rūmų statybą. Tam buvo sudarytas komitetas. Statyba rimtai rūpinosi lenkų švietimo draugija „Oswiata“ ir aktyvi lenkų bendruomenė. Draugija veikė Vasario 16-osios g. 20. Lenkų gimnazijai sklypas nupirktas iš Konstansijos Rusteikaitės, statybai leidimą Vidaus reikalų ministerijos Statybos inspekcija išdavė 1929 m. vasario 28 d. Tų pačių metų rugpjūčio16 d. prasidėjo statybos, kurioms vadovavo Zbignevas Chominskis, baigęs Petrapilio technologijos institutą. Daug prisidėjo Vladimiras Snarskis, gimęs ir mokslus baigęs Tiflise, Zigmuntas Švoinickis, Barklainių dvarininkas, baigęs Austrijos Černovico ūkio akademiją. Statant gimnaziją talkino Feliksas Jelecas, mokęsis Petrapilio politechnikume, Lietuvos universitete gavęs inžinieriaus technologo diplomą. Vėliau jis 16 metų mokytojavo lenkų gimnazijoje. Dirbo ir Norbertas Liutkevičius, dvarininko sūnus, baigęs Petrapilio susisiekimo kelių institutą, taip pat Zigmuntas Stanevičius, Naujadolio dvaro savininkas.

Lenkų gimnazijos statyba finansuota per Panevėžio savitarpinės pagalbos banką, priklausiusį lenkams ir žydams. Gimnaziją projektavo lenkų tautybės statybos inžinierius Janas Krasovskis. 1930 m. jo pavardė rašyta Jonas Krasauskas. 1906 m. jis baigė Tomsko technologijos instituto inžinierių statybininkų kursą, carinėje Rusijoje projektavo įvairius objektus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atvyko į Lietuvą ir nuo 1921 m. birželio 7 d. iki 1922 m. birželio 21 d. dirbo Kauno miesto inžinieriumi.

Gimnazijos kapelionas J. Dirginčius pašventino gimnazijos pamatus 1929 m. rugsėjo 6 d. Lapkričio 7 d. pastatas apdengtas skarda, 1930 m. išgręžtas artezinis šulinys ir įvestas centrinis šildymas. Kapelionas J. Dirginčius gimnazijos rūmus pašventino 1930 m. rugsėjo 1 d. Naujuose rūmuose pradėta mokyti 1930 m. birželio 24., o galutinai viskas sutvarkyta 1932 m. lapkričio 6 d. Žemės sklypas ir statyba bendrovei „Dempol“ kainavo 567 tūkst. litų, ji dėl to prasiskolino.

Gimnazija tam tikrais metais buvo privati. 1926–1936 m. gimnazija buvo valstybinė. Lietuvos valstybė skirdavo dotacijas, bet reikėjo laikytis tam tikrų reikalavimų. Klasėje turėjo būti ne mažiau kaip 20 mokinių. 1920 m. gimnazijai skirta 33,251 Lt, 1921 m. – 116,084 Lt, 1923 m. – 72,964 Lt, 1924 m. – 106, 961 Lt, 1925 m. – 91,648 Lt, 1924 m. pašalpa lenkų gimnazijai sudarė daugiau kaip 50 procentų jos biudžeto. Nuo 1925 m. lėšų skirta vis mažiau, pvz.: 1936 m. ji gavo 12 tūkst. Lt.

Kitas pajamų šaltinis buvo mokestis už mokslą. Jis priklausė nuo mokinių materialinės padėties. Daugiausia mokėjo vyresniųjų klasių mokiniai, iki 300 Lt per metus. Vyresnių klasių mokiniai mokėjo ir už ūkines išlaidas, iki 150 Lt už pusę metų. Didžioji dalis lėšų, kaip rašyta ataskaitose, buvo gaunama iš gimnazijos laikytojos draugijos „Osviata“. 1933 m. duomenimis, ji gimnazijos išlaikymui skyrė 151 tūkst. Lt, iš jų mokytojų algoms 128 tūkst. Gimnazijoje tuo metu mokėsi 260 mokinių. Draugijai priklausė daugiau kaip 100 narių.  Ji įkurta 1917 m. lapkričio 29 d. Vokiečių valdžia jos statutą patvirtino 1919 m., o Lietuvos valdžia įregistravo 1920 m. sausį. Vieno mokinio išlaikymas gimnazijai kainavo beveik 500 Lt per metus. Lenkų gimnazijos inventorius iš pradžių buvo gana kuklus, vėliau ji gerai aprūpinta. Lenkų pradinės mokyklos skolinosi suolus ir kitą inventorių iš lenkų gimnazijos.

1925 m. Lietuvoje priimtas vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatymas draudė lietuvių vaikams mokytis lenkiškose mokyklose. Tuo metu buvo sudėtingi Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai. Po 1925 m. lietuvių mokinių skaičius lenkų gimnazijoje ėmė mažėti. 1937 m. mokėsi jau tik 2 lietuviai.

Gimnazijoje mažėjo ir lenkų vaikų skaičius. 1936 m. mokėsi 189 lenkai ir 6 lietuviai. Mokinių skaičius mažėjo ir dėl ekonominių priežasčių. Dalis mokinių atvykdavo iš tolimesnių vietovių ir jiems reikėjo nuomotis butus, brangoka buvo ir kelionė. Be to, gimnazija buvo labiau Lietuvos valdžios kontroliuojama. 1929 m. gimnaziją baigė 37 mokiniai. 1936 m. baigė 18, 1937 m. – tik 7 mokiniai. Baigę lenkų gimnaziją galėjo studijuoti ne visose Lietuvos aukštosiose mokyklose.

1936 m. mokyklos direktoriumi paskirtas St. Domaševičius, nes I. Pereščiakas išėjo į pensiją, pasinaudojęs 1935 m. pensijų įstatymo pakeitimais. Pagal juos pensija buvo skiriama ištarnavus 25 metus. Buvo mokama 60 proc. paskutinės algos. Dirbę daugiau nei 25 metus, už papildomus metus gaudavo po 2 proc. priedą, o nuo 30 iki 35 metų – po 1 proc. Toliau pensija nebedidėjo. 1936 m. buvusiam Panevėžio lenkų gimnazijos direktoriui I. Pereščakui paskirta 495 Lt pensija. Jo alga buvo 660 Lt. Pensijos buvo skiriamos tik valstybinių gimnazijų mokytojams ir vadovams. Nuo 1936 m. Panevėžio lenkų gimnazija vėl tapo privati.

Gimnazijoje vyko aktyvi užklasinė veikla. Nuo 1920 m. joje veikė literatūros būrelis, į kurį priimdavo tik nuo 5 gimnazijos klasės. Aktyviai gimnazijoje nuo 1920 m. veikė skautai, vieni pirmųjų skautų Panevėžyje. 1920 m. gimnazijoje buvo 60 skautų, jiems vadovavo mokytoja H. Losauskienė. Berniukų skautų draugovė vadinosi Tado Kosčiuškos, o mergaičių Adomo Mickevičiaus vardu. Vėliau pavadinimai keitėsi.

Gimnazijoje aktyviai veikė ugniagesių būrelis, įsteigtas 1923 m. vasario 19 d. Jie padėdavo miesto ugniagesiams. Moksleiviai aktyviai dalyvaudavo ir visuomeninėje veikloje, įvairiose talkose. Nuo 1928 m. gimnazijoje veikė pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas I. Domarko. Nuo 1928 m. mokyta griežti smuiku. Nuo 1928 m. veikė gimnastikos būrelis, vadovaujamas H. Jatauto. Buvo futbolo ir gimnastikos sekcijos. 1936 m. pradėjo veiklą mergaičių Raudonojo kryžiaus būrelis, kurio veikloje dalyvavo 61 mokinė. Dažnai organizuotos ekskursijos. Vykta į Burbiškio dvarą, Sanžylos pušyną traukiniu. 1922 m. surengta didelė ekskursija į Palangą, kur aplankytas Felikso Tiškevičiaus dvaras. Gimnazijoje šeštadieniais vykdavo šokiai, kurie baigdavosi 23 valandą. Šokiai jaunesniems gimnazistams baigdavosi anksčiau.

1929 m. vasarį lenkų gimnazija iškilmingai atšventė 10 metų jubiliejų. 1935 m. Panevėžio lenkų gimnazijoje vyko J. Pilsudskio mirties paminėjimas.

Gimnazijoje iš pradžių dirbo 3 mokytojai su aukštuoju, 6 su viduriniu išsilavinimu. 1920 m. mokytojų skaičius išaugo iki 16. Iš jų 6 buvo su aukštuoju, likusieji su viduriniu išsilavinimu. Dauguma mokytojų neturėjo mokytojo cenzo, kiti buvo ne Lietuvos valstybės piliečiai. Mokytojo cenzą iš pradžių turėjo tik direktorius I. Pereščiakas ir dar vienas mokytojas. Lenkų gimnazijoje dirbo žymus entomologas Valerionas Straševičius, surinkęs unikalią vabzdžių kolekciją iš viso pasaulio, kuri dabar saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Vėliau visi pedagogai privalėjo gauti mokytojo cenzą. Gimnazija dirbo pagal humanitarinio mokymo planą, dėstyta lotynų kalba. Joje vyravo lenkiška atmosfera, daug dėmesio buvo skiriama lenkų istorijai ir literatūrai. Kartais gimnazijoje trūkdavo mokymo priemonių, jų gaudavo iš Lenkijos. Gimnazijoje dirbo ir garsių mokytojų. I. Pereščiakas buvo baigęs Petrapilio universitete Matematikos fakultetą. St. Domaševičius buvo baigęs Sorbonos universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą. Jis buvo gimnazijos direktorius nuo 1936 m. Taip pat Lietuvos universitete jis studijavo mechaniką. Evelina Rajunčytė-Zykovičienė baigė Petrapilio politechnikos institutą. Zigmas Skirgaila baigė Krokuvos konservatoriją. Gydytojas Aleksandras Babianskis mediciną baigė Vienos ir Kazanės universitetuose. Jis buvo ir Panevėžio miesto tarybos narys. Mikalojus Lukaševičius baigė Petrapilio universitetą. Gimnazijoje veikė pedagogų taryba ir tėvų komitetas.

1936 m. priimtas įstatymas, kad lenkų gimnazijos negali lankyti vaikai, kurių vienas iš tėvų lietuvis. Mokinių skaičius vis mažėjo. Dar 1940 m. joje mokėsi 24 mokiniai lietuviai.

1940 m. birželio 14 d. lenkų gimnazija švietimo ministro Konstantino Jokanto įsakymu uždaryta. Argumentuota, kad dalis mokytojų neturi mokytojo cenzo ir joje pažeidžiamas įstatymas. 1940 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos direktoriui Jonui Navasaičiui perduotas lenkų gimnazijos archyvas. Perdavimo komisijoje nuo 1940 m. rugpjūčio 1 iki rugsėjo 15 d. dirbo Stanislovas Domaševičius, Henrikas Jatautas ir Aleksandra Zuraitė. Už darbą nesumokėta, nes organizacijos, kuriai priklausė gimnazija, veikimas sustabdytas, o turtas nacionalizuotas.

Lenkų gimnazija Panevėžyje suteikdavo puikų išsilavinimą. Ją baigė žymus poetas, vertėjas, žurnalų leidėjas Zigmundas Lavrinovičius, išvertęs ir Kristijono Donelaičio „Metus“, taip pat habilituotas medicinos mokslų daktaras chirurgas Adomas Jonas Daugirdas, apdovanotas Lenkijos kryžiumi už drąsą, Lenkijos Atgimimo ordino Riterio kryžiumi ir Komandoro kryžiumi. Čia mokėsi choro dirigentas Boleslovas Piekarskis, garsus pedagogas, vienas iš Dainų švenčių organizatorių Lietuvoje. Lenkų gimnazijoje mokėsi ir garsios Panevėžyje Moigių šeimos atstovai, Zigmanto Moigio dukros Irena ir Halina. 1933 m. Panevėžio lenkų gimnaziją baigė būsimoji prancūzų kalbos mokytoja Irena Moigytė, daug metų dirbusi mokytoja Panevėžyje.

Nacių okupacijos metais lenkų gimnazijos patalpose veikė prekybos mokykla, atkelta iš Klaipėdos. 1945 m. kovo 7 d. į šias patalpas įsikėlė Panevėžio mokytojų seminarija.

Nuotraukoje – Panevėžio lenkų gimnazija. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas