1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai, miesto burmistru dirbo vokietis pavarde Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis ir Vladas Kličmanas apsilankė pas vokiečių valdžios atstovus ir perdavė jiems susirinkimo dalyvių pageidavimus. Vokiečių valdžia nepažadėjo nieko. 1918 m. gruodžio 9 d. miesto valdyba įsikūrė Savitarpinės paskolos draugijos patalpose ir pradėjo veikti pusiau oficialiai.

1918 m. gruodžio 23 d. susikūrė Raudonoji darbininkų taryba. 1919 m. sausio 6 d. prie Panevėžio artinosi Raudonoji armija, miesto savivaldybė kartu su burmistru A. Vitartu buvo paleista. Tai tęsėsi iki kovo 25 dienos, kai bolševikai buvo išvaryti. Vėliau Raudonoji armija vėl trumpam buvo sugrįžusi į Panevėžį. 1919 m. gegužės 23 d. Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo Raudonąją armiją iš miesto ir apskrities. Atkurti Panevėžio savivaldybę buvo nelengva. Miesto prezidentu laikinai išrinktas lenkų tautybės advokatas Teodoras Liudkevičius. Panevėžio ūkis per karą buvo apleistas, gatvės taisytos seniai, jų apšvietimas silpnas, nors tam naudota elektra. Senas tiltas per Nevėžį Respublikos gatvėje vos laikėsi, reikėjo atlikti jo kapitalinį remontą. Miesto valdybos kasa buvo beveik tuščia.

1919 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. B. Adomulio padėjėju tapo Vladas Kličmanas, pirmuoju miesto tarybos pirmininku paskelbtas kunigas Jonas Maciejauskas. Tų pačių metų spalio 10 d. priimtas pirmasis savivaldybių įstatymas. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, taisyti gatves, statyti tiltus. Lėšų jos gaudavo iš gyventojų mokesčių, rinkliavų, notarinių prievolių ir valstybės subsidijų.

1923 m. liepos 19 d. Panevėžio taryba posėdyje svarstė miesto ribų nustatymo klausimą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. taryba išklausė V. Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Konstatuotas lėšų trūkumas, todėl nutarta pardavinėti elektros obligacijas. Svarbiausiu miesto savivaldybės darbu paskelbtas nuosavos elektros stoties įsteigimas. Tuo metu, kai kitos savivaldybės elektros stotis atidavinėjo privačiam kapitalui, Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimo reikalais. 1922 m. nupirktos visos reikalingos medžiagos. Nauja elektrinė pradėjo dirbti 1923 m. spalį. Vėliau iš elektrinės gautos lėšos sudarė didžiausią savivaldybės pajamų dalį.

1924 m. sausio 9 d. miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui įsteigti Apygardos teismą, tam numatyta skirti 6 000 litų. 1924 m. sausio 15 d. tarybos posėdyje nuspręsta sutvarkyti labai apleistą S. Montvilos teatrą. Nutarta įdėti daug pastangų tam, kad  šis teatras pereitų miesto žinion. Remontui skirta 15 000 litų, valstybės knygynui išlaikyti – 5 000 litų, muziejui sušelpti – 1 000 litų, Kalėdų eglutei – 2 000 litų, vasaros vaikų darželiui – 4 000 litų, kultūrinėms organizacijoms – 5 000 litų, prieglaudoms išlaikyti – 12 000 litų, labdaros organizacijoms – 6 000 litų. Įvairios išlaidos beturčių ir bedarbių būviui pagerinti, jų pašalpoms sudarė 10 000 litų. 1924 m. gegužės 3 d. Panevėžio taryba nutarė, kad visose miesto gatvėse ir gatvelėse privalo būti įrengti šaligatviai, o gatvės, kur įmanoma, paplatintos. Priimtas sprendimas miesto centre lieti cementinius šaligatvius, o jo pakraščiuose leista įrengti ne mažiau kaip 70 cm pločio medinius šaligatvius. 1924 m. birželio 2 d. pripažinta, kad Panevėžio miestui reikalingas laikraštis ir nutarta bendrovei „Panevėžio balsas“ skirti 100 litų mėnesinę subsidiją jam leisti. Posėdyje taip pat nagrinėtas „Gimtajam kraštui tirti“ draugijos raštas dėl Kranto g. namo Nr. 25 nusavinimo iš Ničajienės ir leidimo šiuo pastatu naudotis draugijai tol, kol pastaroji gyvuos.

1924 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstytas Panevėžio miesto rinkimų komisijos sudarymo klausimas. Miestą nutarta padalyti į rinkimines apylinkes, prašyta, kad prie šių apylinkių būtų budima. Pirmas budėjimo punktas įkurtas prie miesto valdybos Ramygalos gatvėje, antras – prie ugniagesių pastato Sodų gatvėje, trečias  – netoli Aido draugijos Vasario 16-osios gatvėje, ketvirtas – greta J. Masiliūno namų Stoties ir Pušaloto gatvių kampe, penktas – prie lietuvių prieglaudos, esančios šalia senosios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. 1924 m. rugpjūčio 6 d. miesto rinkimų komisijos posėdyje paskirti 5 rinkimų komisijų pirmininkai: pirmosios apylinkės – H. Landau, antrosios – J. Handinas, trečiosios – J. Moigis, ketvirtosios – K. Motieka, penktosios – J. Grabys. Kariai, gyvenantys kareivinėse, rinkimuose dalyvauti negalėjo. 1924 m. rinkimuose išrinkta keturiasdešimt atstovų: penkiolika žydų tautybės deputatų, penki lenkai, vienas vokietis, likusieji – lietuviai.

1924 m. lapkričio 6 d. ugniagesių salėje įvyko miesto tarybos prezidiumo ir valdybos rinkimai, juose pirmininkavo advokatas T. Liudkevičius. V. Kličmanas tarybos pirmininko pareigoms užimti pasiūlė J. Grabį. Už pastarąjį balsavo 30, prieš – 5, susilaikė 4 darbininkų frakcijos nariai. Pirmininko postas atiteko krikščionių-demokratų frakcijos nariui kunigui J. Grabys, vicepirmininku paskirtas advokatas H. Landau. Išrinkta valdyba: Vladas Snarskis, Abraomas Fleišeris, Ilja Gurvičius, Vladas Kličmanas ir Tadas Chodakauskas. 1924 m. lapkričio 20 d. posėdyje prisaikdintas burmistras T. Chodakauskas ir valdybos nariai. Seniausias miesto tarybos narys buvo Michaelis Rosakas. Pirmą kartą į tarybą M. Rosakas išrinktas 1878 m., jos nariu be pertraukos išbuvo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. vėl pateko į tarybą, bet vėliau į ją perrinktas nebebuvo. Panevėžio miesto tarybos nariu M. Rosakas išbuvo 39 metus.

1924 m. gruodžio 1 d. posėdžio metu miesto burmistras T. Chodakauskas pranešė, kad valdybos kasoje tik 176 litai. Burmistrui pasiūlius imti paskolą, iš Lietuvos banko pasiskolinta 35 000 litų. Be to, Plentų ir vandens kelių valdyba buvo pažadėjusi suteikti iki 30 000 litų pašalpą, skirtą  tiltui per Nevėžio upę statyti. Miesto valdyba gavo tik dalį žadėtos sumos – 12 000 litų. Gruodžio 1 d. posėdyje miesto taryba taip pat nutarė leisti Panevėžyje ir jo apylinkėse, išskyrus Senamiesčio ir Plūkių kaimus, 1925-aisias įsteigti 20 aludžių. Panevėžio miesto taryba nutarė deleguoti T. Chodakauską, Č. Petraškevičių ir V. Kličmaną į Ministrų kabinetą, kad šie suteiktų pašalpą bedarbių viešiesiems darbams. Netrukus pradėta bedarbių registracija ir miesto valdyba įsteigė darbo biržą. 1925 m. Ministrų kabinetas viešiesiems darbams organizuoti Panevėžio miesto valdybai suteikė 65 000 litų kreditą.

Lietuvoje įgyvendinant žemės reformą Panevėžio miesto plotas labai padidėjo. Prie miesto prijungtos Panevėžio dvaro, Senamiesčio, Fermos ir Navadolio dvaro teritorijos. Prasidėjo privačių namų statybos. Panevėžyje imtasi ręsti daug medinių namų, nes statyti mūrinius buvo per brangu: plytas reikėjo gabenti iš Tauragės ir kitų tolimų vietovių. Dembavos plytinė tuo metu laikinai nedirbo. Mūrinių namų statyba paplito tik XX amžiaus 4 dešimtmetyje.

Dar 1923 m. Panevėžio valdyba miesto sodą buvo atidavusi Ugniagesių draugijai, o 1924 m. – Darbo federacijai. Per dvejus metus sodas miestui neatnešė jokių pajamų. 1925 m. kovo 10 d. miesto valdyba paskelbė varžytines šio sodo nuomai 3 metams. Varžytines laimėjo akcinė bendrovė „Spindulys“. Nuomos terminas prasidėjo 1925 m. kovo 15 d. Mokestis – 605 litai per metus. Miesto valdyba pasiliko teisę naudotis sodu po 5 kartus kiekvieną vasaros sezoną. Sodas turėjo būti atviras nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro. Nuomininkai kasmet privalėjo pasodinti iki keturiasdešimt naujų medžių ir krūmų, taip pat privalėjo valyti sodui priklausančias Respublikos ir P. Puzino gatves.

Vienas svarbiausių Panevėžio miesto savivaldybės atliktų darbų – gelžbetoninio tilto per Nevėžį pastatymas. Tam paskelbtas konkursas, jį laimėjo ir projektą paruošė inžinierius Pranas Morkūnas. Tilto ilgis turėjo siekti 42 metrus, bendras plotis – 11,5 metro. Dar viena svarbi savivaldybės veiklos sritis – mokyklų statymas. Iš visų Panevėžio miesto mokyklų savivaldybės išlaikomų dalis tuomet sudarė apie 90 procentų. Reikėjo pastatyti naujų mokyklų, nes 1928 m. mieste įvestas privalomas pradinis mokslas. Iš gyventojų buvo renkama tikslinių mokesčių, skirtų steigti pradinėms mokykloms. 1923 m. pastatyta pirmoji, iš 6 komplektų susidedanti, pradžios mokykla Klaipėdos ir Marijos gatvių sankryžoje. Projekto autorius – inžinierius Marijonas Stanevičius. Panevėžio miesto savivaldybė pradžios mokyklų pastatams įsigyti, statyti ir remontuoti 1923 m. skyrė 46 054 litus, 1924 m. – 15 480 litų, 1925 m. – 1 952 litus, 1926 m. – 3 258 litus, 1927 m. – 1 515 litų. Iš viso atseikėta 67 859 litų suma.

1934 m. lapkričio 9–10 d. įvyko rinkimai į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Rinkimų komisijos pirmininko postą užėmė Jurgis Elisonas. Į Panevėžio miesto tarybą išrinkti: gydytojai Juozas Vileišis, Mykolas Marcinkevičius, Zundelis Borokas ir Aleksandras Babianskis, vaistininkas Liudas Žemaitis, pašto viršininkas Jonas Bielinis, gimnazijų direktoriai Julijonas Lindė-Dobilas ir Jurgis Elisonas, mokytojas Petras Butėnas, tarnautojas Pranas Aižinas, inžinierius Kazys Germanas, notaras Algirdas Moigis, advokatas Abraomas Taica, agentas Abraomas Fleišeris, namų savininkai Juozas Masiulis ir Šmuelis Ramas, prekybininkai Juozas Barysas ir Pranas Vanagas, laikrodininkas Juozas Barauskas, batsiuvys Vincas Kulvecas, pramonininkas Heselis Chazenas, pirklys Kasrielis Dembo.

1934 m. Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžys užėmė apie 3 000 ha plotą. Mieste buvo 122 gatvės (grįstos tik 45), 6 viešos aikštės (grįstų – 3), 13 artezinių šulinių. Veikė žydų bendruomenei priklausiusi pirtis, 3 turgavietės. Vienas svarbių darbų – miesto plano sudarymas. Jį pavesta atlikti geodezijos inžinieriui M. Ratautui. Su pastaruoju sutartis sudaryta 1933 metais. Miesto plano sudarymo išlaidos siekė 44 551,90 lito. 1935 m. Panevėžio miesto biudžete buvo sukaupta 1 239 970 litų suma. 1935-aisiais mieste įregistruotas 661 bedarbis. Panevėžyje buvo platinamos svarbesnės gatvės: Stoties, Vasario 16-osios, Elektros, P. Puzino ir Prez. Smetonos. Atsirado naujų, gražių statinių: Lietuvos banko rūmai, Ligonių kasos, Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas ir kt. 1930 m. baigta statyti Katedrą. Išaugo „Maisto“ fabriko, mergaičių gimnazijos ir kiti pastatai. Sutvarkytas dešinysis Nevėžio krantas tarp Respublikos gatvės tilto ir Apskrities savivaldybės ligoninės: įrengta lanko formos plačiais šaligatviais, medžiais apsodinta alėja – Jakšto prospektas. Šis prospektas vėliau tapo jaunimo susitikimų vieta ir gavo „Meilės alėjos“ vardą. Nevėžio vaga nuo Apskrities savivaldybės ligoninės iki „Laisvės“ tilto ištiesinta, krantas iškeltas ir pratęstas iki Jakšto prospekto.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinosi labdara ir išlaikė 6 prieglaudas bei 9 pradžios mokyklas (2 žydų ir 7 lietuvių). Jose mokėsi 2 000 vaikų. 1934 m. savivaldybė užsakė apie 800 porų batų vaikams. Neturtingiesiems dovanota vadovėlių ir sąsiuvinių, pastarieji galėjo nemokamai naudotis pirties paslaugomis, medicinos pagalba. Savivaldybė finansavo ir dviviečių suolų gamybą.

Tinkamose patalpose veikė tik keturios pradžios mokyklos. Visose mokyklose dirbo 42 mokytojai: šiems savivaldybė skirdavo butpinigius, sumokėdavo už kurą ir elektrą. Vien tik pradžios mokykloms ir jų mokytojams paremti savivaldybė per metus išmokėdavo 100 000 litų siekiančią sumą, knygynui išlaikyti skirdavo 11 000 litų. 1934 m. savivaldybė vaistams ir medikamentams išleido 19 444 litus, beturčiams gydyti – 94 189 litus, sveikatos įstaigų subsidijoms – 5 200 litų. Iš viso skirta 120 820 litų. 1935 m. Panevėžio miesto biudžetas siekė 1 239 970 litų.

1936 m. paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Remiantis juo, kandidatus į Seimą skyrė apskričių ir miestų tarybos. 1936 m. vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos Seimo rinkimų komisijos pirmininko pareigos suteiktos Panevėžio apygardos teismo teisėjui L. Vabalui. Nariais paskirti Panevėžio apygardos teismo prokuroro padėjėjas J. Merkys, pradinės mokyklos vedėjas S. Janauskas ir pradinės mokyklos mokytojas P. Daukas. Balsavo 59 744 apskrities gyventojai. Iš viso rinkimuose savo nuomonę išsakė 77,03 procentai visų 77 559 balsavimo teisę turinčių asmenų.

Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 m. papildytas 2 259 692,05 litų suma, išleista 2 138 696,65 litų, pasiektas 120 995,40 litų perteklius. Svarbiausi atlikti darbai buvo šie: galutinai užbaigtos 6 komplektų pradžios mokyklos Danutės gatvėje statybos (kaina – 169 818,88 litų) ir suremontuoti miesto savivaldybės rūmai (kaina – 120 415 litų). Kanalizacijos darbams išleisti 49 016,45 litai. Daug lėšų skirta „Laisvės“ ir „Respublikos“ tiltams remontuoti. Išgrįsta 8 015 m² vieškelių ir  89,75 m² gatvių iš akmens, pergrįsta 1 556 m² gatvių. Už 12 531,25 litus miesto savivaldybės ugniagesių komandai nupirktas naujas automobilis su 2 000 litrų talpos baku vandeniui, o už 18 926,72 litų sumą įsigytas automobilis, pritaikytas laistyti gatvėms ir gesinti gaisrams. Administracijos reikalams iš biudžeto numatyta atseikėti 144 183 litus, bet skirta kiek mažiau – 142 262,59litai. Švietimo, mokslo ir kultūros reikalams numatyta iš biudžeto skirti 186 589 litus, bet iš tiesų išleisti 165 426 litai. Pašalpa muziejui siekė 1 829 litus, muziejui statyti suteikta 10 000 litų suma, šaulių teatro administracijai skirta 1 200 litų. Visoms pradžios mokykloms pagaminta: dviviečių suolų – 141, fisgarmonijų – 1, spintų – 2, kėdžių – 29, kabyklų – 1 taburečių – 1, stalų – 1. Tam išleistas 4 881 litas. Be to, už 1 288 litus įsigyta įvairiausių mokymosi priemonių. Beturčiams vaikams padovanota vadovėlių už 3 775,50 litų, nupirkta 33 500 sąsiuvinių ir 625 poros batų. Kalėdų eglutei ruošti skirta 1 455,50 lito. 1938 m. pastatytas naujas mūrinis dviejų aukštų pradinės mokyklos pastatas Danutės gatvėje, į kurį perkelta pradžios mokykla Nr. 1.

1940 m. numatytas Panevėžio miesto biudžetas siekė 2 236 000 litų, Šiaulių – 4 403 000 litų, Kauno – 19 759 000 litų, Marijampolės – 999 000 litų, Alytaus – 480 000 litų, Ukmergės – 653 000 litų. Darbai tęsėsi iki pat 1940 m. vasaros. 1940-ųjų vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija sukėlė daug pokyčių miesto gyvenime.

Nuotraukos:
1. Pirmoji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
2. Antroji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
3. Panevėžio miesto elektrinė.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas