1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą, todėl įvairios šio krašto mokyklos perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Tačiau vėliau perkeltas tik šios mokyklos prekybinis skyrius. Jis laikinai įkurdintas amatų mokyklos patalpose. 1939 m. balandžio 29 d. švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Masteika. Jis gimė 1901 m. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Paluobių kaime. Dalyvavo savanoriu nepriklausomybės kovose. 1927 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, o 1937 m. Klaipėdos prekybos institutą. Nuo 1939 m. dirbo Klaipėdos amatų mokyklos prekybiniame skyriuje. Pirmuoju prekybos mokyklos kapelionu tapo Adolfas Stašys, kuris čia dirbo iki 1940 m. okupacijos.

Iš Klaipėdos į Panevėžį persikėlė 25 moksleiviai: 14 mergaičių ir 11 berniukų. Mokykla, 1939 m. gegužės 1 d. oficialiai pradėjusi savo veiklą Panevėžyje, rengė tarnautojus prekybos įmonėms, turėjo padėti kovoti su žydų kapitalo įsigalėjimu prekyboje. 10 jos moksleivių gaudavo stipendiją – didžiausia buvo 30 litų, mažiausia 15 litų. 1939 m. vasarą pirmą klasę baigė 18 moksleivių. 1939 m. birželio 24 d. iškilmingai paminėtas mokslo metų užbaigimas ir šia proga moksleiviai birželio 26 d. keliavo į Šiaulius ir Kauną.

1939 m. rudenį vyko naujų moksleivių priėmimas. Pretendentai turėjo pateikti gimimo liudijimą, 2 nuotraukas ir gydytojo pažymėjimą. Nors į prekybos mokyklą moksleiviai telkti iš įvairių Lietuvos vietovių, dalis atvyko net iš Žemaitijos ir kitų tolimų apskričių, dauguma buvo iš Panevėžio ir apylinkių. Į mokyklą buvo priimami baigę 6 skyrių pradžios mokyklą ar tolygią kitą mokyklą, ne jaunesni  kaip 14 metų. Labai geri mokiniai Pedagogų tarybos sprendimu buvo priimami ir nesulaukę 14 metų amžiaus. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo, mokiniai turėjo nuomotis butą už 10–15 litų. Mokslas mokykloje buvo nemokamas, todėl į ją daugiausia stodavo neturtingų tėvų vaikai. Prekybos mokyklos moksleiviai turėjo teisę už pusę kainos važiuoti geležinkeliu. 1939 m. rudenį iš 175 norinčiųjų priimtas 91 mokinys, iš jų 90 į pirmą klasę. Į antrą klasę priimtas Algirdas Dailidonis, atvykęs iš Šiaulių prekybos mokyklos. Mokykloje buvo dvi pirmos klasės: viena berniukų ir viena mergaičių. Priėmimą lemdavo pradinės mokyklos baigimo pažymiai. Dvi mokinės, išlaikiusios pataisas, irgi buvo perkeltos į antrą klasę. Pareiškimų buvo labai daug, todėl rugsėjo viduryje atidaryta dar viena mišri klasė. 1939 m. įsteigtas moksleivių kooperatyvėlis „Švyturys“, kurios vedėja buvo mokinė Marija Palionytė. Ji rūpinosi sąsiuviniais ir mokslo priemonėmis. Taip pat kooperatyvui vadovavo mokytojas Juozas Rakšnys. 1939 m. įsteigtas fondas šelpti neturtingiems mokiniams, kuriam mokytojai skirdavo 0,5 proc. algos. 1939 m. rudenį  stipendijos paskirtos 10 moksleivių. Stipendiją gaudavo tik antros klasės mokiniai.

1939 m. gruodžio mėnesį mokykloje įvestos uniformos, panašios į gimnazistų ir amatų  mokyklos moksleivių – melsvos spalvos su tokios pačios spalvos kepuraitėmis. Iš pradžių uniformas privalėjo dėvėti mergaitės, o vėliau ir berniukai. Moksleiviai taip pat nešiojo melsvos spalvos ženkliuką, ne tik mokykloje, bet ir gatvėje. Mokiniai galėdavo būti lauke iki 21 val. 20 minučių, o išeiginėmis dienomis iki 21 valandos. Baigę pirmą klasę mokiniai atlikdavo praktiką. Nuo 1940 m. birželio 1 d. įvesta vasarinė uniforma. 1940 m. birželio 17–19 d. organizuota ekskursija į Vilnių.

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė sovietinė armija. Daug kas keitėsi ir Panevėžio prekybos mokykloje. 1940 m. rugpjūtį organizuotas naujų mokinių priėmimas. Iš 85 norinčių įstoti priimtas 81 mokinys. 1940 m. rugsėjo 1 d. nauju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis, gimęs 1900 m. spalio 2 d. Biržų apskrities Klausučių kaime. Jis buvo evangelikų reformatų tikėjimo, mokėjo vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas. Baigęs Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, 1925 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Pasvalio gimnazijoje, vėliau dirbo Pasvalio komercijos mokyklos direktoriumi. V. Klusis 1936 m. prezidento Antano Smetonos dekretu buvo apdovanotas Gedimino ordinu.

Nauji mokslo metai prasidėjo 1940 m. rugsėjo 16 d. Tais metais prekybos mokykloje dirbo 12 dėstytojų. Iš pradžių nauja valdžia norėjo pasirodyti dosni – stipendijoms skyrė  6 tūkst. litų. Didžiausia stipendija buvo 50 litų, mažiausia 25 litai. Ją gavo daugiau kaip 100 mokinių. Mokykloje panaikintas tikybos dėstymas ir įvestos naujos disciplinos: SSRS istorija, SSRS konstitucija, rusų kalba. Dalis moksleivių įstojo į komjaunimo organizaciją. Jau 1940 m. mitinguose komjaunuoliai reikalavo atleisti direktorių Joną Masteiką. Pedagogų tarybos posėdžiuose ėmė dalyvauti komjaunimo atstovai. Bet dauguma moksleivių laikėsi patriotinių nuostatų. Už dalyvavimą 1941 m. vasario 16 d. renginiuose elgesio pažymys buvo sumažintas 30 mokinių. Jau 1941 m. naujoji valdžia ėmė vykdyti klasinę politiką. Tų metų kovo 18 d. įvestas mokestis už mokslą vadinamiesiems „ne darbo elemento vaikams“. Mokėti turėjo 26 moksleiviai. 1941 m. birželio 13 d. Panevėžio prekybos mokyklą baigė pirmoji laida, iš Klaipėdos atvykę moksleiviai. 1941 m. naujos valdžios vykdoma represinė politika palietė ir Panevėžio prekybos mokyklos moksleivius. Birželį suimta Juzė Lupeikytė, dar keli moksleiviai ir kartu su tėvais ištremti į tolimuosius SSRS rajonus.

1941 m. birželį į Panevėžį įžengė okupacinė vokiečių kariuomenė. Po 1941 m. rugpjūčio 21 d. vykusių stojamųjų egzaminų į pirmą klasę priimti 99 moksleiviai. Naujus mokslo metus mokykla pradėjo Kranto gatvėje, buvusios lenkų gimnazijos patalpose. Čia prekybos mokykla dirbo ilgesnį laiką. Pamažu įvestas mokestis už mokslą. 1941 m. daliai moksleivių skirtos stipendijos. Didžiausia stipendija buvo 20 reichsmarkių, o mažiausia 10 reichsmarkių. Dalis moksleivių atleisti nuo mokesčio už mokslą.1942 m. sausio 1 d. V. Klusis, atleistas iš prekybos mokyklos direktoriaus pareigų, liko dirbti vyr. mokytoju. Nauju prekybos mokyklos direktoriumi tapo Juozas Rakšnys, gimęs 1902 m. rugsėjo 24 d., 1939 m. baigęs Šiaulių prekybos institutą. Vokiečių okupacijos metais mokykloje labai trūko vadovėlių, mokiniai daugiausia mokėsi iš užrašų. Gerai besimokantys gaudavo darbininko kortelę, pagal kurią galėjo įsigyti produktų. Mokykloje vokiečių valdžios atstovai aktyviai kvietė į dirbti Reiche. Į ją išvyko trečios klasės mokinys Kostas Mikalkėnas. 1942 m. mokslo metai baigėsi birželio 13 d. Tais metais mokyklą baigė moksleiviai, įstoję 1939 m. rugpjūčio mėnesį. Baigimo pažymėjimai išduoti spalio mėnesį. Iš didelės grupės, įstojusių 1939 m., mokyklą baigė apie 50 moksleivių. Dalis baigusiųjų stojo į 1941–1942 m. įsteigtą buhalterinį skyrių, kuris vėliau pavadintas aukštesniąja prekybos mokykla. Į buhalterinį skyrių įstojo 35 mokiniai. Į jį stojo ir dalis baigusių kelias gimnazijos klases ir amatų mokyklas. Lietuvoje vokiečių okupacijos metais buvo 5 aukštesniosios ir 2 trimetės prekybos mokyklos.

1942 m. mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 21 d. Stipendija paskirta 120 moksleivių. Rugsėjo mėnesį sudaryta komisija malkų kirtimo prievolei atlikti. Mokiniai turėjo vykti malkų kirsti. 1942 m. mokytasi dviem pamainomis. Pirmos pamainos pamokos trukdavo po 40 minučių, o antros – 35 minutes su 10 min. pertraukomis. Kino teatrus leista lankyti tik šeštadieniais ir sekmadieniais pirmus seansus. Vokiečių okupacijos metais represijos palietė ir prekybos  mokyklos moksleivius. Berniukai slapstėsi nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. Neišvengė represijų ir mergaitės. 1942 m. spalio mėnesį darbams į Vokietiją išvežta Angelė Kairytė. Ji grįžo į Panevėžį tik 1945 metais.

1943 m. pradėjo veikti privati buhalterinė klasė. Čia mokėsi dirbantys moksleiviai. 1943 m. prekybos mokyklos moksleiviai egzaminus laikė birželio 12 dieną. Egzaminus išlaikė 30 moksleivių, o eksternu – 10 moksleivių.

1943 m. stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 25–26 d., o mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16 d. Atsižvelgus į karo metų sąlygas, pamokos sutrumpintos iki 35 minučių. Mokiniai gatvėse galėdavo vaikščioti iki 19 valandos. 1943 m. vėl iškilo patalpų problema, nes mokyklos patalpose įsikūrė vokiečių karo ligoninė. Prekybos mokykla iškelta į pradžios mokyklos patalpas Danutės gatvėje, vėliau ji išskirstyta į kelias patalpas. Mokykloje aktyviai reiškėsi Lietuvos armijos karininkai J. Kupstas ir P. Petruliūnas. Jie ypač stengėsi auklėti jaunimą patriotine dvasia. 1944 m. vasario mėnesį buvo organizuojama Povilo Plechavičiaus armija, tapusi Lietuvos kariuomenės branduoliu. Ji turėjo sutrukdyti sovietinei armijai vėl okupuoti Lietuvą. 1944 m. iš prekybos mokyklos į  vietinę rinktinę įstojo nemažai moksleivių. Penkiolikai moksleivių, išėjusių į šią armiją, buvo įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai.

Panevėžio prekybos mokykla garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Ypač buvo populiarus choras, vadovaujamas Vlado Paulausko, taip pat šokių būrelis, vadovaujamas Jadvygos Raslavičienės. Nemažai moksleivių dalyvavo literatų būrelio veikloje, kuriam vadovavo Feliksas Švelnys. Dramos būrelis jau 1942 m. pastatė kelis vaidinimus. Ypač mėgti S. Puškino „Čigonai“.

Aktyviai moksleiviai, ypač berniukai, dalyvavo ir sportinėje veikloje. Mokykloje buvo populiarus krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika.

1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo okupacinė Raudonoji armija. Nauja valdžia ėmėsi įvairių reformų, kurios neaplenkė ir prekybos mokyklos. Juozas Rakšnys, dar laikinai paskirtas eiti prekybos mokyklos direktoriaus pareigas, dirbo iki 1945 m. sausio 1 d. Dalis mokytojų pasitraukė iš pareigų. Išėjo ir nemažai moksleivių. Prie Panevėžio prekybos mokyklos prijungtas suaugusiųjų institutas. Panevėžio prekybos mokykla, 1944 m. pabaigoje pavadinta ekonomikos mokykla, veikė iki 1948 m. vidurio.

Nuotraukoje – Panevėžio ekonominė mokykla. 1948 m.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Istorijos puslapiai“ straipsnis