Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų poreikų, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 m. nutiestas 4 km ilgio plentas Panevėžys–Pajuostis. Iki nepriklausomybės apskrityje plento buvo nutiestas tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys–Pumpėnai. 4 deš. vieškeliai buvo tik grindžiami. 1933–1934 m. išgrįstas 5,4 km ilgio vieškelis Panevėžys–Berčiūnai. Darbai kainavo 55 470 litų. 1935 m. išgrįstas kelias į Velžį. Darbai kainavo 33 660 litų. Tokiems darbams buvo samdomi bedarbiai. Panevėžio mieste bedarbių žiemos metu būdavo iki 700, vasarą sumažėdavo iki maždaug 100.

1927 m. Lietuvoje patvirtintas plentų tiesimo projektas. Bet 1929 m. nutiesta tik 10 km, o 1928 m. – dar mažiau. 1934 m. nuspręsta tiesti plentą iki Panevėžio. Svarstyti 2 maršrutai: Panevėžys–Krekenava ir Panevėžys–Ramygala. Skaičiuota kuriame iš jų intensyvesnis judėjimas. Laimėjo maršrutas Panevėžys–Ramygala. Net buvo kalbama, kad ramygaliečiai specialiai pasiuntė daugiau važinėjančių ir taip laimėjo konkursą.

Darbai pradėti vėlų rudenį. Buvo kasami grioviai, vykdomi kiti smulkesni darbai. Darbus vykdė ir miestas, ir apskritis. Techninius klausimus derino Panevėžio apskrities inžinierius Kazys Germanas ir technikas V. Vilkas.

Procese aktyviai dalyvavo ir Panevėžio apskrities valdyba. Vėliau visus darbus perėmė apskritis. Į darbus įsijungė ir Ramygalos ūkininkai. Jie vežiodavo smėlį ir žvyrą. Jiems plentas buvo labai reikalingas, kad galėtų geresniu keliu gabenti užaugintus bekonus į Panevėžį. Norint sutrumpinti kelią, reikėjo nukelti dalį trobesių. Buvo nukelti 27 trobesiai. Kelias sutrumpėjo 1,4 km – anksčiau jis iš Ramygalos iki Panevėžio sudarė 26,3 km. Baigtas plentas buvo 24,9 km ilgio.

Plento darbininkai už suskaldytų akmenų metrą gaudavo 5 litus. Darbininkams apgyvendinti netoli Uliūnų buvo pastatyti barakai, bet darbininkai nelabai noriai ten gyveno, jie nuomojosi butus pas ūkininkus. Buvo pastatyti 2 pastatai. Viename buvo galima apgyvendinti apie 125 darbininkus.  Iš pradžių plentą tiesė apie 150 darbininkų. 1936 m. dirbo jau 280 bedarbių. 1935 m. nutiesta 6,3 km, o 1936 m. – likusi dalis. Vien už akmenų atvežimą ūkininkai iš viso gavo 8 000 litų. Ūkininkams tai buvo galimybė iš savo ūkių išrinkti akmenis ir dar už juos gauti pajamų. Vieno kilometro nutiesimas kainavo 24 940 litų. Visa statyba, kaip rašė spauda, kainavo 404 323 litų. Pagal kitus duomenis – 543 691 litų.

1936 m. lapkričio 8 d. įvyko plento atidarymo iškilmės. Į jas atvyko Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, susisiekimo ministras Stanišauskas, savivaldybių departamento direktorius P. Barkauskas, vyriausias statybos ir sauskelių inspektorius inžinierius A. Novickis, kiti aukšti svečiai. Iš pradžių svečių iš Kauno delegacija atvyko į Panevėžį. Vėliau visi vyko į Ramygalą. Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius pakvietė vidaus reikalų ministrą Julių Čapliką atidaryti kelią. Kelio pradžioje buvo pastatyti iškilmingi vartai. J. Čaplikas perkirpo juostelę. Iškilmėse kalbėję Seimo pirmininkas K. Šakenis, vidaus reikalų ministras J. Čaplikas gyrė plento statytojus. Tik miesto burmistras T. Chodakauskas išsakė kritikos plento statybose dirbusiems bedarbiams. Už sėkmingą darbą plento statyboje inžinieriui Kaziui Germanui ir statybos technikui V. Vilkui paskirtos premijos. Iškilmėse dalyvavo ir generolas Stasys Pundzevičius. Naują kelią pašventino Ramygalos klebonas prelatas Labanauskas. Ramygalos miestelis taip pat pasiruošė iškilmėms. Gatvės buvo papuoštos. Tuometė spauda rašė, kad plento atidaryme dalyvavo daug vyžotų gyventojų ir tai kontrastavo su tokiu reikšmingu renginiu. Pačiame Ramygalos valsčiuje tuo metu gyveno virš 10 000 gyventojų. Tai buvo vienas didžiausių Panevėžio apskrities valsčių.

Panevėžio–Ramygalos plentas ilgai tarnavo visiems ramygaliečiams ir kitų vietovių gyventojams. Sujungęs Panevėžį ir Ramygalą plentas labai pagyvino ramygaliečių ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Naujasis plentas labai išsiskyrė iš vingiuotų ir purvinų apskrities vieškelių. Tai buvo vienintelis didesnio atstumo plentas Panevėžio apskrityje ir pats didžiausias Panevėžio apskrities savivaldybės atliktas darbas.

Nuotraukos:
1. Tiesiamas plentas. Nuotrauka iš knygos „Panevėžio–Ramygalos plentas“.
2. Tiesiamas Panevėžio–Ramygalos plentas. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas