Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą.

Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio mėnesį. Pirmuoju direktoriumi tapo Petras Šernas. 1920 m. gruodžio 10 d. jis atleistas iš direktoriaus pareigų ir mokyklos direktoriumi paskirtas žymus kalbininkas Juozas Balčikonis. Mokyklos gydytojais buvo žydų tautybės asmenys. Nuo 1924 m. dirbo L. Soloveičikas, o iki to laiko – I. Gurvičas. Kai kurie mokytojai taip pat buvo žydų tautybės: Levas Kaščenevskis, Vulfas Sudarskis ir kt. Dirbo žinomi valstybinės gimnazijos mokytojai Jonas Kalkis, Jurgis Chrolavičius. Nuo 1921 m. balandžio 1 d. mokytoju šioje gimnazijoje pradėjo dirbti žinomas chemikas Venantas Morkūnas, nuo 1924 m. – muzikas Girša Ichilčikas.

Pirmaisiais mokslo metais suformuotos 8 klasės ir 1919 m. pabaigoje paralelinėse klasėse mokėsi 276 mokiniai. 1920 m. buvo 7 klasės, kuriose mokėsi 302 mokiniai. 1921–1922 m. liko 6 klasės, bet buvo atidaryta antra antroji gimnazijos klasė ir klasių vėl pasidarė septynios. 1921 m. mokėsi 361 mokinys, o 1922 m. – 403. Iki 1922 m. visas mokymas vyko rusų kalba. Tai ne visi priėmė teigiamai ir 1922 m. atidarytos dvi pirmos klasės su dėstomąja lietuvių kalba. 1923 m. Panevėžio apskrities taryba pareikalavo, kad visas dėstymas vyktų lietuvių kalba. Susidarius 4 klasėms su dėstomąja lietuvių kalba 1923–1924 m. lietuviškos klasės atskirtos nuo klasių su rusų dėstomąja kalba ir pavadintos Panevėžio apskrities savivaldybės progimnazija. Panevėžio gimnazijos paralelinėse klasėse liko 5 klasės su dėstomąja rusų kalba. Dokumentuose nurodoma, kad 1923 m. mokėsi 279 mokiniai. 1926–1927 m. liko tik 2 klasės su dėstomąja rusų kalba, kuriose 1926 m. mokėsi 50 mokinių, 1927 m. – 20. Mokinių tautinė sudėtis buvo įvairi. 1922 m. duomenimis iš 403 mokinių 362 buvo žydų tautybės, lietuvių – 15, rusų – 11, vokiečių – 6, lenkų – 3, kitų tautybių – 6.

Pagrindinio gimnazijos pastato remontu rūpinosi Švietimo ministerija, o smulkius remonto darbus turėjo finansuoti gimnazijos mokinių ir paralelinių klasių mokinių tėvai.

Iki 1925 m. paralelėms klasėms vadovavo atskiras direktorius. 1925 m. įvesta bendra administracija su valstybine gimnazija, bet greitai paralelėms klasėms paskirtas naujas direktorius. Gimnazijos direktoriais buvo žinomi lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Yčas, Konstantinas Šakenis, paskutinis direktorius – istorikas ir vadovėlių autorius Karolis Kliuksinas. Likus labai mažam mokinių skaičiui, Panevėžio valstybinėje gimnazijoje paralelinių klasių veikla sustabdyta. 1928–1929 m. mokykla nustojo veikti.

Nuotraukoje – Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelių klasių IV laida. 1923 m.

Nuotrauka iš P. Kaminsko archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas