1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, pareikalavęs daugiausiai aukų žmonijos istorijoje. Į jį įsitraukė daug pasaulio valstybių. Lietuva bandė laikytis neutraliteto politikos, tačiau 1940 m. rugpjūčio 3  ji tapo SSRS dalimi.

1941 m. birželio 22 d. hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Karas atėjo ir į Lietuvos žemę. Jau 1941 m. birželio 22 d. vokiečių lėktuvai bombardavo Pajuosčio karinį aerodromą ir sunaikino daug sovietų lėktuvų. Iš viso Panevėžio valsčiuje Sovietų Sąjunga neteko trijų lėktuvų, po vieną lėktuvą Rozalimo, Krekenavos ir Raguvos valsčiuose. Kaip rodo Panevėžio apskrities valsčių viršaičių pranešimai, Raudonoji armija Krekenavos valsčiuje traukdamasi paliko penkis tankus, Smilgių valsčiuje – vieną.

Nuostolių patyrė ir Vokietijos kariuomenė. Nors Panevėžio apskrityje labai intensyvių mūšių nebuvo, Ramygalos valsčiuje Vokietijos armija neteko vieno lėktuvo, Šimonių valsčiuje – tanko. Ramygalos valsčiuje liko aštuonios vokiečių tanketės ir du sovietiniai tankai. Daugiausiai karių Vokietijos kariuomenė neteko Šeduvos ir Krekenavos valsčiuose: Šeduvoje žuvo septyni vokiečių kariai, prie Krekenavos – antra tiek. Penki kariai žuvo birželio 30 d., du – birželio 27 d. Po vieną ar du žuvusius Vokietijos kariuomenė neteko ir kituose Panevėžio valsčiuose. Žuvę vokiečių kariai buvo laidojami netoli kelių, vėliau jų palaikai buvo išgabenti į Vokietiją.

Karo pradžioje visoje Lietuvoje ir Panevėžio apskrityje prasidėjo Birželio sukilimas prieš sovietinę valdžią, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Deja, kaip parodė vėlesni įvykiai, tai buvo nepriimtina nacistinei Vokietijai. Panevėžio apskrityje Birželio sukilimo dalyviai pradėjo organizuotis jau pirmosiomis karo dienomis, pasitelkę likusią vokiečių ir sovietinę techniką.

1941 m. birželio pabaigoje Panevėžio mieste įsikūrė Vietinės apsaugos štabas, kuris prižiūrėjo, kad mieste neprasidėtų plėšikavimai. Štabui vadovavo pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis. Jis išleido įsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad plėšikai bus šaudomi vietoje. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių  lėktuvai vėl bombardavo Panevėžio miestą. Bombos pataikė į Klaipėdos gatvę.

Vietinės apsaugos štabas buvo tik laikina valdžia Panevėžio mieste, nes 1941 m. birželio 27 d. į miestą įžengė vokiečiai. Mieste pradėta kurti nauja valdžia. 1941 m. liepos 21 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Panevėžio apskrities viršininku paskirtas pulkininkas leitenantas Tomas Vidugiris.

Kartu Panevėžyje sudaryta komisija karo nuostoliams nustatyti. Į ją įėjo draudimo inspekcijos vadovas J. Macijauskas, Panevėžio apskrities mokesčių inspektorius F. Obelenas, Panevėžio statistikos inspektorius Valilionis ir miesto savivaldybės atstovas M. Ostrauskas. Iš viso Panevėžio miesto ir apskrities nuostoliai buvo įvertinti 987 346,95 tūkst. litų. Panevėžio miestui padaryta nuostolių už 195 628,50 tūkst. litų. Labiausiai nukentėjo Ramygalos valsčius – nuostoliai įvertinti 182 64,60 tūkst. litų. Kiti valsčiai nukentėjo mažiau.

1941 m. buvo sudarytas Panevėžio miesto ir apskrities valdžios aparatas. Mieste įsivyravo  šiek tiek ramesnis gyvenimas.

Nuotraukoje – nacistinės Vokietijos kariai prie sovietinio tanko. 1941 m.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Istorijos puslapiai“ straipsnis