Ilgai Lietuvoje nebuvo metalo liejimo specialistų, o vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste taip pat atsirado šio amato meistrų. 1885 m. į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas Hokušas. Vėliau jis dažniau buvo vadinamas Antanu. Remiantis kitais šaltiniais, A. Hokušas atvyko XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Jo gyvenamąja vieta nurodoma kita valstybė. Čia jis pradėjo savo metalo liejimo verslą.

Apie 1900 m. A. Hokušas atvyko į Panevėžį. Šis miestas buvo pasirinktas dėl patogios geografinės padėties. Panevėžys turėjo išvystytą geležinkelių tinklą. Lietuvos statistiniuose leidiniuose A. Hokušo įmonės įkūrimo data nurodoma 1908 metai. Dabartinėje Pušaloto gatvėje jis pasistatė medines patalpas ir įrengė mechanines dirbtuves bei liejyklą. Tuo metu patalpų adresas buvo Pušaloto gatvė Nr. 13. Šiame versle jam padėjo visa šeima – 2 sūnūs ir dvi dukros. Daugiausia talkino vyriausias sūnus Adolfas.

Liejykloje buvo liejamos ne tik mechaninės detalės, bet ir meno dirbiniai. Dvarininkai užsakydavo metalinius sarkofagus su karalių atvaizdais, buvo liejami ir žinomų žmonių bareljefai, medaliai. Čia buvo išlietas vyskupo P. Karevičiaus bareljefas, kuris padovanotas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. Liejykla užsakymus gaudavo iš visos Lietuvos. Liejiniai buvo gaminami iš bronzos, vario ar špyžiaus. 1929 m. duomenimis įmonėje dirbo 6 darbuotojai.

1932 m. Antanas Hokušas mirė. Iš pradžių jo verslą vystė 2 sūnūs – Adolfas ir Jonas. 1934 m. rugsėjo 14 d. laikraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad Adolfas Hokušas išrado naują presą alkūninėms ašims gaminti ir šį išradimą užpatentavo.

Vėliau verslą perėmė vyriausias sūnus Adolfas. Nurodoma, kad jis gimė 1894 m. gruodžio 31 d. Lodzės mieste. 1926 m. rugpjūčio 24 d. susituokė su Vladislava Bobonaite. Jo žmonos gimimo vieta – Vladikaukazo miestas. 1937 m. spalio 11 d. Adolfas gavo leidimą naujų dirbtuvių statybai Pušaloto gatvėje. Jis nugriovė medinius pastatus ir pastatė naujus.

Prasidėjo naujas įmonės etapas. Įrengtas naujas staklių cechas. Staklės atgabentos iš Anglijos ir Vokietijos. Liejyklos veikla išsiplėtė. Liejykloje buvo liejamos žemės ūkio mašinų, malūnų detalės. Įmonėje dirbo apie 15 žmonių. Detalių brėžinius darydavo pats savininkas. Pagal juos buvo gaminamos medinės detalės, o vėliau liejamos metalinės.

1939 m. Adolfas netikėtai mirė. Įmonei toliau vadovavo buvęs liejyklos meistras Kovarskas. 1940 m. liejykla nacionalizuota. 1940 m. įmonės įrenginius perėmė naujai įkurta įmonė „Laisvė“. Vėliau liejimo darbus atliko ir įrenginius faktiškai perėmė Panevėžio autokompresorių gamykla.

Nuotraukos:
1. Adolfas Hokušas su žmona Vladislava ir žmonos pussesere Antanina Rudalevičiute-Urbiene.
2. Antanas Hokušas su šeima.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas