Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928 ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir prieš tapdamas prezidentu, tai buvo rinkiminės kampanijos dalis. Vykdydamas rinkiminę kampaniją Panevėžyje lankėsi ir Kazys Grinius.
Aleksandras Stulginskis buvo antrasis Lietuvos prezidentas. Jis gimė 1885 m. vasario 25 d. Raseinių apskrityje gausioje Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje, kurioje buvo 12 vaikų. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, 1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 5 klases, 1908 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją. Tobulinosi Austrijoje Insbruko universiteto Teologijos filosofijos fakultete, bet nepasirinko kunigo kelio. 1913 m. baigė Halės universiteto Žemės ūkio institutą. Pirmojo pasaulinio karo metais priklausė draugijai Nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1917 m. rugsėjį Lietuvių konferencijoje Vilniuje A. Stulginskis išrinktas į Lietuvos tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais signatarais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Nuo 1918 m. ėjo ministro pareigas įvairiose vyriausybėse. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. Priklausė Lietuvių ūkininkų sąjungos frakcijai, kuri įėjo į krikščionių demokratų partijos bloką. 1920 m. gegužės 15 d. išrinktas Steigiamojo seimo pirmininku. 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
Gana plačiai buvo aprašytas ir prezidento Aleksandro Stulginskio vizitas į Panevėžį 1925 m. Į Panevėžį traukiniu jis atvyko 1925 m. gegužės 19 dieną. Jį lydėjo švietimo ministras Kazimieras Jokantas ir krašto apsaugos ministras Teodoras Daukantas, kiti delegacijos nariai. Miestas buvo išpuoštas vėliavomis. Panevėžio geležinkelio stotyje prezidentą pasitiko Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas ir miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Vėliau delegacija nuvyko prie Šv. Trejybės bažnyčios, kur surengtas mokinių paradas. Svečius pasveikino Panevėžio gimnazijos direktorius Jonas Yčas.
Vėliau prezidentas lankėsi Panevėžio apskrities ligoninėje, nuo 1923 m. pabaigos įsikūrusią Smėlynės gatvėje. Panevėžio apskritis, gavusi žemės iš Žemės reformos valdybos, dalį jos skyrė ligoninės statybai. 1923 m. pastatytas Panevėžio apskrities ligoninės medinis pastatas, kuriame įsikūrė Chirurgijos ir Gimdymo skyriai.
Prezidentas ligoninėje apžiūrėjo raštinę, ambulatoriją, Chirurgijos skyrių, susitiko ir su ligoniais, domėjosi jų nuotaikomis. Prie ligoninės buvo gražus sodas, kuriame prezidentas kelias minutes kalbėjosi su miesto burmistru Tadu Chodakausku. Išvykdamas iš ligoninės prezidentas paaukojo 200 litų, kurie buvo panaudoti ligonių pietų pagerinimui.
Iš Panevėžio apskrities ligoninės prezidentas išvyko į žydų ligoninę, veikusią Ramygalos gatvėje. Čia prezidentas su gydytojais aptarė ligoninės problemas. Išvykdamas prezidentas paaukojo 200 litų.
Vėliau prezidentas nuvyko į miesto valdybą, kur susitiko su įvairių įstaigų ir visuomeninių organizacijų vadovais. Švietimo ministras Kazimieras Jokantas ypač domėjosi švietimo padėtimi Panevėžio miesto mokyklose. Susitikime su prezidentu Panevėžio miesto tarybos pirmininkas prelatas Jonas Grabys pristatė Panevėžio miesto tarybos apžvalgą. Jis pabrėžė, kad sėkmingas savivaldybių darbas daug prisideda prie valstybės klestėjimo. Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas apžvelgė padėtį Panevėžio apskrityje.
Po vizito miesto valdyboje prezidentas Šv. Trejybės bažnyčioje dalyvavo pamaldose. Prezidento garbei Vytauto aikštėje įvyko kariuomenės paradas, pažymint 4-ojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko šventę. 1925 m. gegužės 19 d. 19 val. prezidentas išvyko iš miesto.
Prezidentu A. Stulginskis išbuvo iki 1926 m. Daugiau kaip prezidentas Panevėžyje jis nesilankė.
Donatas Pilkauskas