Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d.

Remdamiesi Panevėžio apskrities archyve saugomais dokumentais, pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ skelbta informacija, pamėginkime apžvelgti šios bažnyčios grąžinimo aplinkybes. Daugelio jos jau užmirštos ir iki šiol niekur nėra aptartos.

Sovietinės valdžios uždarytoje Švč. Trejybės bažnyčioje buvo įrengti Parodų rūmai. 1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, tikintieji ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti. 1988 m. liepos mėnesį jie išsirinko Švč. Trejybės bažnyčios komitetą ir įpareigojo jį rūpintis bažnyčios sugrąžinimu.

1988 m. rugpjūčio 8 d. pirmieji su pareiškimu į miesto vykdomojo komiteto pirmininką kreipėsi vyskupijos kurija ir Panevėžio kunigai. Jie paprašė, kad šaliai žengiant persitvarkymo ir viešumo keliu, miesto centre esanti Švč. Trejybės bažnyčia būtų atiduota tiems, kurie ją statė ir joje meldėsi.

Bažnyčia buvo uždaryta 1949 m. Nepadėjo ir tikinčiųjų nusiųstas prašymas Stalinui. Religinių kultų reikalų tarybos buvo nuspręsta uždarytą bažnyčią panaudoti muziejui. Pradžioje ji buvo paversta sandėliu, vėliau koncertų ir šokių sale. Po rekonstrukcijos 1973 m. bažnyčioje įrengti Parodų rūmai.

Naujai susidaręs Švč. Trejybės bažnyčios komitetas 1988 m. rugpjūčio 10 d. prisistatė miesto vykdomojo komiteto pirmininkui ir bandė aptarti bažnyčios grąžinimo klausimus. Tikintiesiems buvo paaiškinta, kad miestui trūksta parodų rūmų, paveikslų galerijos, kultūros namų, koncertų salės. O kad trūktų bažnyčios, jis nemano, nes mieste, kuriame gyvena 125 000 gyventojų, pilnai užtenka dviejų veikiančių bažnyčių. Bet pažadėta kreiptis į Religijos reikalų tarybos įgaliotinį Petrą Anilionį.

1988 m. rugsėjo 21 d. antro susitikimo su miesto valdžia metu buvo pareikšta, kad pagal perspektyvinį planą Švč. Trejybės bažnyčia po remonto bus paversta paveikslų galerija ir vargonų muzikos koncertų sale. Bažnyčios komitetui pasiūlyta pagalvoti apie naujos bažnyčios statybą miesto mikrorajone.

Tikintiesiems pareikalavus bažnyčią grąžinti tikriesiems jos savininkams ir naudoti pagal jos paskirtį – Dievo garbinimui, jiems buvo paaiškinta, kad bažnyčios negalima grąžinti ir dėl to, kad netoli jos pastatytas kino teatras „Versmė“ ir profesinė technikos mokykla. Miesto valdžia, nieko konkretaus nepažadėjusi, patarė kreiptis po 2–3 mėnesių.

Kokie tuo laiku dėl bažnyčios grąžinimo vyko svarstymai duomenų nepavyko rasti. Iš miesto vykdomojo komiteto 1989 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl bažnyčios perdavimo į darbotvarkę buvo įtrauktas papildomai. Sprendimo projektą pateikė miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas E. Sruogius. Prie sprendimo projekto informacinė kortelė nepridėta ir duomenų apie projekto suderinimą nėra. Tai reiškia, kad jis buvo parengtas skubos tvarka.

Išsaugota posėdžio stenograma liudija, kad po sprendimo projekto pristatymo kalbėję oponentai pasisakė, kad bažnyčia būtų atiduota tada, kai turės kur įsikelti Parodų rūmai. Juos perkelti numatyta į rekonstruojamą senąjį muziejaus pastatą Respublikos g. 3. Šio pastato rekonstrukciją buvo planuojama baigti 1990 metais.

Diskusijoje apsispręsti nulėmė miesto vykdomojo komiteto pirmininko Juozo Bečelio pasakyti žodžiai: „pavaduotojas Sruogius kuruoja ir kultūrą. Jei jis priėmė tokį sprendimą, tegul galvoja, kur iškelti Parodų rūmus.“ Sprendimo projektui pritarus, nuspręsta buvusią Švč. Trejybės bažnyčią perduoti bažnyčios religinei bendruomenei nuo 1989 m. gegužės 1 d.

Tais pačiais metais bažnyčiai buvo perduotas kitoje Sodų g. pusėje buvęs vyskupijos pastatas. 1989 m. birželio 19 d. vyskupas Juozas Preikšas Švč. Trejybės bažnyčios klebonu paskyrė Robertą Pukenį. Jo rūpesčiu bažnyčia atstatyta ir pertvarkyta. Atšventinta 1990 m. birželio 10 d.

Nuotraukos:
1. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia šiandien.
2. Sovietmetyje uždaryta Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia. Iš fotoalbumo „Panevėžys“ (1984).
3. Bažnyčioje įrengtų Parodų rūmų vidus. Iš fotoalbumo „Panevėžys“ (1984).
4. Sprendimas Švč. Trejybės bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Iš Panevėžio apskrities archyvo dokumentų fondų.

Leonas Kaziukonis

 Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas