1. Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo

Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis

Tėvas ir sūnus – Juozas ir Henrikas Čerkesai – išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto, žinomesniu laikytinas Juozas Čerkesas.

Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (remiantis kitais duomenimis, jo gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigęs mokyklą, įvairiuose valsčiuose dirbo raštininku. Nuo 1902 m. lietuviškuose leidiniuose spausdino žinutes, eilėraščius, feljetonus. 1910 m. išleista pirmoji J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė“, 1911 m. išėjo eilėraščių rinkinys „Vamzdys“. Juozas Čerkesas buvo vienas aktyviausių spaudos propaguotojų Panevėžio krašte. Rašytojas vedė Jadvygą Choleckaitę, 1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje jiems gimė sūnus Henrikas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesų šeima pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1918 metais. Juozas Čerkesas aktyviai prisijungė prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo veiklų. 1918 m. lapkričio 28 d. Panevėžyje vykusiame parapijų komitetų atstovų suvažiavime šis išrinktas į Panevėžio apskrities komitetą, jam patikėtos vicepirmininko pareigos. 1919 m. balandžio 6 d. J. Čerkesas įsitraukė į Nepriklausomybės kovą: dirbo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko raštvedžiu, tarnavo iki 1920 m. balandžio 20 d. Kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis vėliau buvo apdovanotas.

1920 m. Čerkesų šeimoje gimė sūnus Algirdas. Jis, deja, gyveno tik 5 metus ir mirė 1925 m. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, Juozas Čerkesas 1926 m. pasistatė modernų raudonų plytų namą. „Pragiedruliais“ vadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Čia itin mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi artistė Unė Babickaitė. Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra, kuri vėliau paslėpta U. Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone ir išliko iki šių dienų. J. Čerkesas daug dėmesio skyrė sodininkystei, pardavinėdavo ūkyje užaugintų gėlių ir daržovių sodinukus.

Juozas Čerkesas užsiėmė privataus gynėjo advokato praktika. 1931 m. rinkimuose jis iškėlė savo kandidatūrą į Panevėžio miesto tarybą. Per savo advokatavimo laikotarpį J. Čerkesas dalyvavo ir svarstant vieną garsią bylą – jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską. Pastarasis gyveno Anykščiuose, dirbo  vaistininku. J. Čerkesui teko įdėti labai daug pastangų siekiant apginti rašytoją, nes šio veiklai trukdė daug kitų vaistininkų

Čerkesų šeimą garsino ir sūnus Henrikas. Besimokydamas Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, jis prisijungė prie „Kęstučio“ skautų draugovės, aktyviai dalyvavo šios organizacijos veikloje. 1924 m. rugsėjo 15 d. „Kęstučio“ draugovė įsteigė  vandens skautų skiltį, jos vadovu tapo B. Mikelevičius. Panevėžio vandens skautai pasižymėjo veiklumu. Vandens skautai mokėsi plaukti valtimis Nevėžio upe, jau antrą vasarą po įsteigimo plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. 1925 m. vasario 6 d. vandens skilčiai suteiktas vandens skautų draugovės statusas bei naujas pavadinimas – „Šarūnas“. pavadinimas ir. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove.

Tarp jūros skautų veiklumu pasižymėjo Henrikas Čerkesas. Prie baidarės pritaisęs bures, jis kartu su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 m. „Šarūno“ draugovė pakartotojo žygį valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1928 m. A. Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje – „Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju tapo H. Čerkesas, pastarajam 1931 m. balandžio 23 d. suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 m. paskautininkis Henrikas Čerkesas su skiltininku Balsevičiumi nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d. luotu, plaustu ir valtimi keliavo iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Iš viso nuplaukė 471 kilometrą. Šis žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje, už pasiekimus jūros skautai gavo premiją – palapinę.

Tuo metu Henrikas Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui. 1931 m. jis baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune, taip pat buvo ir skautų draugovės narys. 1935 m. sausio mėn. atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Jis tapo Alytaus tunto tuntininku ir pasižymėjo kaip vienas aktyviausių skautų judėjimo propaguotojų Alytaus krašte. 1935 m. sausį susirgo ir sausio 18 d. mirė. H. Čerkesas iškilmingai palaidotas senosiose Panevėžio miesto kapinėse. Velionio netektis sudavė didelį smūgį jo šeimai.

Dar labiau Čerkesų gyvenimą sujaukė sovietų okupacija: prasidėjo areštai, trėmimai. Juozui Čerkesui arešto išvengti pavyko. Nacių okupacijos metais J. Čerkesas rašė feljetonus, jie publikuoti tuometinėje Panevėžio spaudoje. Tai nepatiko 1944 m. sugrįžusiems sovietiniams okupantams, prasidėjo pokarinė namų nacionalizacija. Juozo Čerkeso šeimos namas nacionalizuotas 1949 metais. Šeima itin puoselėjo ūkį, todėl žinią apie staigią jo netektį priėmė itin skausmingai. Netrukus iš sielvarto mirė J. Čerkesas, jo žmona Jadvyga Čerkesienė Anapilin iškeliavo 1959 metais. Abu palaidoti senosiose Panevėžio kapinėse.

2006 m. ant gimtosios J. Čerkeso-Besparnio trobos Bernotų kaime atidengta paminklinė lenta.

Nuotraukos:
1. Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo.
2. J. Čerkeso namas. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo.
3. Čerkesų šeimos kapas senosiose Panevėžio kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas