1. Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo

Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis

Tėvas ir sūnus Juozas ir Henrikas Čerkesai išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Garsesnis buvo Juozas Čerkesas.

Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pagal kitus duomenis gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigęs mokyklą, įvairiuose valsčiuose dirbo raštininku. Nuo 1902 m. spausdino žinutes, eilėraščius, feljetonus lietuviškuose leidiniuose. 1910 m. išėjo pirmoji J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė“, 1911 m. – eilėraščių rinkinys „Vamzdys“. Juozas Čerkesas buvo vienas didžiausių spaudos propaguotojų Panevėžio krašte. Vedė Jadvygą Choleckaitę. 1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje gimė sūnus Henrikas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesų šeima pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1918 metais. Juozas Čerkesas aktyviai įsijungė į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. 1918 m. lapkričio 28 d. Panevėžyje vykusiame parapijų komitetų atstovų suvažiavime jis išrinktas į Panevėžio apskrities komitetą. Jam patikėtos vicepirmininko pareigos. 1919 m. balandžio 6 d. įsijungė į Nepriklausomybės kovas. Tarnavo iki 1920 m. balandžio 20 d. Buvo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko raštvedys. Kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis vėliau buvo apdovanotas.

1920 m. Čerkesų šeimoje gimė sūnus Algirdas. Jis, deja, gyveno tik 5 metus ir mirė 1925 metais. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, Juozas Čerkesas 1926 m. pasistatė modernų raudonų plytų namą. „Pragiedruliais“ vadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Ypač čia mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi artistė Unė Babickaitė. Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra, kuri vėliau paslėpta U. Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone ir išliko iki šių dienų. J. Čerkesas didelį dėmesį skyrė sodininkystei. Parduodavo ūkyje išaugintų gėlių bei daržovių sodinukus.

Juozas Čerkesas vertėsi privataus gynėjo advokato praktika. 1931 m. jis dalyvavo rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą. Savo advokatinėje praktikoje J. Čerkesas turėjo ir vieną garsią bylą. Jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską. Rašytojas gyveno Anykščiuose ir vertėsi vaistininko praktika. Reikėjo įdėti labai daug pastangų ginant žinomą rašytoją. Kiti vaistininkai visaip trukdė Antano Vienuolio-Žukausko veiklai.

Čerkesų šeimą labai garsino ir sūnus Henrikas. Mokydamasis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. Gimnazijoje veikė „Kęstučio“ skautų draugovė. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis, kuriai vadovavo B. Mikelevičius. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Vandens skautai Nevėžio upėje mokėsi plaukti valtimis. Jau antrą vasarą po įsteigimo plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. 1925 m. vasario 6 d. vandens skiltis tapo „Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove.

Jūros skautų tarpe ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 m. „Šarūno“ draugovė pakartotojo žygį valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1928 m. A. Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje „Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo H. Čerkesas. 1931 m. balandžio 23 d. Henrikui Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 m. paskautininkis Henrikas Čerkesas su skiltininku Balsevičium nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d. atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Viso nuplaukė 471 kilometrą. Šis žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje. Už šiuos pasiekimus jūros skautai gavo premiją – palapinę.

Tuo metu Henrikas Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui. 1931 m. Henrikas Čerkesas baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1931 m. įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 m. mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete, studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune, taip pat buvo skautų draugovės draugininku. 1935 m. sausio mėn. atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Jis tapo Alytaus tunto tuntininku ir buvo didžiausias skautų judėjimo propaguotojas Alytaus krašte. 1935 m. sausį susirgo ir sausio 18 d. mirė. Iškilmingai palaidotas senosiose Panevėžio miesto kapinėse. Jo netektis buvo didelis smūgis šeimai.

Dar labiau Čerkesų gyvenimą sujaukė sovietinė okupacija. Prasidėjo areštai, trėmimai. Juozui Čerkesui pavyko išvengti arešto. Nacių okupacijos metais J. Čerkesas rašo feljetonus į tuometinę Panevėžio spaudą. Tai nepatiko 1944 m. sugrįžusiems sovietiniams okupantams. Prasidėjo pokarinė namų nacionalizacija. Juozo Čerkeso šeimos namas nacionalizuotas 1949 metais. Tai buvo didžiulis smūgis. Labai daug buvo įdėta pastangų kuriant pavyzdinį ūkį. Jis iš sielvarto greitai mirė. Jadvyga Čerkesienė mirė 1959 metais. Abu palaidoti senosiose Panevėžio kapinėse.

2006 m. ant gimtosios J. Čerkeso-Besparnio trobos Bernotų kaime atidengta paminklinė lenta.

Nuotraukos:
1. Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo.
2. J. Čerkeso namas. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo.
3. Čerkesų šeimos kapas senosiose Panevėžio kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas