1614 m. Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Mena Upytės pavieto teisminio-administracinio centro perkėlimą į Panevėžį
Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos. Istoriniu Upytės vardu pavietas vadinosi iki 1831 m. Pavieto centru tapusiame Panevėžyje veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Čia vyko seimeliai, kuriuose posėdžiavo pavieto bajorai.
Kadangi didžiajam kunigaikščiui priklaususiame Panevėžio dvare pavieto įstaigoms vietos nebuvo, jau 1569 m. Liublino seime, o vėliau 1576 m. Torunės seime, buvo prašyta Panevėžyje pastatyti teismo ir administracijos rūmus. Dėl lėšų stokos ir kitų priežasčių jie iki XVII a. pradžios taip ir nebuvo pastatyti. Nesant vietos, teismo posėdžiai vyko panevėžiečių gyvenamuosiuose namuose.
Mena teismo ir archyvo pastatų statybą pavietų centruose
Pagal 1588 m. III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes ir užrakinti trimis užraktais: teisėjo, pateisėjo ir raštininko, užantspauduoti jų antspaudais ir saugomi mūriniame name. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo namų statybos Panevėžyje nurodoma pastatyti ir archyvą teismo aktų knygoms laikyti.
Upytės ir Žemaitijos seniūno Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu šie pastatai Panevėžyje buvo pastatyti 1614 m. Kokiuose pavietų centruose jų buvo pastatyta daugiau, šiandien sunku pasakyti. Žinoma tik, kad iš jų vienintelis ir seniausias Upytės pavieto teismo archyvo pastatas yra išlikęs Panevėžyje ir stovi Kranto gatvėje. XVII–XVIII a. jame laikyti pavieto teismo įstaigų dokumentai dabar saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne.
Mena mūrinio Panevėžio pradžią
Ant kairiojo Nevėžio kranto Upytės pavieto seniūnijai priklausančiame sklype be teismo archyvo dar buvo pastatytas kalėjimo bokštas su rūsiu. Tai buvo pirmieji Panevėžio mūriniai pastatai. Šalia jų stovėję teismo trobesiai buvo mediniai. XVII a. pradžioje šių pastatų atsiradimas Panevėžyje sustiprino jo teisminio ir administracinio centro reikšmę, skatino miestelio augimą.
Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikusiame seniausiame Panevėžio pastate 1925 m. buvo atidarytas kraštotyros muziejus. Dabar čia veikia Upytės bajorams skirta ekspozicija. Pastatas kelis kartus buvo rekonstruotas, 1984 ir 2003 m. restauruotas.
Nuotraukos:
1. Seniausias Panevėžio pastatas, Kranto g. 21.
2. Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicija „Upytės bajorai“ seniausiame Panevėžio pastate (fragmentas). T. Stasevičiaus nuotrauka.
3. Pastato senoji paminklinė lenta su lotynišku užrašu. R. Gudo nuotrauka.
4. Naujoji paminklinė lenta. Autorius Vidas Žigas. R. Gudo nuotrauka.
5. Pastato paminklinis ženklas. R. Gudo nuotrauka.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
