Skaistakalnio parko ir visos teritorijos istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas ir visa teritorija vadinosi Jasnogurka.
Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX amžiuje. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos atiteko Lietuvos kariuomenei, dalis savivaldybei. Pavasarininkų organizacija iš Žemės ūkio ministerijos čia 99 metams išsinuomojo didelę aikštelę ir įsirengė savo stadioną.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais parke vykdavo daug renginių. 1924 m. rugsėjo 7‒8 d. Skaistakalnio parke vyko Panevėžio žemės ūkio paroda. 1925 m. spaudoje rašyta, kad parkas niokojamas, laužomi medžiai. 1926 m. gegužę pirmieji gegužinę surengė šauliai.
Daug dėmesio buvo skiriama sportui. 1925 m. rugpjūčio 14 d. Skaistakalnio dvaro aikštėje vyko futbolo rungtynės tarp 3-iojo Vytauto ir 4-ojo Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulkų komandų. 1926 m. gegužę vykusiose krepšinio rungtynėse Panevėžio gimnazistai 21:0 nugalėjo Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistus. „Panevėžio balsas“ tuomet (1926 m. gegužės 21 d.) rašė, kad kauniečiams rungtynės susiklostė tragiškai. Tai buvo pati krepšinio pradžia Lietuvoje.
1926 m. liepos 25 d. surengta 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko sporto diena. 1926 m. gegužės 29‒30 d. šiame parke vyko Panevėžio pavasarininkų dainų ir sporto šventė. 1926 m. rugsėjo 26 d. parko aikštėje surengta didelė Panevėžio rajono skautų tunto sueiga. 1928 m. liepos 29 d. Pavasarininkų stadione organizuota 4-ojo pėstininkų pulko sporto diena.
1929 d. spalio 22 d., Lietuvai ruošiantis iškilmingai minėti Vytauto Didžiojo metus, Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto parku. 1930 m. jis buvo tvarkomas. Kaip rašyta to meto spaudoje, Vytauto parko takeliai išlyginti ir iš kraštų išbedžioti.
Parke buvo draudžiama važinėtis dviračiais, už tai grėsė bauda iki 500 litų. Deja, to draudimo nebuvo paisoma.
Į parką miestiečiai patekdavo lieptais. Pavasario potvyniai kartais juos nunešdavo. 1931 m. pavasarį gresiant potvyniui, lieptai į Vytauto parką, miesto valdybos sprendimu, kuriam laikui buvo nuimti.
1932 m. Vytauto parko Pavasarininkų stadione Katedros, Senamiesčio ir Vyčio draugovės pasodino 200 medelių. Tais pačiais metais parke vyko Žemės ūkio paroda. Nuo 1927 m. Vytauto parke veikė Panevėžio berniukų amatų mokykla. 1934 m. šiai mokyklai išsikrausčius, siūlyta čia įrengti pradžios mokyklą.
1933 m. liepos mėnesį šiame parke susirinko Eucharistinio kongreso dalyviai. Tai buvo didelis masinis renginys.
Parkas labai tiko ir Joninių šventėms. 1934 m. iškilminga Joninių karnavalo eisena keliavo iš Maisto stadiono Agronomijos gatvėje į Vytauto parką. Joje dalyvavo organizacijos, orkestrai, gausi miestiečių grupė.
1934 m. šiame parke buvo mokoma skaldyti akmenis. 1935 m. įrengtos 2 modernios teniso aikštelės. Lauko tenisas tuo metu buvo gana populiarus Panevėžyje.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais buvo nemažų nesutarimų tarp tautininkų sąjungos ir katalikiškų organizacijų. 1936 m., apkaltinus prasta priežiūra, Pavasarininkų stadionas perėjo savivaldybės žinion.
1937 m. netrūko renginių, vyko kariuomenės paradas, šaulių gegužinė, į parko teritoriją renginio dalyvius lydėjo dūdų orkestras.
1939 m. birželio 11 d. artilerijos pulko aikštėje vyko Panevėžio 12-osios šaulių rinktinės įkūrimo 20 metų minėjimas. Į jį atvyko generolas Stasys Raštikis, dalyvavo Mykolo Karkos „Dainos“ draugijos choras. Birutietės įteikė šauliams vėliavą. Grojo 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko orkestras.
1939 m. birželio 30 d. prie Vytauto parko Nevėžio upėje sporto apygarda įrengė plaukimo vietą.
1940 m. prasidėjusi okupacija pakeitė ir parko gyvenimą. 1948 m. spalio 3 d. parke vyko pirmosios arklių lenktynės.
Nuotraukoje – Vytauto parkas. XX a. 4 deš.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
