XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus Paliukų kaime, Mikalinos ir Viktoro Zikarų šeimoje. Nuo septynerių metų piemenavo pas ūkininkus, nes šeima gyveno vargingai. Pradžios mokyklą baigė tik 1899 metais. Į Peterburgo dailės akademiją būsimajam skulptoriui profesionalui įstoti pavyko tik 1910 metais. Visą Dailės akademijos mokymo kursą Juozas Zikaras baigė 1915 metais, o 1916-aisiais jam įteiktas skulptoriaus diplomas. 1918 m. gegužę J. Zikaras su žmona, vyresniuoju sūnumi ir vos kelių mėnesių mažuoju sūneliu sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno gimtuosiuose Paliukuose. 1919 m. sausį pradėjo dirbti piešimo mokytoju Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (dabar J. Balčikonio gimnazija). Čia 10 metų dėstė piešimą, braižybą ir skulptūrą, vadovavo Meno kuopos dailės sekcijai, ugdė jaunuosius menininkus. Darbo Panevėžio gimnazijoje metai sutapo su skulptoriaus produktyviausiu kūrybos laikotarpiu.

1921 m. J. Zikaras sukūrė „Laisvės“ statulą Kauno miestui. Paminklas Kaune pastatytas tik 1928-aisiais, atidengtas tų metų gegužės 15 dieną. 3 metrų aukščio skulptūra išlieta Vokietijoje, Berlyne. Postamentą paruošė architektas Vladas Dubeneckis. Ant paminklo išgraviruotos svarbiausių karinių laimėjimų datos, viena jų – 1919 m. Panevėžio išvadavimo operacija.

Tokio Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose. Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. Jo tikslas buvo Panevėžyje pastatyti Nepriklausomybės paminklą, šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. 1925 m. kovą Nepriklausomybės paminklo modelis jau buvo paruoštas ir perduotas įvertinti komisijai. Iki rudens skulptorius J. Zikaras sukūrė ir gipsinį paminklo modelį. 1925 m. „Panevėžio balse“ rašyta, kad Nepriklausomybės paminklo maketas jau eksponuojamas Panevėžio muziejuje. Siekiant įgyvendinti šią idėją, daugelį metų buvo renkamos lėšos. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, sulaukta įvairių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto veiklos. Galų gale paminklo statybos idėją atgaivino Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius. Iki 1934 m. buvo surinkta 15 000 litų.

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje įregistruotas 1934 m. kovo 10 d. Draugijos steigimą 1936 m. birželio 4 d. patvirtino notaras A. Moigis, naujus jos įstatus įregistravo Vidaus reikalų ministras. Komiteto tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Komiteto pirmininku išrinktas zoologas, kraštotyrininkas, pedagogas Jurgis Elisonas, vicepirmininku – agronomas Alpas Gilvydis, iždininku – apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, sekretoriumi – Petras Būtėnas, valdybos nariu – inžinierius Kazys Germanas. Deja, po kurio laiko paminklo idėjos buvo atsisakyta ir už surinktas lėšas nuspręsta pastatyti muziejų. 1934 m. rugsėjo 17 d. „Lietuvos žiniose“ skelbta, kad paminklo statybai surinkta 15 000 litų suma bus panaudota naujam muziejui įkurti. Graži paminklo statymo idėja taip ir liko neįgyvendinta. Paminklo maketas iki šiol saugomas Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Nuotraukos:
1. Skulptoriaus Juozo Zikaro Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas.
2. Nepriklausomybės paminklo kūrėjas, skulptorius Juozas Zikaras (centre) su Panevėžio valstybinės gimnazijos Meno kuopos dailės sekcijos nariais. 1923 m.
3. Kunigas Jonas Karbauskas – vienas iš Nepriklausomybės  paminklo iniciatorių.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas