Nacistinė Vokietija, susidūrusi su sunkumais karo frontuose,  ėmė ieškoti rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 m. SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, tačiau tai baigėsi nesėkme. 1943 m. kovo mėn. nacių valdžia Lietuvos teritorijoje pradėjo organizuoti inžinerijos statybos batalionus. Už jų organizavimą buvo atsakingas vokiečių generolas majoras Emilis Justas – vokiečių karinis komendantas Lietuvoje. Jie turėjo priklausyti vokiečių kariuomenei.

Jų pagrindinis uždavinys buvo statyti įtvirtinimus užnugaryje. Bataliono kariai turėjo dėvėti vokiečių karinę uniformą. Buvo paskelbta karininkų ir karių mobilizacija į šiuos batalionus. Panevėžyje sėkmingiausiai vyko vyrų mobilizacija. Užsiregistravo apie 50 proc. vyrų. Panevėžio kraštas išsiskyrė tuo, kad čia buvo suorganizuoti 3 batalionai. Pirmas suorganizuotas 1943 m. gegužės mėn. Kariai surinkti iš Panevėžio miesto ir apylinkių. Vadu paskirtas pulkininkas leitenantas V. Strimas-Strimavičius. Vėliau šio bataliono vadu paskirtas majoras A. Milaševičius. Jiems Panevėžyje suorganizuotos išleistuvės. Jose dalyvavo ir miesto burmistras Karolis Reisonas.

1943 m. birželio mėn. Panevėžyje suorganizuotas dar vienas statybos batalionas. Tai buvo jau ketvirtas suformuotas statybos batalionas Lietuvos teritorijoje. Bataliono vadu paskirtas majoras J. Černius. Birželio 8 d. Laisvės aikštėje vyko iškilmingos šio bataliono išleistuvės. Išliko tų išlydėtuvių filmuoti kadrai. Batalione buvo keturios kuopos. Uniforma – vokiška. Bataliono kariai buvo išsiųsti į okupuotas Vokietijos teritorijas – daugiausiai į Rusiją ir Baltarusiją. Jiems buvo išduoti ginklai – galimiems susirėmimams su raudonaisiais partizanais, kurie veikė tose teritorijose.

Atlyginimas kariams reguliariai nebuvo mokamas. Remiantis buvusių karių atsiminimais jie pinigų turėdavo tiek, kiek išlošdavo kortomis iš vokiečių karių. Kariai dirbo įvairius darbus: kasė apkasus, kirto miškus, tiesė kelius, dirbo kitus darbus. Dirbdavo ir sekmadieniais. Buvo varomi ir karinių apmokymų. Kariai gyveno buvusių vietinių gyventojų užimtuose namuose. Majoro J. Černiaus vadovaujamas batalionas paskutinius mėnesius praleido Vitebsko krašte.

1943 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžyje suformuotas 5 batalionas. Jo vadu paskirtas majoras S. Nagrodskis. Šis batalionas nebuvo pilnai sukomplektuotas, batalione buvo tik 2 ar 3 kuopos, kai kituose batalionuose būdavo po 4 kuopas.

Atsidūrę savo dislokacijos vietose kariai dirbdavo po 12 valandų. Juos prižiūrėdavo vokiečiai. Dėl sudėtingų sąlygų kildavo nepasitenkinimų. Statybos batalionuose buvo nemažai ir dezertyravimo atvejų. Su vietiniais gyventojais santykiai buvo gana geri. Batalionai keisdavo savo dislokacijos vietas. 1944 m. pradžioje jie grąžinti į Lietuvą ir iki vasaros faktiškai išformuoti. Grįžus sovietinei valdžiai, šių batalionų kariai buvo persekiojami.

Nuotraukoje – Statybos bataliono išlydėtuvės Panevėžyje 1943 m. birželio mėn.

Nuotrauka iš laikraščio „Savaitė“, 1943 m.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas