1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų.

1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti kariškių, neužimta buvo tik viena pradžios mokykla Nr. 5 Senamiesčio gatvėje. 1944 m. Vytautas Sukauskas paskirtas švietimo skyriaus vedėju.

Panevėžyje 1944 m. veikė 10 pradinių mokyklų, jas lankė 1 804 mokiniai. Vidurinėse mokyklose buvo 55 klasės, jose mokėsi 1 387 moksleiviai, dirbo ir 6 vaikų darželiai, kuriuose – 6 grupės. Iš viso darželius lankė 160 vaikų. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje įkurta ir naujų mokyklų, tarp jų – nauja mergaičių progimnazija. Jos direktoriumi tapo Vladas Kukuraitis, mokslo dalies vedėjos pareigos suteiktos J. Slavinskaitei. Mokykla pradėjo dirbti 1944 m. spalio 2 dieną.

1944 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžyje, Aldonos gatvėje Nr. 4 prie „Nevėžio“ siuvimo fabriko, atidaryta amatų mokykla Nr. 3, joje planuota rengti būsimas audėjas, mezgėjas ir siuvėjas. Mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Streikus. Pastaroji įstaiga veikė ne švietimo skyriaus prižiūrima, ji priklausė Darbo Rezervų Valdybai. 1944 m. rugsėjo 30 d. Panevėžyje,  Klaipėdos gatvėje Nr. 3, įsteigta Geležinkelininkų mokykla Nr. 2. Ši priklausė ne tik Darbo Rezervų, bet ir Lietuvos  geležinkelių valdybai, pirmuoju mokyklos direktoriumi tapo Jakovas Kariakinas. Geležinkelininkų mokykloje Nr. 2 ruošti elektromonteriai, staliai, šaltkalviai-traukinių remontininkai, šaltkalviai-vagonų remontininkai, garvežio mašinisto padėjėjai. Mokykloje veikė 115 vietų turinti valgykla.

Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu Panevėžyje įsteigta suaugusių gimnazija, darbą pastaroji pradėjo 1944 m. lapkričio mėnesį.  Vis dėlto, jos įkūrimo data laikoma 1944 m. gruodžio 1 diena. Šioje gimnazijoje turėjo mokytis iki 200 moksleivių.

Po karo darbą tęsė buvusi Panevėžio Prekybos mokykla, ši pervadinta vidurine ekonomine mokykla. 1944 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti ir atkurta mokytojų seminarija. Jos direktoriumi tapo Vincas Makutėnas.

Po karo Panevėžyje, Respublikos gatvėje, veikė beraščių kursai. Be to, veikė ir kitų mokymo įstaigų, tiesiogiai nekontroliuojamų švietimo skyriaus. Tai – mokytojų seminarija, vidurinė ekonominė mokykla, muzikos mokykla ir dvi amatų mokyklos. Vykdyti ir muzikos kursai, jų direktoriaus pareigas ėjo Mykolas Karka. 1944 m. spalio 16 d. į fortepijono klasę priimti 96 mokiniai, tarp jų iš muzikos kursų – 25, iš kitų mokyklų į solinio dainavimo specialybę 17, iš muzikos kursų – 7, į smuiko klasę 10, iš muzikos kursų – 7. Nebeliko vargonų klasės, nors vokiečių laikais ją lankė 3 mokiniai.

Mokslo metus 1944 m. pradėjo ir senosios gimnazijos: berniukų ir mergaičių. Berniukų gimnazijos direktoriumi dirbo Jonas Janulionis. 1944 m. lapkričio 10 d. šią mokyklą lankė 640 mokinių. Iš pradžių mergaičių gimnazijos direktore liko dar vokiečių okupacijos metais šias pareigas ėjusi M. Muralytė, bet 1944 m. spalį direktore tapo O. Janulionienė. Gimnazijos inspektoriais dirbo J. Rapšienė ir V. Kaveckis.

1945 m. kovo 9 d. Panevėžį aplankė švietimo komisaras Juozas Žiugžda. Armijai pamažu apleidžiant užimtas patalpas, mokyklos ėmė kraustytis į buvusius pastatus. Tai – II mergaičių gimnazija, pradinės mokyklos Nr. 2, 6, 7, 8, rusų progimnazija ir pradinė mokykla Nr. 10.

1945 m. ne švietimo skyriaus žinia buvo įsteigtos 2 mokyklos: akušerių ir medicinos seserų. 1945 m. balandžio 5 d. paskelbtas sveikatos apsaugos liaudies komisaro įsakymas atnaujinti respublikinės Panevėžio medicinos seserų mokyklos Smėlynės gatvėje veiklą, nors direktoriaus ataskaitoje rašoma, kad ši įsteigta 1944 metais. 1945 m. sausio 1 d. Kazys Gudelis, laikinai ėjęs mokyklos direktoriaus  pareigas, paskirtas direktoriumi, o Vladas Verikas tapo buhalteriu. 1945 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos komisaro įsakymu Panevėžyje įsteigta akušerių mokykla. Jos direktoriumi paskirtas gydytojas Vladas Dalinda. Pastarasis ėmėsi dirbti nuo 1946 m. sausio 1 dienos, nors įsakyme rašoma, kad pareigas eiti turėjo nuo 1945 m. gruodžio 1 dienos. Šiai akušerių mokyklai priklausė bendrabutis. Jos direktoriaus alga siekė 850 rublių. Iki 1949 m. vasario 15 d. Panevėžyje veiklą vykdė 2 medicinos mokyklos: akušerių ir medicinos seserų.

Panevėžyje veikusiose mokyklose patriotiškai nusiteikę moksleiviai jungėsi į draugijas. Mergaičių gimnazijoje neilgai veikė organizacija „Gedimino būrys“. 1945 m. vasario 1 d. iš gimnazijos pašalinta Regina Pernovaitė, nuo kovo  5 dienos – ir Aldona Brazdžionytė. Buvo suimta daugiau moksleivių – šios organizacijos narių.

1945 m. Panevėžio mokyklose įvesti karinių vadovų etatai. Vyrų gimnazijos pirmu kariniu vadovu tapo Stasys Kuzma. 1945 m. gruodį jį pakeitė Kazys Viršila. 1945 m. Panevėžio vyrų gimnazija gavo raštą, raginantį sudaryti politinį ratelį. Tokie rateliai kurti ir kitose mokyklose. 1945 m. Panevėžio geležinkelininkų mokykloje įvesta karinė tvarka, spalio mėnesį imtasi skirstyti į rikiuotės dalinius: būrius, kuopas. Būdavo paskiriami ir kuopų vadai.

1945 m. lapkričio 12 d. suimtas Jonas Streikus, laikinai ėjęs Panevėžio amatų mokyklos Nr. 3 direktoriaus pareigas, ir šios mokyklos buhalterė Irena Čeponytė. Laikinu direktoriumi paskirtas Jonas Striogys.

1945 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje veikė I berniukų gimnazija (joje – 838 mokiniai), mergaičių II gimnazija (849 mokinės), mergaičių progimnazija (338 mokinės), suaugusių gimnazija  (260 mokinių), pradinės mokyklos (2527 mokiniai). Iš viso – 4902 moksleiviai. Be to, švietimo skyriui nepriklausė: mokytojų seminarija – 60 mokinių, vidurinė ekonominė mokykla – 585 mokiniai, muzikos mokykla – 200 mokinių, 2 amatų mokyklos – 300 mokinių.

1944–1945 m pradinėse mokyklose 4 skyriuje mokėsi 379 mokiniai, baigė 363, į aukštesnius skyrius perkelti 1206, antriems metams palikti 235, pataisų gavo 186, nesimokė 52 mokiniai.

Dalis lėšų 1945 m. numatyta ir mokykloms remontuoti. Pirmajai berniukų gimnazijai skirta 30 tūkst. rublių, antrajai mergaičių gimnazijai – 10 tūkst. rublių, pradinėms mokykloms Nr. 1, 2, 3 ir 4 – po 10 tūkst. rublių, o Nr. 5, 6, 7, 8 ir 10 – po 5 000 rublių. Pinigų remontui suteikta ir vaikų darželiams.

Kai kuriose mokyklose daliai mokinių skirta stipendijų. Medicinos seserų mokykloje 1945 m. birželį stipendijas po 80 rublių gavo 44 mokinės. Čia mokslo metai prasidėjo liepos 17 dieną, mokslas trukdavo dvejus metus, būdavo priimamos mokinės nuo 17 metų amžiaus. Šioje mokymo įstaigoje nuo rugsėjo 1 d. įvestas karinis parengimas ir fizinis lavinimas, kariniu vadovu paskirtas vyresnysis leitenantas D. Novikovas. 1945 m. stipendijų skirta ir Muzikos mokyklai: 30 mokinių gavo po 80–120 rublių.

1945 m. lapkričio 12 d. mokyklos gavo švietimo komisaro įsakymą, kuriame nurodyta, kad visi mokytojai turi pasmerkti partizaninę kovą Lietuvos teritorijoje.

Mergaičių II gimnaziją 1945 m. birželį lankė 267 moksleivės, o mokslo metų pabaigoje jų liko tik 250. Į aukštesnę klasę perkeltos 127 mokinės, 3 turėjo kartoti kursą, o 88 mokinėms kurso kartojimas atidėtas iki rudens. Mergaičių gimnazijos direktore nuo 1946 m. rudens paskirta O. Gudelytė, o mokslo dalies vedėja tapo R. Steponavičiutė. 1946 m. Panevėžio II mergaičių gimnazijos moksleivės Aleksandra Smalinskaitė, Janina Giedraitytė ir  Bronislava Rokaitė už ryšius su partizanais nuteistos kalėti po 10 metų. Jos partizanams teikė medikamentų, platino antitarybinius atsišaukimus.

Nuo 1947 m. antrojo pusmečio mergaičių progimnazija perorganizuota į gimnaziją. Joje nuo 1944 m. aktyviai veikė Broniaus Puodžiukaičio vadovaujamas meno būrelis, buvo bendradarbiaujama su mergaičių gimnazijos „Meno kuopa“.

1946 m. Panevėžio amatų mokykloje irgi vyko permainų. Nuo balandžio 20 dienos, vadovaujantis Darbo Rezervų Valdybos potvarkiu, atsisakyta politinės srities direktoriaus pavaduotojo etato. Vietoj jo įvestos direktoriaus pavaduotojo kultūros srities reikalams pareigos.

1946 m. keitėsi Panevėžio II mergaičių gimnazijos direktorius. Juo tapo B. Juška. Nuo 1946 m. spalio Panevėžio geležinkelininkų mokyklos direktoriumi paskirtas Krasnovas. 1946 m. lapkritį Panevėžio muzikos mokykloje įkurtas politinio lavinimosi ratelis. Panevėžio berniukų gimnazijoje taip pat veikė papildomi sporto ir literatūros užsiėmimai, o nuo rudens įkurti geografijos bei istorijos būreliai.

1946 m. Panevėžio I berniukų gimnazijoje pažymėti įvykių gausa. Lapkričio 10 dieną mokiniai pasišalino iš pamokų, nes nenorėjo mokytis sekmadienį. Vytautui Misevičiui už tai elgesio pažymys sumažintas iki 3, nubausti dar trys mokiniai – jiems  nurodyta suskaldyti po 1 m³ malkų.  1947 m. vasario 16 d. gimnazijoje buvo sudraskytas Lenino portretas. Šioje mokymo įstaigoje veikė ir pogrindinė organizacija „Šarūnas“. 1947 m. kovo 2 d. iš gimnazijos pašalintas Leonardas Pašiškevičius, jis vėliau buvo nukankintas. 1947 m. balandžio 22 d. pašalinti ir pogrindinės organizacijos „Šarūnas“ nariai: Vytautas Gotautas, Vytautas Vaitkevičius, Petras Bajorūnas ir kiti. Panevėžio pedagogai buvo stebimi valdžios, 1946 m. dėl politinio nepatikimumo atleisti 2 pedagogai. 1947 m. represijų patyrė ir kiti Panevėžio mokyklų moksleiviai. 1947 m. kovo mėnesį Panevėžio geležinkelininkų mokykloje saugumo organų suimtas Alfonsas Vaznonis. Šioje mokykloje nuo 1947 m. kovo 17 d. įvestos auklėjimo pamokos, jų metu buvo skaitomi laikraščiai. Taikyti labai griežti drausmės reikalavimai, pasišalinę mokiniai laikyti dezertyrais ir būdavo perduodami prokuratūrai suieškoti.

Panevėžio mokytojų seminarijoje, siekiant priimti daugiau komjaunuolių, įvestas komjaunimo organizatoriaus etatas. Šias pareigas eiti paskirtas Vytautas Vyšniauskas. 1947 m. liepos 2 d. Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi tapo Vladas Kukuraitis. Jis  poste išbuvo iki 1952 m. rugpjūčio pabaigos.

1947 m. daug įvykių būta ir Panevėžio medicinos seserų mokykloje. Pastarųjų metų gegužės 8 d. gautas sveikatos apsaugos ministro įsakymas patikrinti visų darbuotojų dokumentus. Asmenys, neturėję pasų, atleisti iš darbo. Mokyklos direktorius  privalėjo pristatyti charakteristiką iš partinės organizacijos komiteto.

Panevėžio II mergaičių gimnazijoje šalia jau veikusių deklamavimo, choro, šokių ir muzikos būrelių atgaivinta literatų būrelio veikla. Jos vadovu tapo mokytojas L. Kuodis. Savo veiklą pradėjo geografų ir istorikų būreliai, pastarasis įsteigtas 1948 m. pradžioje. 1947 m. mergaičių gimnazijoje suorganizuota šventė, skirta paminėti pirmosios lietuviškos knygos išleidimo 400 metų jubiliejui.

1947 m. birželio 30 d. Panevėžio pradinėse mokyklose mokėsi 2717 mokinių, dirbo 93 mokytojai. Vaikų darželius lankė 170 vaikų, dirbo 4 vedėjos. Vaikų namuose gyveno 78 našlaičiai. Čia ypač trūko kuro, valgiui gaminti buvo sukūrentos visos tvoros.

Panevėžio progimnazijoje, ją perorganizuojant į gimnaziją, buvo 2 340 mokinių ir 99 mokytojai. Reorganizacija vyko 1947 metais.

1947 m. gruodžio 2 d. Panevėžio vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl neraštingumo ir mažaraštingumo likvidavimo.  Dalis moksleivių nelankė mokyklos, nes stokojo drabužių ir avalynės. 1947 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio mieste buvo 190 beraščių ir 255 mažaraščiai.

1947 m. gruodžio 2 d. priimtas Vykdomojo komiteto potvarkis: tėvai, kurių vaikai nelanko mokyklos, įspėjami arba turėjo sumokėti 100 rublių baudą. Didžiausia skiriama bausmė – priverčiamieji darbai iki 4 savaičių. Šis potvarkis įsigalėjo nuo gruodžio 17 dienos.

Panevėžio muzikos mokykla 1948 m. kovo 15 dieną, remiantis Meno reikalų valdybos įsakymu, pertvarkyta į vidurinę ir septynmetę mokyklą. Viena šios mokyklos moksleivė Anastasija Sriubytė pašalinta partijos komiteto įsakymu.

1948 m. visos Panevėžio mokyklos gavo nutarimą dėl biologijos dėstymo: svarbiausia įsisavinti pažangų Mičiurino mokslą. 1948 m. visoms Panevėžio mokykloms nurodyta, kad per lėtai auga komjaunimo gretos. Mergaičių gimnazijoje pedagogų tarybos posėdžio metu svarstyti moksleivių poelgiai: jos lanko bažnyčią, religinių švenčių proga siunčia sveikinimo atvirukus. 1948 m. rugpjūčio 25 d. pedagogų tarybos posėdyje mergaičių gimnaziją siūlyta pavadinti Marytės Margytės vardu, o gimnazijos sodą – Komjaunimo sodu.

1949 m. Panevėžyje sujungtos 2 mokyklos: medicinos seserų ir akušerių. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Panevėžio medicinos seserų mokykla prijungta prie akušerių-felčerių mokyklos. Būdavo nurodoma kad 30 procentų baigusių šias mokymo įstaigas į paskyrimo vietą nenuvyksta.

1949 m. Panevėžio apskrityje intensyviai vykdyta kolektyvizacija. Mokykloms priskirti kolūkiai, mergaičių II gimnazijos moksleivės privalėjo dirbti M. Melnikaitės kolūkyje. Mokytojams nurodyta prisidėti prie kolektyvizacijos propagandos sklaidos. Panevėžio II mergaičių gimnazijoje įsakyta vesti aiškinamąjį darbą dėl trėmimų. Mergaičių II gimnazijos darbas vertintas nepatenkinamai, nes komjaunimo gretos augo per lėtai.

1949 m. Panevėžio  mokyklos gavo nurodymus dėl Velykų švenčių. Jų metu mokytojai į darbą privalėjo ateiti kaip įprastą dieną,  kad nekeltų šventiškos nuotaikos. Mokyklų vadovams nurodyta vesti aiškinamąjį darbą, drausti mokiniams eiti į pamaldas. Visoms Panevėžio mokykloms pavesta iki 1949 m. rugsėjo 30 d. įsteigti Raudonojo Kryžiaus mokyklines organizacijas.

1949 m. Panevėžio mokyklos gavo nurodymus smerkti partizaninę kovą Lietuvos teritorijoje. Tais pačiais metais Panevėžyje atidaryta  nauja darbo jaunimo gimnazija, joje turėjo mokytis dirbantys asmenys.

1949 m. rugsėjo 30 d. nurodyta, kad mokytojai vieni kitus tarpusavyje turi vadinti ne ponais, o draugais, atsisveikindami sakyti ne „sudiev“, o „viso gero“. Tuo metu tokia tvarka nustatyta visose gimnazijose.

1950 m. 4 gimnazijai (buvusiai mergaičių progimnazijai) priklausė kolūkis „Tarybinė sodyba“. Šioje gimnazijoje jau mokėsi ir berniukų. Komjaunuolių mergaičių buvo keliasdešimt, o berniukų – nė vieno.

Neeilinis įvykis Panevėžio I  berniukų gimnazijoje įvyko 1950 m. balandžio 28 dieną. Dalis berniukų pasiėmė instrumentus ir dalyvavo laidotuvėse su religinėmis apeigomis. Už tai 16 moksleivių sumažintas elgesio pažymys.

Panevėžio muzikos mokykloje 1949–1950 m. atsirado naujų specialybių klasės: violončelės ir pučiamųjų. Šioje mokykloje tam, kad mokiniai nelankytų bažnyčios sekmadieniais, tą dieną įvesta politinių užsiėmimų.

Sudėtingas laikotarpis Panevėžio švietimo istorijoje buvo 1944–1950 metai. Per tą laiką pasikeitė keli švietimo vadovai. Iš pradžių šias pareigas ėjo Vytautas Sukauskas, vėliau – Petras Pakštaitis. 1947 m. balandžio mėnesį vedėju tapo Augustinas Juozėnas, tačiau šis išdirbo tik kelis mėnesius. Jį pakeitė Petras Miškinis. Panevėžio mokyklų mokytojai turėjo siekti įtvirtinti naują ideologiją, bet kartu dar gilios buvo ir patriotizmo tradicijos. Mokyklose veikė patriotinių organizacijų, nemažai moksleivių teista už politinę veiklą. Dar labai lėtai augo komjaunimo gretos.

Valdžia aktyviai formavo naują švietimo politiką, bet 1944–1950 m. naujos sąmonės brandinimas vykdytas dar gana nesėkmingai. Įgyvendinti naująją ideologiją  geriau sekėsi vėlesniais metais.

Nuotraukos:
1. Panevėžio II mergaičių gimnazijos 6 klasė su mokytojais. 1946–1947 m. Mokytojai 2-oje eilėje iš kairės: 3-ias mokytojas Alfonsas Kubilius, 4-a Antanina Volodkaitė, 5-a Vanda Pazukaitė, 6-as gimnazijos direktorius Bronius Juška, 7-a Irena Moigytė, 8-a Kotryna Vilkaitė, 9-a Elena Gabulaitė.
2. Panevėžio mokytojų seminarijos choras. 1946–1947 m.
3. Panevėžio vidurinės ekonominės mokyklos abiturientų išleistuvės. 1948 m.

Nuotraukos iš V. Vyšniausko archyvo.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas