Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas.

1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje.

1941 m. birželį vienus okupantus pakeitė kiti. Panevėžyje įsitvirtino nacių okupacinė valdžia. Lietuvos teritorijoje vietoj Švietimo ministerijos įkurta Švietimo valdyba. Jai vadovauti paskirtas P. Germantas.

Nepaisant sudėtingų sąlygų mokslo metai Panevėžyje prasidėjo rugsėjo 15 d. Pirmaisiais mokslo metais mokytasi pagal 1936 m. programas. Mokslas tapo mokamas, bet mokestis buvo nedidelis. Į mokyklas sugrąžintas tikybos mokymas. Kunigas T. Narbutas paskirtas kapelionu į Panevėžio mergaičių gimnaziją. Daugiau dėmesio pradėta skirti vokiečių kalbai. 1942 m. įvesti nauji mokinių vertinimo kriterijai: drausmės, tvarkos ir darbštumo. Iš šių dalykų gavusieji nepatenkinamą pažymį nebuvo keliami į kitą klasę. Gimnazijose pamokos – 30 minučių trukmės. Panevėžio vyrų gimnazijai vadovavo Petras Būtėnas. Jo pavaduotoju dirbo Jonas Dičius, dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Karui užsitęsus vyrų gimnazijoje vis dažniau apsilankydavo vokiečių valdžios atstovai, kviesdavę stoti į Reicho darbo tarnybą. Karo metais ėmė trūkti pedagogų, todėl jau 1942 m. mokytojams uždrausta savo noru atsisakyti pareigų. Gimnazijoje įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose buvo dėstomas sutrumpintas mokytojų seminarijos kursas. Nelengvas dienas gyveno ir mergaičių gimnazija. Nuo 1943 m. gimnazijos patalpos buvo užimtos vokiečių karo ligoninės, mergaitės mokėsi amatų mokykloje, advokato Č. Petraškevičiaus viloje, kitose patalpose. Direktore dirbo matematikė M. Muralytė. Pradinės mokyklos nukentėjo mažiau.

Imta organizuoti vokiečių kalbos kursus mokytojams ir kitiems inteligentams. Daugiausia kursų vyko 1942 m. vasarą. Liepos mėnesį organizuoti dideli vokiečių kalbos kursai Panevėžio apskrities mokytojams.

Panevėžyje veikė ir amatų mokyklos. Nacių valdžia skatino amatų mokyklų veiklą, nes pagal nacistinę ideologiją okupuotų kraštų gyventojams turėtų užtekti amatų mokyklų žinių. Panevėžio 1-oje amatų mokykloje mokėsi berniukai. Veikė 4 skyriai: metalo apdirbimo, elektrotechnikos, medžio apdirbimo ir statybos. Nuo 1944 m. sausio atidaryti dar 3 nauji skyriai: mėsininkų, dešrininkų ir malūnininkų. 1942 m. mokykloje mokiniams buvo mokama 25 reichsmarkių stipendija. Mokslas truko 3 metus. Buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų moksleiviai. Amatų mokykloje Nr. 2 mokėsi mergaitės. Čia buvo 5 skyriai: namų ruošos, audimo, mezgimo, moteriškų ir vyriškų drabužių siuvimo. Mergaitės taip pat buvo priimamos tik sulaukusios 14 metų. Joms taip pat buvo mokama stipendija.

Kartu su amatų mokyklomis Panevėžyje veikė ir Prekybos mokykla, turėjusi net savo dramos būrelį. Iš kitų Lietuvos miestų Panevėžys išsiskyrė tuo, kad čia veikė vieninteliai Lietuvoje Muzikos kursai. Dirbta ypač sunkiomis sąlygomis, kursai net 7 kartus perkelti į kitas patalpas, bet visgi vokiečiai jų neuždarė.
Karui tęsiantis mokyklų padėtis sunkėjo. Jos buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, dirbo keliomis pamainomis.

1943 m. vietinių entuziastų iniciatyva Panevėžyje įsteigtas Suaugusiųjų institutas. Spalio 18 d. vyko stojamieji egzaminai. Institutas veikė iki 1944 m. vasaros.

Nepaisant okupacijos ir karo metų sunkumų, švietimo sistema Panevėžyje veikė ir 1941–1944 metais.

Nuotraukos:
1. Vokiečių kalbos kursai Panevėžio dramos teatro aktoriams. 1942 m.
2. Vokiečių kalbos kursai mokytojams Panevėžyje. 1942 m. liepos mėn.
3. Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius Petras Būtėnas nacių okupacijos metais.

Nuotraukos iš S. Banaičio kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas