Teresė Mikeliūnaitė

Teresė Mikeliūnaitė

Teresė Mikeliūnaitė gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje Lietuvos savanorio šeimoje, aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universitete Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. Vilniaus universiteto studijų draugai ir dėstytojai pranašavo jai mokslininkės karjerą, bet Teresė pasirinko vidurinės mokyklos mokytojos vietą Troškūnuose. Nuo 1960 metų – Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė. Jos vadovavimo laikotarpiu išplėstas ir atnaujintas muziejus virto reikšmingu lietuvių kultūros židiniu Anykščiuose. Restauruota Jono Biliūno sodyba Niūronyse, organizuotos kraštotyrinės ekspedicijos, su prof. Petru Vasinausku kurtas Arklio muziejus Niūronyse. Pamažu ji įaugo į Anykščių žemę. 1983 m. Teresei Mikeliūnaitei suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros darbuotojos vardas.

Rašė apsakymus, padavimus, straipsnius apie J. Biliūną, A. Baranauską, A. Vienuolį, K. Inčiūrą ir kitus rašytojus, kultūros veikėjus anykštėnus. Viską darė su kūrybiška išmone, originaliomis idėjomis. Pagrindinis akstinas kurti – tiesiog iš pamėgto darbo, iš meilės Anykščiams, tarsi norint pratęsti Anykščių krašto poetinę legendą. „Aš visada gyvenau pasiutusiai įtemptą vidinį gyvenimą.“ Gal dėl to taip buvo skubama, kad likimas pašykštėjo gyvenimo… Tik po T. Mikeliūnaitės mirties išleista jos kūrybinio palikimo knyga „Marčiupio eglė“ (1990 m.).

Mirė ji ypatingą, muziejininko dieną – 1984 m. gegužės 18 d. Sugrįžo į Panevėžį ir atgulė šalia tėvų amžinuosiuose namuose.

Nuotraukos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Teresės Mikeliūnaitės rankraščių fondo F50 ir Stasės Mikeliūnienės asmeninio archyvo.

Stasė Mikeliūnienė