Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų.

Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio fabriko (!?) „Laisvė“ reklama ragino nusipirkti čia gamintų įvairiausių rūšių alkoholinių gėrimų. Pirkėjams siūlyti „ekstraktai“ mandrais pavadinimais: krupnikas, benediktinas, „Chery-Brandy“, „Šaltmėtinė“, „Cardial-melde“, „Prūnelle“, „Creme-de-vanil“, „Maraschino“, „Krupnikas-raudonas“, specialus trijų devynerių skonio „Aguovit“ ir kt. Be alkoholinių gėrimų, fabriko parduotuvėje buvo galima nusipirkti įvairių sunkų (sulčių). Gėrimų fabriko savininkai siūlė šių prekių „reikalauti visose krautuvėse arba tiesiog iš fabriko“. Tame pačiame Agronomijos gatvės pastate panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo įsigyti modernių avalynės priežiūros priemonių. Batų tepalo reklamoje rašoma:

Tiksli batų priežiūra, taupaus ir tvarkingo žmogaus pažymys reikalauja gero avalynės tepalo. Kadangi iš užsienio sunku gauti kai kurių žaliavų fabr. «Laisvė»  chemikas surado būdą gaminti batų tepalą grynai iš vietinės žaliavos. Tam panaudojamas mūsų bičių vaškas ir aliejai, kurie teikia odai blizgesį ir elastingumą. Neturi jokių rūgščių, kurios degintų odos paviršių, todėl oda netrūkinėja. Fabr. «Laisvė» išleido į rinką batams valyti pieštuką, vardu „Blizga“, kuriuo išrašius avalynę nutrynus minkštu skuduru iššaukiamas blizgesys ir tinkamas odos tepimas. Nepaprastai pigus, taupus, ekonomiškas. Nebijo sausros, galima laikyti atvirą, patogus kelionėje, netepa rankų. Tad visiems patartina išbandyti šią naują avalynei valyti priemonę. Kreipkite dėmesį į pieštuko vardą „Blizga“ gaminanti fabr. „Laisvė“ Panevėžys Agronomijos g-vė 3a.

J. Basanavičiaus gatvėje veikė ypač miesto gyventojams reikalingos tuo metu naudotų technikos priemonių remonto dirbtuvės, špižinių gaminių liejykla bei antkapinių paminklų gamybos įmonė.

Basanavičiaus g. 29 buvo Jono Byro „įvairių mašinų, motorų, lokomobilių, malūnų, lentpjūvių remontas ir špižo liejykla“. Reklamoje skelbta, kad „priimama užsakymai specialūs su įvairiausiomis kombinacijomis. Darbas išpildomas sąžiningai ir punktualiai. Kainos prieinamos. Tel. 78“. J. Basanavičiaus g. 30 veikė P. Beriozovo privati antkapinių paminklų dirbtuvė, kurios reklamoje tikinta, kad „Išdirbama įvairiausi paminklai ir priimama užsakymai. Pasirinkimas gatavų paminklų“.

Tarpukariu Elektros gatvėje panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo ne tik skaniai pavalgyti, bet ir ramiai išsimiegoti čia buvusiame viešbutyje bei nusipirkti naujai pagamintų baldų. Elektros g. 3 veikė A. Stakėno restoranas, reklaminiame skelbime lankytojus taip viliojęs užsukti: „Skaniausi ir šviežūs produktai. Šilti ir šalti užkandžiai. Įvairūs gėrimai“. Tame pačiame name veikė ir viešbutis „Roma“, kuriame siūlyti „šviesūs ir švarūs kambariai, prieinamos kainos, mandagus patarnavimas, prašoma įsitikinti. Tel. 102“. Adolfo Kazlausko baldų dirbtuvė, kurioje buvo priimami užsakymai bei galima buvo pasirinkti „gatavų“ baldų, veikė Elektros g. 12.

Geležinkelio stoties bufeto savininkė P. Vitkienė savo reklaminėje žinutėje lankytojus taip kvietė: „pusryčiai, pietūs, vakarienės ir įvairūs užkandžiai. Vietiniai ir užsieniniai gėrimai“.

Fromo Gužučio ir Kudirkos gatvių kampe (šalia Laisvės a.) veikė A. Šarakovo valgykla-arbatinė, kur buvo galima pavalgyti „pusryčius, pietus ir vakarienę“.

Tarpukariu Klaipėdos gatvėje veikė maisto produktų, vaisvandenių, statinių alui, karstų ir kitos parduotuvės. Klaipėdos g. 20 buvo įsikūrusi A. Krištaponio „grabų dirbtuvė“. Skelbta, jog čia „didelis pasirinkimas gatavų grabų“, taip pat klientų patogumui galima buvo užsisakyti „gedulingą vežimą“. Klaipėdos g. 24 veikė katalikiškos jaunimo organizacijos „Pavasarininkai“ bendrovės krautuvė. „Turime maisto, pieno produktų, tabako papirosų ir kitų įvairiausių prekių. Malonus ir greitas patarnavimas“ – tikinta reklamoje. Klaipėdos g. 86 veikė Jono Stepankos dirbtuvės, kuriose gamintos statinės alui. „Išdirbama alui statinės įvairaus didumo. Darbas garantuotas“ – gyrėsi jie.

Klaipėdos g. buvusios vaisvandenių gamyklos „Naujiena“ savininkė M. Dambrauskienė skelbėsi, kad jos įmonėje „išdirbama skanūs ir higieniški vaisvandenių gėrimai: „Sitro“, „Vaisių gėrimas“, gazuotas vanduo. Visur reikalaukit gėrimų „Naujiena“ gamyklos.“  Tikslus minėtos vaisvandenių gamyklos adresas nenurodytas, matyt, visiems buvo gerai žinomas.

Įvairių įmonių, prekybos bei paslaugų taškų sankaupos būta ir centrinėje miesto Laisvės aikštėje.

Penktame name buvo įsikūrusi D. Jonelio avalynės, odos, ir „kalošų“ (guminiai batai) parduotuvė.

Laisvės a. 26 veikė „mechaniška“ dirbtuvė „Bin-Stan“. Joje buvo atliekami, kaip skelbtasi, „galvaniniai“ ir kiti darbai: auksavimas, sidabravimas, nikeliavimas, oksidavimas ir t. t. Taip pat remontuoti motociklai, motorai, „siuvamos“ mašinos ir kiti „metaliniai daiktai“. „Darbas atliekama sąžiningai ir greitai. Prašoma įsitikinti“ – skelbėsi dirbtuvių savininkai J. Binkis ir L. Stankevičius.

38-to namo antrame aukšte veikė J. Pundzevičienės moterų kirpykla. Reklaminiame skelbime pabrėžta: „Gerb. p. niekur jums taip gražiai ir pigiai nepadarys pusmetinio sušukavimo, kaip J. Pundzevičienės moterų plaukų šukavimo salione. Visi pagražinimai atliekama sulig paskutinės mados – švaru, pigu ir prieinama“. Laisvės a. 46 veikusioje įmonėje „Baldolitas“ gamintos spintos, lovos, sofos, vaikų vežimėliai ir kt. gaminiai. „Darbas atliekamas sąžiningai ir pagal vėliausius mados reikalavimus. Parduodama urmininkams ir vartotojams. Duodama išsimokėjimui, kainos neaukštos, prašoma įsitikinti“ – skelbėsi savininkas J. Mozržimas. Laisvės a. 46 klestėjo geležies dirbinių parduotuvė „Verslas“. Reklaminėje žinutėje parduotuvės savininkas K. Simonaitis skelbė: „Amatų ir ūkio įrankiai. Įvairūs geležies išdirbiniai. Dažai, pokastai, kreida, teptukai. Deguonis, k. karbidas, suvirinimo medžiagos, kokliai, apkaustymai statybai ir baldams, barzdai skusti mašinėlės ir kt.“ Nurodytas ir parduotuvės telefono numeris – 411. Laisvės a. 47 buvo įsikūręs laikrodininkas. Reklaminėje žinutėje vardydamas teikiamas paslaugas, jis nurodė ir savo tautybę: „Lietuvis laikrodininkas ir mechanikas J. Cedronas. Taisoma rašomos mašinėlės, siuvamos mašinos, patefonai ir kiti smulkūs daiktai“. Laisvės a. 47 veikė J. Biveinio parduotuvė: „veidrodžių visokio didumo, ypatingai didelis pasirinkimas įvairių rūšių žaislų, paveikslų, ir rašomų dalykų prekyba“.

(B. d.)

Iliustracijoje – reklaminis skelbimas 1939 m. gegužės 17 d. laikraštyje „Panevėžio garsas“. Iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos rinkinių.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas