1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo pilietinis karas. Šalyje pradėjo trūkti produktų, gyventojai buvo suiminėjami, vyko įvairios represijos, todėl nemažai žmonių nusprendė išvykti iš Rusijos. Taip į užsienį pasitraukė daug gerų specialistų, daugiausia rusų, bet buvo ir baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautų atstovų.

Gana daug pabėgėlių, nuo kelių šimtų iki tūkstančio, atvyko į Lietuvą. Taip čia atsidūrė ir žinomas chirurgas Vitalijus Gusevas, Rusiją palikęs 1920 m. Pagal Lietuvos įstatymus jis pilietybę galėjo gauti tik po 10 metų. Svetimšaliai už leidimą gyventi Lietuvoje turėjo mokėti 5 Lt per mėnesį, leidimas dirbti jiems kainavo 5 Lt per metus. V. Gusevas, turėjęs laikiną leidimą gyventi ir svetimšalio statusą, pradėjo dirbti chirurgu Panevėžio apskrities ligoninėje.

Vėliau Panevėžyje įsigijęs medinį namą P. Puzino gatvėje, V. Gusevas pritaikė jį privačios klinikos reikmėms. Ši gatvė buvo viena geriausiai sutvarkytų mieste, joje 4 deš. apsigyveno ir gydytojas Juozas Vileišis. Kaip rašė tuometinė spauda, pirmąją privačią V. Gusevo kliniką Panevėžyje 1927 m. lapkričio 27 d. pašventino dekanas J. Maciejauskas. Atidaryme dalyvavo iki 100 kviestinių svečių, tarp jų savivaldybės, valdžios atstovai iš Kauno, gydytojai, žinomi miesto inteligentai. Prabangiausioje Panevėžio klinikoje numatyta vienu metu gydyti 12 asmenų. Sudėtinga operacija kainavo iki 300 Lt, paprastesnė 100 Lt. Už dieną klinikoje reikėjo mokėti 12 Lt, jei kartu norėjo likti šeimos narys, tekdavo mokėti dar 11 Lt. Panevėžio apskrities ligoninėje įkainiai buvo mažesni. Para joje kainavo 8 ar 7 Lt. Apskrities gyventojui paslauga buvo pigesnė. V. Gusevo klinikoje gydėsi daug žinomų panevėžiečių. 1934 m. joje gydėsi ir Panevėžio  miesto burmistras Tadas Chodakauskas.

Gydytojas V. Gusevas pateko į Lietuvos medicinos istoriją kaip pirmasis Lietuvoje atlikęs širdies operacijas. Iki XIX a. 9 deš. manyta, kad tokių operacijų iš viso negalima daryti, nes jos vis tiek bus nesėkmingos. Pirmos operacijos tokios ir buvo. 1896 m. spaudoje jau rašyta apie sėkmingą operaciją. 1919 m. pasaulyje buvo atlikta nemažai sėkmingų operacijų, daugiausia Rusijoje ir Vokietijoje, taip pat JAV, Austrijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse.

Lietuva šioje srityje vėlavo. Tik atgavus nepriklausomybę 1918 m. į priekį pažengė ir medicina. Pirma 1926 m. birželio 20 d. V. Gusevo atlikta operacija nebuvo visai nesėkminga – širdies siūlė sugijo gerai, bet ligonis, išgyvenęs savaitę, mirė dėl gretimų audinių uždegiminių komplikacijų. Jis operuotas praėjus penkioms su puse valandos po sužeidimo. 40 metų vyras buvo netekęs daug kraujo. Kaip rašyta gydytojo ataskaitoje, jis mirė dėl infekcijos.

Antra operacija, atlikta 1928 m. gegužės 2 d., buvo sėkminga. Šis atvejis irgi buvo susijęs su savižudybe. 32 metų neblaivus batsiuvys susižeidė peiliu ir į ligoninę buvo atgabentas po trečdalio valandos. 1928 m. gegužės 14 d. ligonis jau galėjo vaikščioti, o gegužės 28 d. jis išrašytas iš ligoninės. Šios operacijos atliktos Panevėžio apskrities ligoninėje, tuo metu vienoje moderniausių Lietuvoje. Ypač buvo stiprus chirurgijos skyrius. Vėliau V. Gusevo darbus tęsė Kauno universitetinės klinikos gydytojai, profesoriai Vladas Kuzma, V. Kanauka ir kiti.

1930 m. Panevėžio apskrities ligoninės direktorių gydytoją Antaną Didžiulį pakeitė Stanislovas Mačiulis, simpatizavęs tautininkų valdžiai Lietuvoje. A. Didžiulis priklausė socialdemokratų partijai. Taip rašyta tuometinėje spaudoje. 1931 m. geriausias Panevėžio chirurgas V. Gusevas išėjo iš Panevėžio apskrities ligoninės dėl nesutarimų su ligoninės direktoriumi S. Mačiuliu. V. Gusevas dirbo Panevėžio žydų ligoninėje, turėjusioje gerą vardą mieste. Čia dirbo daug garsių gydytojų, daugiausia žydų tautybės.

V. Gusevas priklausė gydytojų draugijai, kurios nariai aktyviai dalyvavo miesto politiniame gyvenime. Ne vienas gydytojas patekdavo į miesto tarybą. V. Gusevas irgi dalyvavo nuo rusų vokiečių bloko savivaldos rinkimuose ir buvo išrinktas į ketvirtąją miesto tarybą 1931 m. Jos veikloje dalyvavo iki 1934 m. Miesto taryboje V. Gusevas daugiausia domėjosi medicinos klausimais. Jis dalyvavo rinkimuose ir į penktą miesto tarybą 1934 m., bet į ją nepateko. Tarybos narių skaičius buvo labai sumažintas, nuo 40 iki 20 asmenų.

1934 m. V. Gusevas įsirengė ligoninę Kaune. Projektą rengė vienas garsiausių Lietuvos architektų Stasys Kudokas, kilęs iš Naujamiesčio valsčiaus Panevėžio apskrities. Jis toliau nuo gatvės suprojektavo masyvų dviejų aukštų pastatą su erdviu kiemu. Šiame pastate gydytojas dirbo ir gyveno su žmona Olga nuo 1935 m. iki sovietinės okupacijos. 1935 m. spalio 6 d. „Panevėžio garse“ rašyta, kad V. Gusevas persikėlė į Kauną ir įsteigė kliniką Trakų gatvėje. Net buvo nurodyta, kaip į ją nuvykti. 1940 m. į Lietuvą įžengus okupacinei sovietinei armijai, V. Gusevas pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1941 m. vasario mėnesį JAV leistame laikraštyje „Draugas“ rašyta apie pasitraukusius nuo sovietinės okupacijos Lietuvos gyventojus, tarp jų paminėtas ir V. Gusevas.

V. Gusevo atlikti darbai, ypač širdies operacijos, įėjo į Lietuvos istoriją. Jo klinikos pastatas Panevėžyje išlikęs iki šių dienų, išliko ir jo ligoninės pastatas Kaune.

Nuotraukos:
1. Buvusios V. Gusevo klinikos pastatas Panevėžyje P. Puzino gatvėje. 2023 m. G. Kartano nuotrauka.
2. Panevėžio apskrities ligoninės darbuotojai. V. Gusevas pirmoje eilėje trečias iš kairės. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas