1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, suformuotas organizacinis komitetas, jo pirmininku tapo Jurgis Elisonas.

Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Oficialia Panevėžio skyriaus įsteigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko tikrieji sąjungos nariai. Po 1927 m. balandžio 3-iosios pradėtas kitų narių priėmimas.

1927 m. į LKKSS Panevėžio skyrių priimti 238 savanoriai. Skyriui priklausė aktyvūs nariai, rėmėjai ir garbės nariai. Aktyvūs nariai – visi Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai. Nariais rėmėjais galėjo tapti visi Lietuvos piliečiai, pritariantys sąjungos veiklai. Garbės nariais laikyti Lietuvos piliečiai, žodžiais, darbu ar ginklu prisidėję prie kovų arba ypatingais darbais pasižymėję sąjungos veikloje.

Savanorių sąjungai buvo svarbu turėti savo žygių dainą. Ją sukūrė kompozitorius, pedagogas Vladas Paulauskas ir savanoris Stasys Balčas. Vladas Paulauskas parašė muziką, o Stasys Balčas – žodžius.

Vladas Paulauskas gimė 1866 m. gegužės 25 d. Kaune. Mokėsi J. Naujalio vargonininkų kursuose. Nuo 1912 m. gyveno Panevėžyje. 1926 m. eksternu išlaikė egzaminus mokytojo cenzui gauti. Vėliau V. Paulauskas grojo vargonais įvairiose Panevėžio bažnyčiose, dirbo pedagogu Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Lenkų gimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Miškų technikų mokykloje. Taip pat buvo ir Panevėžio šaulių choro vadovas, harmonizavo liaudies dainas, sukūrė dainų chorams. V. Paulauskas bendradarbiavo su LKKSS Panevėžio skyriumi, palaikė glaudžius ryšius  su itin aktyviu sąjungos nariu – vienu pirmųjų Panevėžio savanorių Stasiu Balču. Kartu jie sukūrė „Jūreivių maršą“ ir „Savanorių maršą“.

Stasys Balčas – vienas garsiausių Panevėžio krašto savanorių. Jis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, buvo išvykęs dirbti į JAV. Trys broliai Balčai pirmieji įstojo į Nepriklausomybės kovų metu sutelktą Panevėžio srities savanorių būrį. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. buvo Steigiamojo Seimo narys, 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Pirmojo Seimo narys. Paleidus Seimą, grįžo į Panevėžį, dirbo Panevėžio ūkininkų sąjungos banko direktoriumi. Aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. S Balčui buvo artimos Nepriklausomybės kovų, savanorių istorijos temos, savo veikla jis stengėsi sutelkti savanorius, gynė jų teises. S. Balčas pradėjo aktyviai bendradarbiauti su kompozitoriumi Vladu Paulausku, jų bendros kūrybinės veiklos  rezultatas ir buvo „Savanorių maršas“.

Respublikos laikais „Savanorių maršas“ sulaikė didelio populiarumo. Šis muzikos kūrinys skambėdavo savanorių sueigose ir kituose renginiuose. 1929 m. balandžio 15 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašyta, kad jau sukurtas „Savanorių maršas“. Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviai šį kūrinį laikė savotišku jų himnu.

Iliustracijos:
1–4. „Savanorių maršo“ natos.
5. Kompozitorius, pedagogas Vladas Paulauskas.

Natos ir nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas