Žemės ūkio parodos Panevėžio mieste buvo populiarios dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais.

Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė naminius gyvulius. Jų laikyti buvo negalima centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigaliojo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių ūkininkavimą nurodė kaip savo verslą. 1926 m. Panevėžio mieste buvo 120 ūkininkų. Vėliau mieste dar virš 100 asmenų nurodė, kad jie ūkininkai.

Panevėžio mieste buvo populiarios žemės ūkio parodos. 1932 m. rugsėjo 7–8 d. mieste vyko didžiulė žemės ūkio paroda. Paskutinioji žemės ūkio paroda vyko 1932 metais Skaistakalnyje, o vėliau parodos vykdavo kitose vietose. Paroda dalyvių ir žiūrovų skaičiumi pralenkė iki tol buvusias. Ypač gerai parodai pasiruošė Panevėžio žemės ūkio draugija. Ji pristatė daug žemės ūkio mašinų, statybines medžiagas, javų pavydžius, pienininkystės reikmenis, kolonialinių prekių skyrių. Panevėžio žemės ūkio draugijos paviljonas buvo gausiausiai lankomas. Įvairios firmos ir draugijos turėjo savo paviljonus. Parodoje buvo pristatyta apie 300 arklių ir raguočių, įvairios kiaulių veislės, paukščiai, triušiai. Atskirai buvo pristatomi žemės ūkio produktai. Savo gaminius pristatinėjo ir liaudies meistrai.

Parodos metu surengtos melžėjų varžybos. Jose dalyvavo 17 melžėjų, tarp jų – 4 vyrai. Melžėjams išdalinta prizų už 250 litų. Pirmos vietos laimėtoja M. Samaitė gavo 40 litų. Gerai pasirodė ir vyrai melžėjai. Parodą aplankė apie 9–10 tūkst. lankytojų. Ji vyko pasaulinės krizės metais. Visgi, kaip rašė tuometinė spauda, gausiai buvo lankomas gėrimų paviljonas. Buvo užimti visi staliukai. Įvyko ir nedidelių nesklandumų. Nutrūkęs bulius vienam piliečiui sužeidė šonkaulius, iš sodžiaus atvykusiai močiutei dingo gaidys, o vienas žmogus nusprendė pasinaudoti svetimu motociklu. Dėl pastarojo incidento kviesta net policija.

Ši stambiausia žemės ūkio paroda tapo paskutine tokios didelės apimties, nes 1934 m. veiklą baigė Panevėžio žemės ūkio draugija. Ji buvo pagrindinė parodų organizatorė. Vėlesnės parodos buvo žymiai mažesnės. Panevėžio žemės ūkio draugijos turtą perėmė „Lietūkis“.

1934 m. rugsėjo 8–9 d. „Maisto“ stadione suorganizuota smulkių žemės ūkio šakų paroda. Joje buvo pristatomi naminiai paukščiai, atskiros ūkio šakos: sodininkystė, bitininkystė, daržininkystė.

1932 m. paroda savo gausa ilgam išliko tuometinių panevėžiečių atmintyje. Miestiečiams reikėjo tokių masinių renginių.

Nuotraukos:
1. Žemės ūkio paroda.
2. Panevėžio žemės ūkio draugijos darbuotojai. 1929 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas