XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma, darbams atlikti labai reikėjo kvalifikuotų matininkų. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti leisti specialų laikraštį matininkams, ši idėja  buvo populiari tarp Kauno ir kitų miestų matininkų. Bet planai liko tik planais.

1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“, jis spausdintas Kaune. Jau pirmajame numeryje buvo rašoma, kad žurnalą leisti vienoje vietoje, o spausdinti kitoje – nepatogu . Žurnalo redaktoriumi dirbo matininkų valdybos pirmininkas Stasys Renigeris, o sekretoriaus pareigas užėmė taip pat Panevėžyje gyvenęs Stasys Liutkevičius. Techninį skyrių, kaip buvo rašoma, tvarkė inžinierius Chmieliauskas. Šis skyrius laikytas matininkų profesinės sąjungos organu. Nurodomas redakcijos adresas – Respublikos gatvė Nr. 3, skelbiama, kad per metus ketinama išleisti 4 „Matininko“ numerius. Vieno numerio kaina –  2 litai. Pateikiamos ir skelbimų kainos: visam puslapiui – 80 litų, pusei puslapio – 40 litų, ketvirčiui puslapio – 20 litų.

Žurnalo „Matininkas“ įžanginiame straipsnyje aiškinama, kam matininkams reikalingas specializuotas leidinys. Išspausdintas docento Stepono Kolupailos straipsnis apie niveliaciją. Skelbiama, kad matininkai turi prisidėti prie kultūros vystymo, pastariesiems siūloma platinti lietuviškas knygas. Toks paskatinimas remiamas nuomone, esą matininkai yra arčiausiai paprastų žmonių ir gali paraginti sodiečius pirkti knygas. Taip kaime bus skaitoma daugiau. Matininkams dar siūloma užrašinėti senų liaudies dainų, padavimų. Lietuvoje labai daug piliakalnių, šalis gausi įvairių senovinių radinių. Aiškinama, kad pastaruosius reikėtų rinkti ir atiduoti muziejui. Anot straipsnio autoriaus, kaimiečiai tokių daiktų nevertina ir nesaugo.

Žurnale išspausdintas įdomus straipsnis apie matininkų draugijos veiklą. Ši draugija veiklą pradėjo 1919 metais. 1926 m. pradžioje draugijos būstinė buvo Panevėžyje. Stasio Renigerio straipsnyje rašoma apie žemės reformą: skelbiami  dėl žemės reformos vykdymo teikti pasiūlymai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.

Antrasis „Matininko“ numeris išėjo Kaune, jo kaina jau siekė 3 litus. Žurnalas „Matininkas“ leistas 1926–1928 metais. 1928-aisiais jį pakeitė „Matininkų ir kultūrtechnikų balsas“. Naująjį leidinį redagavo M. Chmieliauskas. Nuo 1929 m. imtas spausdinti žurnalas „Žemėtvarka ir melioracija“.

Galime didžiuotis tuo, kad toks solidus ir rimtas žurnalas gimė Panevėžyje.

Nuotraukos:
1. Matininkai Lietuvos laukuose.
2. Žurnalo „Matininkas“ viršelis.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas