50 metų, kai Panevėžyje 1977 01 01 gimė šachmatininkė Dagnė Čiukšytė. 1999 baigė Panevėžio suaugusiųjų mokymo centrą, Panevėžio vaikų ir jaunių sporto mokyklą. Studijavo Vilniaus universitete. Tarptautinė moterų šachmatų didmeistrė (2002), tarptautinė vyrų šachmatų meistrė (2006). 4 kartus (1994, 1996, 1997, 2003) Lietuvos moterų šachmatų čempionė. 1994–2006 Lietuvos moterų šachmatų rinktinės žaidėja, dalyvavo pasaulinėse moterų šachmatų olimpiadose (1994, 1996, 1998, 2004, 2005, 2006). 2005 Europos moterų šachmatų komandiniame čempionate Geteborge (Švedija) individualiojoje įskaitoje laimėjo aukso medalį. Europos Sąjungos šalių moterų šachmatų čempionė (2006 Liverpulis, Anglija). Nuo 2006 gyvena Didžiojoje Britanijoje.

125 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1902 01 02 gimė prancūzų kalbos pedagogas, vertėjas Petras Rapšys (iki 1940 Rapševičius). Studijavo ir dirbo raštininku Kaune. Žinias gilino Prancūzijoje. Nuo 1935 gyveno Panevėžyje. Mokytojavo Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijose, Mokytojų seminarijoje. Globojo Panevėžyje veikusio moksleivių būrelio „Meno kuopa“ literatus. Vertimus, savo eilėraščius, apsakymus, pasakėčias spausdino „Naujojoje Romuvoje“. Mirė 1950 10 14 Panevėžyje.

135 metai, kai Kybartų dvare (Šiaulių r.) 1892 01 02 gimė vienuolė Marija Rusteikaitė. Studijavo mediciną ir farmaciją P. Lesgafto aukštuosiuose kursuose Sankt Peterburge, A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. Mokytojavo Sankt Peterburge, 1922 Kražiuose. 1922–1937 gyveno Panevėžyje, dalyvavo Šv. Vincento Pauliečio draugijos labdaringoje veikloje, įkūrė Dievo Apvaizdos seserų kongregaciją. Apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1992, po mirties), Pasaulio tautų teisuolės atminimo medaliu (1996, po mirties), Garbingoji Dievo Tarnaitė (2011). Mirė 1949 12 14 Vilniuje.

100 metų, kai Trakeliuose (Radviliškio r.) 1927 01 04 gimė literatūros kritikas, poetas, publicistas Algirdas Titus Antanaitis. 1938–1944 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nuo 1949 gyveno Čikagoje (JAV). 1957 baigė De Paulo universitetą. 1968–1991 vadovavo Čikagos lietuvių sceninio humoro ir satyros grupei „Antras kaimas“. 1971–1988 vedė lietuvių radijo valandėles. 1994–1997 dėstė Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1994). Paskelbė eilėraščių, pjesių, straipsnių apie poezijos ir prozos knygas, teatrą. Mirė 2003 10 25 Lemonte (JAV).

135 metai, kai Gustonyse (Panevėžio r.) 1892 01 04 gimė inžinierius, visuomenės veikėjas Zenonas Bačelis. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1918 Maskvos žemėtvarkos institutą. 1915–1922 dirbo Pavolgyje ir Turkestane, 1921–1922 Lietuvos atstovybės Rusijoje įgaliotinis lietuvių tremtiniams grąžinti. 1922–1940 dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamente, nuo 1927 direktorius. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Braziliją. Buvo San Paulo lietuvių savišalpos ir kultūros bendruomenės „Lituania“ steigėjas ir pirmininkas. 1967 jo iniciatyva atkurta Brazilijos lietuvių bendruomenė. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1973 08 23 San Paule.

85 metai, kai Vilniuje 1942 01 05 gimė tautodailininkas skulptorius Vidas Mažukna. Mokėsi Panevėžio I-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1966 dirbo suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“, 1979 Liaudies meno gaminių įmonėje „Minija“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (1975). Nuo 1993 ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas. Sukūrė virš dvidešimties monumentalių medžio skulptūrų muziejams, parkams, privatiems asmenims, apie 200 medinių suvenyrų. „Metų panevėžietis“ (2011). Mirė 2013 03 01 Panevėžyje.

90 metų, kai Tiltagaliuose (Panevėžio r.) 1937 01 05 gimė fotomenininkas Lionginas Skrebė. 1960 baigė Kauno politechnikos institutą. Ilgametis Panevėžio jaunųjų technikų stoties direktorius. 1965 įkūrė ir ilgus metus vadovavo Panevėžio fotografijos mėgėjų klubui. Nuo 1960 dalyvavo žurnalistų sąjungos rengiamose parodose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1969). Sudarė fotoalbumą „Panevėžys“ (1984), parodų katalogų.

125 metai, kai Mediniškiuose (Pakruojo r.) 1902 01 05 gimė karininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Stepas Žukaitis. Baigė Panevėžio berniukų gimnazijos 5 klases. 1921 įstojo į Karo mokyklą. Ją baigęs, tarnavo 4-ajame pėstininkų pulke Panevėžyje. Dalyvavo nepriklausomybės kovose Širvintų–Giedraičių apylinkėse. 1923–1925 Panevėžio gimnazijoje – fizinio lavinimo mokytojas. Ateitininkas, iki 1927 vadovavo Panevėžio skautų tuntui. 1931 perkeltas į LR Prezidento kariškąją rūmų tarnybą, paskirtas rūmų adjutantu. 1937–1940 LR Prezidento adjutantas. Nuolatinis 4-ojo pėstininkų pulko korespondentas, redagavo pulko leidinį „Senolių takais“. Išleido brošiūrą „Panevėžio atvadavimas 1919 m.“ Po 1944 sovietų suimtas, kalėjo Sibiro tremtyje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio (1930), DLK Gedimino 3-ojo laipsnio (1939) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1961 Vilniuje.

30 metų, kai Panevėžio kultūros centre 1997 01 06 surengtas pirmasis literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“. Nuo 2007  festivalio rengėjai – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Festivalio sumanytoja ir organizatorė – Elvyra Pažemeckaitė. Paskutinis renginys įvyko 2018.

90 metų, kai Vaišvilčiuose (Panevėžio r.) 1937 01 06 gimė ekonomistas, leidėjas, socialinių m. dr., doc. Česlovas Edvardas Ladukas. 1962 baigė Vilniaus universitetą. 1962–1975 Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1975 docentas. 1975–1990 leidyklos „Mokslas“ direktorius. 1991–1996 Valstybinio leidybos centro direktorius. 1996–2008 leidyklos „Margi raštai“ direktorius. Parašė knygą.

65 metai, kai Panevėžyje 1962 01 07 gimė lengvaatletė, trenerė Dalia Matusevičienė. 1972–1980 mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1993 baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvos bėgimo čempionė, bėgimo rekordininkė, Seulo olimpinių žaidynių dalyvė (1988). 2012 Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanota aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

115 metų, kai Panevėžyje 1912 01 09 gimė karaimų poetas, teisininkas Mykolas Tinfavičius. 1922–1930 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, aktyviai bendradarbiavo leidžiant karaimų žurnalą „Onarmach“, buvo jo redaktoriumi. 1940 persikėlė į Vilnių, studijavo teisę. 1944 apsigyveno Trakuose, kur 1946 išrinktas teisėju, o nuo 1950 dirbo advokatu. 1973 išėjo į pensiją. Buvo Trakų istorijos muziejaus konsultantas, prie muziejaus įsteigė karaimikos sekciją. Mirė 1974 12 22 Trakuose.

80 metų, kai Kelmėje 1947 01 10 gimė tekstilininkė Viera Olšauskienė. Mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume. Nuo 1971 suvenyrų įmonės „Tulpė“ Panevėžio cecho meistrė. 1979 baigė Valstybinį dailės institutą. 1974–1978 Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos, 1978–2013 Panevėžio dailės mokyklos mokytoja, 1978–1979 šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992). Audžia gobelenus, kuria autorinės technikos veltinio kompozicijas.

70 metų, kai Širvintose 1957 01 11 gimė inžinierius-mechanikas, technikos m. dr. Gediminas Sargūnas. 1974–1979 studijavo Kauno politechnikos institute. 1980–1982 Panevėžio cukraus fabriko vyr. technologas, 1982–1992 Panevėžio valstybinės spirito ir mielių gamyklos vyr. inžinierius, 1992–2001 VAĮ (AB) „Sema“ gen. direktorius. 2001–2003 AB „Panevėžio pienas“ gen. direktorius. 2004–2006 VšĮ Aukštaitijos profesinės karjeros centro direktorius. 2006–2016 Panevėžio kolegijos dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, 2016–2026 jos direktorius. 3 išradimų, mokslinių publikacijų autorius.

70 metų, kai Jotkonyse (Anykščių r.) 1957 01 11 gimė istorikas Donatas Pilkauskas. 1975 baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą. 1975–1980 studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1988 dirba Panevėžio kraštotyros muziejuje. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – 1918–1940 laikotarpio Panevėžio krašto istorija. Įrengė ekspozicijų, parengė parodų, sudarė leidinių, parengė mokslinių straipsnių, periodikoje paskelbė istorinių publikacijų.

120 metų, kai Manikūnuose (Pasvalio r.) 1907 01 13 gimė violončelininkas, dirigentas Petras Armonas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Baigęs Klaipėdos muzikos mokyklą dirbo Lietuvos kariuomenės pulko kapelmeisteriu, griežė Valstybės teatro orkestre, mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje ir muzikos mokykloje. 1942–1944 Šiaulių muzikinio teatro dirigentas. 1944 pasitraukė į Austriją. Vargonininkavo, dirbo Mozarteumo Zalcburge simfoninio orkestro violončelininku koncertmeisteriu. Apsigyvenęs Kemptene, griežė Lautenbacho styginių kvartete, 1947–1949 Miuncheno simfoniniame orkestre. Vadovavo lietuvių chorui, su juo koncertavo. Nuo 1949 gyveno JAV. Vargonininkavo, vadovavo „Dainavos“ ansambliui. 1965 įkūrė lietuvių styginių kvartetą. 1966 ir 1971 JAV lietuvių dainų švenčių dirigentas. Mirė 1997 09 21 Saint Petersburg (palaidotas 1998 01 10 Vilniuje).

105 metai, kai Kutiškiuose (Kėdainių r.) 1922 01 14 gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, Vyčio apygardos partizanų vadas plk. Bronius Karbočius. Nuo 1946 jo vadovaujamas partizanų būrys priklausė Vyčio apygardai, veikė Kėdainių bei Surviliškio valsčių teritorijose. 1951 tapo paskutiniu Vyčio apygardos, veikusios Panevėžio, Ukmergės, Kėdainių apskrityse, vadu. Nuo 1952 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos ir Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabo narys. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999, po mirties). Žuvo 1953 01 26 Šilagalyje (Panevėžio r.).

125 metai, kai Geležiuose (Panevėžio r.) 1902 01 14 gimė astronomas, gamtos m. dr., doc. Antanas Juška. 1911–1918 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1925 baigė Getingeno (Vokietija) universitetą. Mokytojavo Pasvalio, Vilkaviškio, Biržų gimnazijose. 1934–1937 Švietimo ministerijos Kultūros departamento, 1937–1939 Kauno 5-osios gimnazijos, 1939–1940 Valstybės teatro Kaune direktorius. 1929–1944 su pertraukomis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1958–1984 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas. Išleido mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, vadovėlių, brošiūrų iš astronomijos ir matematikos. Mirė 1985 03 19 Vilniuje.

125 metai, kai Panevėžyje 1902 01 14 pradėjo veikti Alberto Foighto alaus darykla „Bergschloesschen“. 1935 pavadinta „Kalnapiliu“. Nuo 2002 UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“.

80 metų, kai Palaižupėje (Mažeikių r.) 1947 01 15 gimė teisininkas, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Jonas Liaučius. 1974 baigė Vilniaus universitetą. 1974–1978 dirbo LTSR Socialinio aprūpinimo ministerijoje ministro padėjėju juriskonsultu. 1978–1990 ir 1992–1998 advokatas Panevėžyje. 1988 vienas Panevėžio Sąjūdžio grupės įkūrimo iniciatorių. 1990–1992 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Krašto apsaugos komisijos pirmininkas. 1995–2000 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 1999–2004 LR valstybės kontrolierius. Nuo 2005 advokatas Vilniuje. 2013 grįžo gyventi į Panevėžį. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).

90 metų, kai Panevėžyje 1937 01 15 gimė inžinierius mechanikas, technologijos m. habil. dr., prof. Algirdas Jurkauskas. 1966 baigė Talino politechnikos institutą. Nuo 1967 dirbo Kauno politechnikos institute. 1977–1988 Panevėžio fakulteto Inžinerinių disciplinų katedros vedėjas. Nuo 1993 KTU Transporto problemų instituto direktorius, 1995–1998 Transporto inžinerijos katedros vedėjas. Nuo 1998 KTU Panevėžio filialo direktorius. Mokslinių tyrimų kryptis – mechaninių sistemų diagnostika, transporto problemos. Išleido knygų apie transportą. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2003, su kitais).

95 metai, kai Anykščių r. 1932 01 15 gimė pedagogas Vladislovas Vaišvila. 1955 baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo matematikos ir fizikos mokytojo kvalifikaciją. 1955–1957 dirbo Panevėžio 2-ojoje vidurinėje, 1957–1960 Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokyklose, 1960 Panevėžio politechnikume, nuo 1961 Kauno technologijos universiteto Panevėžio vakariniame skyriuje. 1963–1999 KTU Panevėžio instituto vakarinio skyriaus prodekanas, nuo 1966 KTU Panevėžio instituto Bendramokslinių disciplinų katedros, 1998–2001 Fizinių mokslų katedros lektorius. Mirė 2017 12 17 Panevėžyje.

85 metai, kai Berčiūnuose (Panevėžio r.) 1942 01 16 gimė istorikas, humanitarinių m. dr., doc. Algis Povilas Kasperavičius. 1963 baigė Vilniaus technologinį technikumą, dirbo Vilniaus, Panevėžio stiklo fabrikuose. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1976–2018 šio universiteto dėstytojas. Išleido monografijų, sudarė chrestomatijų, parengė istorijos vadovėlių, paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Mirė 2022 06 27 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.).

75 metai, kai Biržų r. 1952 01 17 gimė džiazo pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas doc. Gendrius Jakubėnas. 1985 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją chorinio dirigavimo specialybę. Panevėžio kolegijos dėstytojas, VšĮ „Modernaus dainavimo studijos“ steigėjas ir vadovas. Konkursų „Baby Sing“ ir „Sing Christmas“ vadovas. Džiazo ansamblio „Jazz Singers Band“ vadovas.

80 metų, kai Panevėžyje 1947 01 17 gimė pedagogė, tautodailininkė Genovaitė Adiklienė. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Gyvena Utenoje. 47-erius metus skyrė pedagoginei veiklai. Nuo 2003 dalyvauja parodose. Nuo 2005 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 2008 Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. 2017 jos kurtiems molio žaislams ir švilpynėms suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatas. Išleido tautodailininkų Adiklių šeimos kūrybos albumą.

120 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) 1907 01 20 gimė karo lakūnas, aviacijos viršila Petras Kreivys. 1929 baigė lakūnų puskarininkių kursus, paskirtas į 2-ąją (žvalgybos) oro eskadrilę. 1935 perkeltas į Karo aviacijos mokyklą instruktoriumi. Vokietijos ir SSRS karo metu buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Pokario metais areštuotas, kalėjo tremtyje. Grįžęs gyveno Kaune, vėliau Ukmergėje. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1936). Mirė 2000 01 19, palaidotas Užusalių kapinėse (Jonavos r.).

90 metų, kai Panevėžyje 1937 01 23 gimė teatro aktorius, tautodailininkas Romualdas Urvinis. Nuo 1952 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1954–2016 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 180 vaidmenų. Režisavo spektaklių vaikams. Parašė atsiminimų knygą. Mirė 2016 03 02 Panevėžyje.

70 metų, kai Dobrovolėje (Panevėžio r.) 1957 01 27 gimė grafikė Virginija Kalinauskaitė. 1983 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. 2001–2005 Vilniaus grafikos meno centro direktorė. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos lektorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kuria ofortus, iliustruoja knygas.

175 metai, kai Panevėžyje 1852 01 27 gimė histologas, medicinos m. dr., prof. Aleksandras Dogelis. Mokėsi Kauno gimnazijoje. 1879 baigė Kazanės (Rusija) universitetą. 1888–1895 Tomsko, nuo 1895 Peterburgo universiteto Histologijos katedros profesorius. Pirmasis aprašė stuburinių audinių ir organų nervų galūnes. Parašė darbų iš nervų sistemos ir jutimo organų histologijos. Mirė 1922 11 19 Petrograde (Rusija).

155 metai, kai Stemplėse (Šilutės r.) 1872 01 28 gimė prelatas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys. 1890–1895 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1895–1899 studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje. 1899–1901 Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1901–1903 Panevėžio realinės gimnazijos kapelionas, 1903–1906 Panevėžio mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas, 1906–1922 Kauno kunigų seminarijos dėstytojas. 1911–1920 Žemaičių vyskupo sekretorius, nuo 1926 dirbo Kauno arkivyskupijos administracijoje. 1922–1940 ir 1940–1944 Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universiteto docentas, profesorius. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur išrinktas į Lietuvos Tarybą. Nuo 1945 gyveno Šveicarijoje. Mirė 1964 05 09 Lugane (Šveicarija).

100 metų, kai Vadaktuose (Panevėžio r.) 1927 01 30 gimė gydytojas chirurgas, biomedicinos m. dr., doc. Petras Narbutas. 1950 baigė Vilniaus universitetą. 1950–1968 dirbo Vilniaus I klinikinėje ligoninėje, 1953–1968 Chirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 1966 dėstė Vilniaus universitete, 1984–1986 I chirurgijos katedros vedėjas. 1968–1974 dar ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės III chirurgijos skyriaus vedėjas. Mokslinio darbo sritis – kepenų, kasos, skrandžio ir kitų vidaus organų ligos ir jų chirurginis gydymas. Paskelbė apie 100 mokslinių darbų. Mirė 2009 01 30 Vilniuje.

85 metai, kai Vaškuose (Pasvalio r.) 1942 01 31 gimė lakūnas, instruktorius, aviakonstruktorius Vincas Mikeliūnas. Mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, karinėje mokykloje Daugpilyje (Latvija), Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete. Panevėžio cukraus fabrike dirbo automatinės telefonų stoties techniku. Iki 1991 skraidymo instruktorius Panevėžio aeroklube. Dalyvavo sklandymo varžybose, dirbo varžybų teisėju. Sukonstravo britiško De Havilland DH-82 „Tiger Moth“ kopiją. SSRS sklandymo sporto meistras (1977). Mirė 2024 12 11 Panevėžyje.

115 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) 1912 01 31 gimė istorikas, teologas, teologijos m. dr. Paulius Jatulis (Jatulevičius). 1923–1927 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1934 baigė Kauno kunigų seminariją, Panevėžyje įšventintas kunigu. 1934–1939 Leliūnų parapijos vikaras ir Anykščių gimnazijos kapelionas. 1936 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1939 studijavo Romoje. 1946–1947 karo kapelionas Italijoje, 1948 Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas. 1949–1957 kunigavo lietuvių parapijoje Adelaidėje (Australija). 1957 grįžo į Romą, buvo ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikėjas, 1969–1982 – Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos vicerektorius, nuo 1982 iki mirties – vyskupo A. Deksnio sekretorius Vokietijoje. Nuo 1959 Vatikano, Italijos archyvuose rinko ir rengė spaudai Lietuvos istorijos šaltinius. Mirė 1995 04 23 Bad Verishofene (Vokietija).