120 metų, kai Užpaliuose (Utenos r.) 1905 04 01 gimė poetė, prozininkė, spaudos darbuotoja Jadvyga Drungaitė. Nuo 1928 studijavo Lietuvos universiteto Teologijos–filosofijos fakultete, vėliau Vilniaus universitete. 1932–1933, 1936–1937 redagavo žurnalą „Naujoji vaidilutė“, 1935–1938 – žurnalą „Moteris“. Po karo gyveno Panevėžyje. Panevėžio Suaugusiųjų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Parašė eilėraščių, novelių, publicistinių straipsnių, recenzijų. Mirė 1994 07 29 Berčiūnuose (Panevėžio r.).

130 metų, kai Kikonyse (Kupiškio r.) 1895 04 01 gimė agronomas, visuomenės veikėjas Alfonsas Gilvydis. 1917 baigė Maskvos žemdirbystės mokyklą. 1919–1927 mokytojavo Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1923–1936 Panevėžio apskrities agronomas. 1934–1936 Panevėžio miesto tarybos narys. 1936–1940 LR Seimo vicepirmininkas. Nuo 1950 gyveno JAV. Rašė straipsnius į „Mūsų ūkį“, „Lietuvos balsą“, „Lietuvos aidą“, „Mūsų kraštą“, „Ateitį“, „Ūkininko patarėją“ ir kt. Mirė 1987 10 22 Detroite (JAV).

80 metų, kai Panevėžyje 1945 04 04 gimė statybos inžinierius, socialinių mokslų dr., prof. Arvydas Juodis. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1972–1978 dirbo Lietuvos architektūros ir statybos mokslinio tyrimo institute. Nuo 1978 dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). Lietuvoje ir užsienyje publikavo mokslinių ir metodinių leidinių bei straipsnių statybos ekonomikos, vadybos, rinkodaros temomis. Mirė 2008 05 19 Kaune.

95 metai, kai Panevėžyje „Sirenos“ kino teatre 1930 04 04 pirmą kartą demonstruotas įgarsintas kino filmas.

60 metų, kai 1965 04 06 įkurtas Panevėžio stiklo fabrikas.

85 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1940 04 06 gimė teisininkas kriminalistas, teisės mokslų dr., prof. Eugenijus Palskys. 1963 baigė Vilniaus universitetą. 1963–1968 ir 1971–1983 dėstė Vilniaus universitete, nuo 1983 – Lietuvos teisės universitete. Paskelbė daugiau kaip 90 mokslo, mokomųjų, metodinių ir kitų darbų. LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius. Mirė 2001 06 20 Vilniuje.

70 metų, kai Akmenėje 1955 04 07 gimė gydytojas neonatologas, medicinos mokslų dr. Arūnas Liubšys. Mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. J. Balčikonio gimnazija). 1979 baigė Vilniaus universitetą. 1981–1983 ir 1987–1990 Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas. 1990–2015 Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, nuo 2015 Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas. Nuo 1987 Vilniaus universiteto dėstytojas. Vienas iš naujagimių intensyviosios terapijos bei moderniosios neonatologijos pradininkų Lietuvoje. 2 knygų bendraautoris, keleto knygų mokslinis redaktorius, per 60 mokslinių publikacijų ir pranešimų autorius. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2011). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2017).

115 metų, kai Panevėžyje 1910 04 08 gimė zoopsichologė Halina Franckevičiūtė-Wojtusiak. Nuo 1937 dirbo Jogailos universiteto Gyvūnų psichologijos ir etologijos katedroje. Domėjosi botanika, tyrinėjo Lietuvos florą, vėliau gilinosi į entomologijos sritį. Dalyvavo pamario biologiniuose tyrimuose. Parengė 14 mokslo darbų. Mirė 1991 06 13. Palaidota Krokuvoje (Lenkija).

65 metai, kai Panevėžio dramos teatre 1960 04 09 įvyko spektaklio A. Čechovo „Ivanovas“ premjera. Režisierius Juozas Miltinis.

80 metų, kai Bebarzdžiuose (Anykščių r.) 1945 04 10 gimė tautodailininkas Jonas Matulis. 1972 baigė Panevėžio dailės mokyklą. 1972–1986 dirbo dailininku Panevėžio teritoriniame statybos treste, Raguvos „Minijos“ suvenyrų įmonėje. Nuo 1972 kuria medžio skulptūras. Išdrožė ir pastatė per 60 kūrinių Daukniūnuose, Paįstryje, Tiltagaliuose, Stumbriškyje, Rabikiuose, Žaliojoje girioje ir kitose Panevėžio rajono vietovėse. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 1986 gyvena ir dirba Stumbriškyje (Panevėžio r.).

125 metai, kai Bliūdžiuose (Panevėžio r.) 1900 04 11 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Leonas Valkūnas. Nuo 1919 Nepriklausomybės kovų savanoris Panevėžio batalione. 1919 baigė Karo mokyklą, paskirtas į Artilerijos pulką. 1926 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabą. 1947 emigravo į Angliją, dirbo tekstilės pramonėje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1931), Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1954 12 08 Keighley (Didžioji Britanija).

115 metų, kai Geišiuose (Jurbarko r.) 1910 04 12 gimė kalbininkė, pedagogė, filologijos mokslų dr., doc. Petronėlė Bernadišienė-Bylaitė. 1933 baigė studijas Lietuvos universitete. 1933–1940 dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Nuo 1946 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje, išleido mokomąją knygą. Mirė 1993 07 24 Vilniuje.

145 metai, kai Imbarėje (Kretingos r.) 1880 04 13 gimė Lietuvos kariuomenės brigados generolas Pranas Tamašauskas. 1902 baigė Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. 1919 paskirtas į Generalinį kariuomenės štabą. 1921–1926 Ketvirtojo pėstininkų pulko vadas. Nuo 1926 Pirmosios karo apygardos viršininkas. 1935 išėjęs į atsargą, gyveno savo ūkyje Pajuostyje (Panevėžio r.). 1949 emigravo į JAV. Parašė atsiminimus, bendradarbiavo „Lietuvos aide“, „Drauge“. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo (1926), DLK Gedimino 2-ojo (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo (1930) laipsnio ir Šaulių žvaigždės (1933) ordinais. Mirė 1954 11 22 Los Andžele (JAV).

50 metų, kai Kaune 1975 04 14 gimė stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė. 2001–2007 studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete, 2007–2009 – VDA meno aspirantūroje, 2015–2020 – VDA doktorantūroje. Gyvena Panevėžyje, UAB „Glasremis“ dizainerė. Nuo 2009 Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2020 Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Rengia asmenines, dalyvauja grupinėse parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje. Kuruoja ir organizuoja renginius.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 04 14 įkurtas metalo dirbinių gamybinis susivienijimas „Metalistas“. Nuo 1995 – metalo apdirbimo įmonė UAB „METALISTAS LT“.

150 metų, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) 1875 04 16 gimė kunigas, publicistas, visuomenininkas Juozapas Bikinas. 1892 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1898 – Kauno kunigų seminariją. 1898–1907 Endriejavo, Rietavo, Kauno bažnyčių vikaras. Nuo 1907 kunigavo Rygoje, 1910–1917 redagavo laikraštį „Rygos garsas“. 1918 persikėlė į Kauną. 1919–1920 redagavo leidinį „Vienybė“, 1920–1924 dienraštį „Laisvė“. Nuo 1924 Jurbarko bažnyčios klebonas, įkūrė našlaičių vaikų ir senelių prieglaudą. 1936–1940 IV Seimo narys. Redagavo religinę spaudą, paskelbė straipsnių, feljetonų, išleido brošiūrų. Mirė 1956 04 22 Jurbarke.

80 metų, kai Panevėžio rajone 1945 04 19 gimė kolekcininkas, etnokultūros paveldo puoselėtojas Klementas Sakalauskas. 2005 Piniavos kaime (Panevėžio r.), savo sodyboje, įkūrė privatų antikvarinių eksponatų muziejų. 2013 jam suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas. Mirė 2023 06 04, palaidotas Panevėžyje.

85 metai, kai Kaune 1940 04 19 gimė filologė, vertėja, humanitarinių mokslų dr., doc. Dalia Judita Sadzevičiūtė-Vabalienė. 1957 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1962 baigė Vilniaus universitetą. Ilgametė šio universiteto anglų kalbos dėstytoja. Lietuvos vertėjų sąjungos narė. Išvertė britų, airių, amerikiečių rašytojų kūrinių. Išleido atsiminimų knygą.

145 metai, kai Gaidžiuose (Utenos r.) 1880 04 20 gimė kunigas, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis. 1903 baigė Žemaičių kunigų seminariją. 1908 paskirtas Paįstrio klebonu, aktyviai ėmėsi Paįstrio bažnyčios statybos. Suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę. Nuo 1916 Šėtos bažnyčios rektorius. Nuo 1927 Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius. Ypač daug nuveikė organizuodamas labdarybę Panevėžyje. Bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinėlis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Bažnytinė apžvalga“, „Tiesos kelias“ ir kt. Išleido keletą eilėraščių rinkinių. Mirė 1931 12 24 Panevėžyje, palaidotas Marijampolėje.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 04 23 gimė cheminės technologijos inžinierius, technologijos mokslų dr., prof. Raimundas Šiaučiūnas. 1967–1978 mokėsi Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978–1983 studijavo Kauno politechnikos institute. Nuo 1983 dirbo Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijos universitetas). 2007–2011 Kauno technologijos universiteto rektorius. Nuo 2011 Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Paskelbė daugiau kaip 140 mokslinių straipsnių, 3 vadovėlių, 2 mokomųjų knygų autorius.

115 metų, kai Krokuvoje (Lenkija) 1910 04 23 gimė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1929 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1930–1934 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1934–1936 dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto bibliotekoje. 1938–1940 Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos redaktorius. 1941–1944 Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius. Nuo 1949 gyveno JAV. 1959–1969 Kongreso bibliotekos Vašingtone tarnautojas. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“ ir kt. Išleido poezijos rinkinių, išvertė vokiečių, prancūzų, rusų rašytojų ir poetų kūrinių. Mirė 1970 08 27 Vašingtone (JAV).

100 metų, kai Nemakščiuose (Raseinių r.) 1925 04 24 gimė gydytojas, bibliofilas, kolekcininkas Algirdas Neveravičius. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1945 įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1949–1957 kalėjo Sibiro tremtyje. 1958 baigė studijas Vilniaus universitete. 1958–1971 dirbo Panevėžio ligoninėje, 1971–1993 – miesto poliklinikose. Panevėžio bibliofilų klubo narys. Vienintelis šalyje surinko visus pašto ženklus, išleistus Lietuvoje nuo 1918 metų. Surinko virš 35 000 atvirukų ir 500 meno albumų kolekciją. Mirė 2016 08 24, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

105 metai, kai Girelėje (Panevėžio r.) 1920 04 24 gimė Lietuvos partizanų Panevėžio krašte vienas vadų Antanas Vaičikonis (slap. Šermukšnis). Nuo 1946 buvo Vyčio apygardos būrio vadas. Nuo 1949 Raguvos apylinkės veikusios Krikštaponio rinktinės vadas. Karys savanoris (2008), majoras (2009, po mirites). Žuvo 1951 03 09 Narbutuose (Panevėžio r.).

200 metų, kai Smilgiuose (Plungės r.) 1825 04 24 gimė poetas, 1863 sukilimo dalyvis Julius Anusavičius. Baigė Panevėžio gimnaziją. 1863 sukilime vadovavo Panevėžio apskrities būriui, veikusiam E. Liutkevičiaus dalinyje. 1864 03 suimtas, kalėjo Sibire, vėliau buvo tremtyje Tiumenėje. Nuo 1900 gyveno Daniūnuose (Biržų r.). Parašė eilėraščių, eiliuotų pasakojimų ir pasakėčių. Mirė 1907 02 26 Daniūnuose, palaidotas Daumėnuose (Biržų r.).

115 metų, kai Jukiškyje (Radviliškio r.) 1910 04 25 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, aktyvus antisovietinio pogrindžio dalyvis Juozas Sadzevičius. 1927 baigė Krekenavos progimnaziją, 1927–1931 mokėsi ir baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1933 baigė Kauno karo mokyklą, 1935 – studijas Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. Vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto organizatorių, Vilniaus štabo narys, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Sovietų suimtas, išvežtas į Rusiją, 1941 12 18 sušaudytas Gorkio kalėjime. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (1997, po mirties).

95 metai, kai Panevėžyje 1930 04 26 gimė choro dirigentas, pedagogas Vytautas Vilkončius. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje, Muzikos mokykloje. 1955–1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1951 dėstė muziką Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1951–1956 dirbo Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje. Nuo 1957 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros laborantas, suorganizavo studentų estradinį orkestrą ir pučiamųjų orkestrą. Nuo 1958 šio instituto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas ir dirigentas. Sukūrė pjesių estradiniam orkestrui, skudučiams, dainų vokaliniams ansambliams ir chorams. Mirė 1962 11 14 Vilniuje.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 04 27 gimė fizikas, fizikos ir matematikos mokslų dr., prof. Vladislovas Eimutis Vanagas. 1954 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 dirbo Fizikos ir matematikos institute. Dirbo mokslinį darbą Kanadoje, Meksikoje, Brazilijoje, JAV. Lietuvos atomo branduolio fizikų teoretikų mokyklos kūrėjas ir vadovas. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1976). Išleido keletą monografijų. Mirė 1990 04 14 Pitsberge (JAV), palaidotas Vilniuje.

100 metų, kai Panevėžyje 1925 04 28 gimė teatrologas, menotyros mokslų dr., doc. Vitalijus Zabarauskas. 1961 baigė Maskvos valstybinį teatro institutą. 1950–1972 Panevėžio dramos teatro direktoriaus pavaduotojas. 1974–1979 vadovavo Vilniaus meno darbuotojų rūmams. Nuo 1979 ilgametis Klaipėdos konservatorijos teatro meno fakulteto dekanas. Parašė monografiją „Panevėžio dramos teatras“ (1966), apybraižų apie aktorius Vaclovą Blėdį ir Bronių Babkauską. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnių autorius. Mirė 2012 09 24 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

120 metų, kai Panevėžyje 1905 04 28 gimė solistė, aktyvi lietuvių liaudies meno ir muzikos propaguotoja Bronislava Brundzienė-Vencevičiūtė. 1913 atvyko į JAV. Mokėsi School of Musicianship for Singers. 1932 keletą kartų atstovavo lietuvius The Folk Festival Council of New York, 1933 švedų Meno, Muzikos ir Literatūros draugijos tarptautiniame renginyje skaitė pranešimus apie lietuvių dainas, muziką, kultūrą. 1939 įkūrė mergaičių tautinių šokių grupę ir daugiau kaip 10 metų su ja dalyvavo įvairiuose renginiuose. 1945 New Yorke Chase National Bank surengtoje parodoje parengė lietuviškos tautodailės skyrių. 1945 įkūrė ir pirmininkavo Jaunųjų moterų draugijai Brooklyne.

50 metų, kai 1975 04 29 įkurtas Savanoriškos knygos bičiulių draugijos Panevėžio miesto skyrius. Veikė iki 1999. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas šios draugijos rankraščių fondas.

200 metų, kai Lapiškiuose (Biržų r.) 1825 04 30 gimė dailininkas, 1863 sukilimo dalyvis Eliziejus Liutkevičius. 1845 baigė Panevėžio apskrities bajorų gimnaziją. 1845–1853 studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje ir vertėsi fotografo amatu, daug tapė, dekoravo Pasvalio bei kitas bažnyčias. 1863 – Panevėžio apskrities sukilėlių ginkluotųjų pajėgų organizatorius. Žuvo 1863 11 11 Daršiškiuose (Kupiškio r.). Palaidotas Panevėžyje, Sukilėlių a.