70 metų, kai Panevėžyje 1957 02 01 įsteigtas Valstybinis statybos trestas Nr. 9. Nuo 1958 statybos įmonė „Panevėžio statybos trestas“. Nuo 1993 AB „Panevėžio statybos trestas“, nuo 2025 AB „PST Group“.

75 metai, kai Trakuose 1952 02 01 gimė ilgametė Panevėžio dailės galerijos vadovė Jolanta Lebednykienė. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, studijavo Kauno politechnikos institute, Vilniaus statybos institute, Vilniaus universitete. Lankė Juozo Miltinio dramos teatro studiją. Dirbo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijoje lietuvių ir lotynų kalbų mokytoja. 1990–2016 vadovavo Panevėžio dailės galerijai. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų iniciatorė, leidinių sudarytoja.

175 metai, kai Birželiuose (Panevėžio r.) 1852 02 02 gimė dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Rygos telegrafo mokykloje, studijavo Maskvos universitete. Nuo 1878 dirbo Kryme. 1884 įsikūrė Joniškėlyje, įsitraukė į lietuvišką veiklą, bendradarbiavo  lietuvių spaudoje. Už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime 1900 kalintas Liepojos (Latvija) kalėjime, 1902 ištremtas į Smolenską (Rusija). 1909–1915 gyveno Šiauliuose, dirbo draudimo įstaigose, su dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių. Netekęs darbo Šiauliuose, išsikėlė į Rygą, dirbo „Rygos garso“ savaitraštyje. Nuo 1915 gyveno Vilniuje. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Pirmasis Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkas. Režisavo spektaklius, rašė spektaklių recenzijas, sukūrė dramų, komedijų. Mirė 1916 08 28 Vilniuje.

35 metai, kai 1992 02 04 pradėtas leisti Panevėžio krašto laikraštis „Aukštaitijos rytas“. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. sujungtas su savaitraščiu „Panevėžio savaitė“ ir pradėtas leisti kaip „Panevėžio rytas“. Nuo 2016 kovo mėn. – „Panevėžio kraštas“.

115 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) 1912 02 05 gimė teatrologas, literatūrologas, vertėjas, humanitarinių m. dr. Antanas Vengris. Mokėsi parengiamojoje mokykloje prie Panevėžio mokytojų seminarijos. 1933–1939 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1939–1945 mokytojavo Vilniaus gimnazijose. 1940 baigė Vilniaus universitetą. 1945–1952 dirbo Grožinės literatūros leidykloje, 1945–1953 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1953 suimtas, nuteistas, kalėjo Kuibyševo (Rusija) lageryje. 1954 grįžo į Lietuvą. 1956–1965 dirbo žurnalų „Meno saviveikla“, 1965–1971 – „Kultūros barai“ redakcijose, 1971–1984 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Parašė apybraižų, atsiminimų knygą, parengė lietuvių rašytojų poezijos knygų, į lietuvių kalbą išvertė rusų, lenkų, vokiečių rašytojų kūrinių. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių literatūros ir teatro temomis. Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996),  Šv. Kristoforo statulėle (1997). Mirė 2014 06 25 Vilniuje.

125 metai, kai Sankt Peterburge (Rusija) 1902 02 05 gimė istorikė, pedagogė, humanitarinių m. dr. Ona Maksimaitienė. 1927 baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1923–1924 mokytojavo Kaune, 1925–1929 Mažeikių gimnazijos, 1929–1935 Kėdainių gimnazijos mokytoja. 1935–1944 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytoja. 1957 išvyko gyventi į Vilnių, iki 1970 dirbo Istorijos institute. Parašė knygų iš Lietuvos istorijos, istorinės geografijos, sudarė Lietuvos žemėlapių. Išleido knygą „Iš Panevėžio istorijos“ (1992), po mirties išleista jos monografija „Panevėžio miesto istorija“ (2003). Mirė 1999 12 10 Vilniuje, palaidota Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

135 metai, kai Vladimire (Rusija) 1892 02 05 gimė pedagogas, bibliotekininkas, poetas Jonas Sokolovas. Baigė Maskvos valstybinį universitetą. 1919–1940 Panevėžio berniukų gimnazijoje dėstė lotynų, rusų kalbą ir literatūrą, vadovavo gimnazijos bibliotekai. Pokario metais dirbo Vilniaus 4-osios berniukų gimnazijos direktoriumi, iki 1950 dėstė Vilniaus universitete, vėliau dirbo Vilniaus bibliotekiniame technikume. Rašė eilėraščius, į rusų kalbą išvertė K. Kubilinsko eilėraščių, J. Paukštelio romaną „Kaimynai“. Mirė 1966 10 26 Šiauliuose.

85 metai, kai Dotnuvoje (Kėdainių r.) 1942 02 06 gimė kompozitorė Konstancija Brundzaitė. 1964 baigė Lietuvos konservatoriją. 1964–1965 gyveno Panevėžyje, dėstė Panevėžio muzikos technikume. 1970 dirbo Klaipėdos muzikos mokyklose. 1965–1967 Centrinio valstybinio archyvo Literatūros ir meno skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1967–1969 Lietuvos kompozitorių sąjungos metodininkė, 1967–1971 Lietuvos konservatorijos koncertmeisterė. Sukūrė simfoninę poemą, vokalinių ciklų, instrumentinių pjesių, romansų, radijo spektaklių muzikos. Taip pat sukūrė akvarelių, piešinių, tapybos kūrinių. Mirė 1971 06 12 Vilniuje.

125 metai, kai Pažalvaičiuose (Panevėžio r.) 1902 02 08 gimė literatūros kritikas Petras Janeliūnas. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją. Redagavo moksleivių laikraščius „Naujoji banga“, „Mūsų frontas“, bendradarbiavo „Keturiuose vėjuose“, paskelbė straipsnių, recenzijų. Mirė 1925 10 03 Pažalvaičiuose, palaidotas Panevėžyje

95 metai, kai Panevėžyje 1932 02 09 gimė meteorologė Marija Regina Karalevičienė. 1951 baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. 1964–1976 vadovavo Žemės ūkio agrometeorologinio aptarnavimo skyriui, nuo 1976 Lietuvos agrometeorologijos laboratorijos vedėjo pavaduotoja. Ilgametė geografų draugijos narė, ne kartą išrinkta Žemės ūkio mokslinės ir techninės draugijos pirmininke. Išleido knygų, parengė žemėlapių. Mirė 2020, palaidota Panevėžyje.

100 metų, kai Šambalioniuose (Panevėžio r.) 1927 02 09 gimė inžinierius elektrikas Bronius Zapalskis. Baigė Krekenavos pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1951 baigė Kauno valstybinio universiteto Elektrotechnikos fakultetą. 1951–1954 Lietuvos Elektros tinklų valdybos inžinierius, eksploatavimo skyriaus viršininkas, 1954–1957 Vilniaus elektros tinklų skyriaus viršininkas. 1957–1987 Panevėžio elektros tinklų direktorius. LTSR nusipelnęs inžinierius (1987). Mirė 1999, palaidotas Panevėžyje.

65 metai, kai Linkuvoje (Pakruojo r.) 1962 02 10 gimė aktorius Rimantas Jovas. 1984 baigė Lietuvos valstybinę muzikos akademiją. Nuo 1984 iki mirties Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Sukūrė apie 50 vaidmenų. Mirė 2010 02 21 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

125 metai, kai Okainėliuose (Kėdainių r.) 1902 02 10 gimė istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Švoba. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1934 Vytauto Didžiojo universitetą. Mokytojavo Krekenavos, Šėtos, Pilviškių mokyklose. 1930–1935 Pilviškių progimnazijos, 1935–1940 Ukmergės gimnazijos direktorius. Prasidėjus sovietinei okupacijai mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, vėliau Veiverių vidurinėje mokykloje. Nuo 1949 gyveno JAV. Detroite įsteigė lietuvišką mokyklą, buvo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos narys, priklausė Lietuvos šaulių centro valdybai ir Detroito lietuvių kultūros klubui. JAV lietuvių spaudoje paskelbė istorinių ir politinių straipsnių, parašė knygą „Seiminė ir prezidentinė Lietuva“. Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu. Mirė 1986 11 15 Detroite (JAV).

60 metų, kai Panevėžyje 1967 02 11 gimė teisininkas Klaidas Kuchalskis. 1985–1992 studijavo Vilniaus technikos universitete, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją,  1999–2004 Mykolo Romerio universitete teisę. 1992–1999 VRM Policijos departamento inspektorius. 1999–2002, 2003–2005 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdybos komisaras, skyriaus viršininkas. 2005–2016 Europolo Operacijų departamento Sintetinių narkotikų poskyrio vadovas. Nuo 2016 VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento direktorius. Pirmasis Lietuvos teisėsaugos pareigūnas laimėjęs konkursą į pareigas Europole. Knygų, mokslinių straipsnių bendraautoris. Skaitė per 100 pranešimų tarptautinėse konferencijose narkotikų ir organizuoto nusikalstamumo temomis.

80 metų, kai Panevėžyje 1947 02 11 gimė dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas Vilius Puronas. 1953–1964 mokėsi Panevėžio mokykloje-internate. 1967–1971 studijavo pramoninę dailę Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1964–1967 Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografas. 1973–1993 Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas. 1974–2008 Šiaulių universiteto dėstytojas. 1994–2004 reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktorius, 2004–2012 Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyr. specialistas, dizaineris. 2008–2011 Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojas. Lietuvos dizainerių sąjungos narys (1982). Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1986). Skulptūrinių metalo lankstinių, įvairių vaizdinės informacijos, komercinės reklamos, architektūrinių projektų, tipografinio dizaino darbų autorius. Išleido knygų, paskelbė straipsnių.

55 metai, kai Terpeikiuose (Kupiškio r.) 1972 02 13 gimė lengvaatletis disko metikas, politikas Virgilijus Alekna. 1985–1989 mokėsi Panevėžio sporto mokykloje-internate. 1999–2005 studijavo Lietuvos kūno kultūros akademijoje, 2009 baigė magistrantūrą. 1994–2011 LR vadovybės apsaugos departamento pareigūnas. Nuo 2016 LR Seimo narys. Olimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalius (2000, 2004), bronzos medalį (2008). Daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi (2003), DLK Gedimino I (2003), II, III, V laipsnių ordinais.

70 metų, kai Panevėžyje 1957 02 13 gimė istorikas, politikos apžvalgininkas Imantas Melianas. 1964–1974 mokėsi Panevėžio 3-iojoje vidurinėje mokykloje. 2007 baigė Vilniaus universitetą. 1974–1976 dirbo Panevėžio miesto įmonėse. 1988–1991 Lietuvos Sąjūdžio aktyvistas. Vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. Nuo 1996 Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento koordinatorius, nuo 2002 Nuolatinės ekspertų grupės prie to paties departamento narys. 1995–2007 LR valstybės saugumo departamento darbuotojas. Parašė straipsnių istorijos, etnologijos, politikos klausimais, tarptautinėse konferencijose skaitė pranešimus politikos ir tarpetninių santykių klausimais. Apdovanotas LR Prezidento atminimo ženklu „Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga“.

95 metai, kai Kaune 1932 02 13 gimė aktorė Liudvika Marija Adomavičiūtė. 1949 lankė Panevėžio dramos teatro studiją, 1950–1971 šio teatro aktorė. Sukūrė per 30 vaidmenų. Mirė 2014 06 10 Panevėžyje.

120 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1907 02 13 gimė teisės istorikė, visuomenės veikėja, teisės m. dr. Jonė Deveikė (Deveikytė) Navakienė. 1932 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. 1935–1939 tobulino žinias, rinko istorinę medžiagą Paryžiaus, Romos, Lenkijos archyvuose. 1941–1944 dėstė Kauno mokytojų seminarijoje. Nuo 1945 gyveno Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje istorikų, teisininkų kongresų Paryžiuje, Londone, Romoje, Stambule, Bazelyje bei kituose pasaulio miestuose, kuriuose skaitė pranešimus įvairiais Lietuvos istorijos, senosios teisės, Rytų Europos teisės klausimais. 1958–1961 dėstė Lietuvos ir visuotinės istorijos kursus Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Bendradarbiavo Lietuvos ir išeivijos spaudoje, rašė populiarius straipsnius įvairiomis Lietuvos istorijos temomis. Mirė 1965 02 26 Paryžiuje (Prancūzija).

115 metų, kai Baibokuose (Panevėžio r.) 1912 02 15 gimė dailininkas, prof. Vincas Dilka. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1937–1939 tobulinosi Karališkajame dailės institute Romoje. 1939–1940 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1940–1950 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–1994 Lietuvos dailės institute. Tapė portretus, peizažus, natiurmortus. Mirė 1997 12 26 Vilniuje.

165 metai, kai 1862 02 15 gimė kunigas Boleslovas Baronas. Baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1885–1891 Ramygalos bažnyčios vikaras. Nuo 1901 Krekenavos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų parapijos, 1915–1919 Svėdasų Šv. Mykolo Archangelo parapijos, 1919–1923 Biržų Šv. Jono krikštytojo parapijos klebonas, 1923–1937 Krekenavos parapijos klebonas. 1933 suteiktas Panevėžio vyskupijos kapitulos Garbės kanauninko titulas. Mirė 1941 01 21 Krekenavoje (Panevėžio r.), palaidotas Krekenavos bažnyčios šventoriuje.

75 metai, kai Panevėžyje 1952 02 16 gimė fotomenininkas Virgilijus Šonta. 1970 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1976 Kauno politechnikos institutą. Dirbo LTSR fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1985 persikėlė į Vilnių, dirbo Fotografijos meno draugijoje. Nuo 1976 dalyvavo parodose. Sukūrė aštuonias fotografijų serijas. Po mirties išleistas jo fotografijų albumas (2002). Žuvo 1992 07 28 Vilniuje.

80 metų, kai Piktagalyje (Anykščių r.) 1947 02 17 gimė istorikė, kraštotyrininkė Joana Viga Čiplytė. 1948 su tėvais persikėlė į Panevėžį. Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1978 Vilniaus universitetą. 1978–2010 Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė. 1978–1990 Panevėžio parodų rūmų vedėja. 1994–1998 Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos mokytoja. Nuo 1979 bendradarbiavo spaudoje. Parengė kraštotyrinių knygų apie Panevėžį ir panevėžiečius, tarpukario Lietuvos valstybės veikėjus, tautines mažumas, švietėjiško pobūdžio leidinių. Išleido dvi poezijos knygas. Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ pirmininkė, klubo narė. „Labiausiai nusipelniusioji panevėžietė mokslo srityje“ (2000).

110 metų, kai Dikoniuose (Panevėžio r.) 1917 02 20 gimė gydytojas chirurgas, medicinos m. habil. dr., prof. Antanas Sučila. 1928–1936 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1942 baigė medicinos studijas Vytauto Didžiojo universitete. 1944–1945 Panevėžio ligoninės chirurgas. 1945–1994 dirbo Respublikinėje Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1946–2007 dėstė Vilniaus universitete. 1954–1963 Respublikinio tuberkuliozės instituto chirurgijos skyriaus gydytojas, vėliau vedėjas. 1988–2008 Vilniaus universiteto Krūtinės chirurgijos centro profesorius. Paskelbė daugiau nei 200 mokslinių darbų krūtinės ir pilvo organų chirurgijos temomis. LTSR nusipelnęs gydytojas (1965), Lietuvos nusipelnęs gydytojas (2006). Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1995), Šv. Kristoforo statulėle (1998). Mirė 2017 06 11 Vilniuje.

125 metai, kai Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) 1902 02 21 gimė pedagogas, spaudos darbuotojas Kazimieras Masiliūnas. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1934 Vytauto Didžiojo universitetą. 1919Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1925 Pasvalio gimnazijos mokytojas, vėliau Biržų apskrities pradžios mokyklų inspektorius. Nuo 1933 Švietimo ministerijos Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius, 1934–1940 Švietimo viceministras. SSRS okupavus Lietuvą atleistas iš pareigų, suimtas. Nuo 1942 mokytojavo Ramygalos gimnazijoje. 1945 suimtas, nuteistas, kalėjo Pečioros lageryje. Grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1951 vėl suimtas, ištremtas į Kazachiją. Į Lietuvą grįžo 1956, gyveno Kaune, Veterinarijos akademijoje dėstė vokiečių kalbą. Iki sovietinės okupacijos bendradarbiavo spaudoje, rašė pedagogikos, visuomenės gyvenimo ir kultūros klausimais. Įkūrė ir 1930–1931 redagavo moksleivių žurnalą „Šviesos keliai“, 1933–1934 mokytojų žurnalą „Tautos mokykla“. Apdovanotas Savanorio (1928) ir Nepriklausomybės (1928) medaliais, Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1932) ir DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1938) ordinais. Mirė 1973 07 12 Kaune.

120 metų, kai Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.) 1907 02 22 gimė rašytojas, pedagogas Motiejus Lukšys. Baigė Naumiesčio pedagoginius kursus ir gavo pradinės mokyklos mokytojo pažymėjimą. Nuo 1936 gyveno Panevėžyje, iki 1968 mokytojavo miesto mokyklose. Lietuvos rašytojų draugijos (1938), Lietuvos rašytojų sąjungos (1993) narys. Parašė prozos kūrinių vaikams, pjesę, tris romanus. Spausdino savo kūrybą tarpukario periodiniuose leidiniuose. Mirė 1996 05 21 Panevėžyje.

100 metų, kai Panevėžyje 1927 02 23 gimė visuomenės veikėja Irena Kriaučeliūnienė (Parulytė). Mokėsi Panevėžyje. Nuo 1949 gyveno JAV. 1963 su vyru Čikagoje įsteigė vienintelę JAV mokyklą, kurioje visi dalykai buvo dėstomi lietuviškai. Mokykla pavadinta Kriaučeliūnų vardo Montessori vaikų namais (veikė iki 1995). 1964–1970 Amerikos lietuvių Montessori draugijos pirmininkė. 1980–1985 vadovavo lietuvių jėzuitų įkurtam Jaunimo centrui. 1986–1989 BALFo centro direktorė. 1989–1992 Tautos fondo direktorių tarybos narė, įvairių išeivijos lietuvių renginių organizatorė, talkininkė ir kultūrinės veiklos mecenatė. Apdovanota Jėzuitų IHS Fundatoriaus ordinu. Sudarė knygą „Tai mano Lietuva…:dr. Leono Kriaučeliūno gyvenimas ir darbai“. Mirė 2016. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo padovanojusi laikraščio „Draugas“ prenumeratą.

105 metai, kai Klevečkinėje (Panevėžio r.) 1922 02 23 gimė dirigentas, birbynininkas, pedagogas Vitas Stasiškis. Mokėsi Kauno amatų mokykloje. Antrojo pasaulinio karo metais išvežtas į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. Po karo grįžo į Lietuvą. 1952 baigė Panevėžio muzikos mokyklą. 1952–1957 studijavo Vilniaus konservatorijoje. 1957–1991 dėstė Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1975 Lietuvos dainų šventės dirigentas. 1968–1991 Panevėžio dainų ir šokių ansamblio „Ekranas“ orkestro įkūrėjas ir vadovas. Mirė 2006.

120 metų, kai Jutiškiuose (Panevėžio r.) 1907 02 24 gimė pedagogė, publicistė Apolonija Obolėnienė-Brazdžionytė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, Kauno universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo tarpukario Lietuvos spaudoje. Išleido tris knygas. Mirė 1987 12 21 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

60 metų, kai Panevėžio dramos teatre 1967 02 25 įvyko F. Diurenmato pjesės „Fizikai“ premjera (rež. J. Miltinis).

75 metai, kai Pociūnuose (Radviliškio r.) 1952 02 25 gimė aktorė Regina Kairytė. Nuo 1970 mokėsi Juozo Miltinio vadovaujamoje teatro studijoje. 1973–2019 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė.

125 metai, kai Pažąsuose (Pasvalio r.) 1902 02 26 gimė kunigas, poetas Pranciškus Masilionis. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją, 1927 Lietuvos universitete – filosofiją ir teologiją. 1927–1929 Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio kurijos kancleris, Panevėžio mergaičių amatų ir ruošos mokyklos kapelionas. 1939–1948 Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kunigas. Iki 1952 Karsakiškio bažnyčios administratorius. 1953–1960 atstatė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčią. 1960–1977 kunigavo Saločiuose, Vyžuonose, Krikliniuose, Sidabrave, Dapšioniuose. Periodinėje katalikų spaudoje paskelbė religinės tematikos straipsnių. Parašė ir savilaida išleido religinio turinio knygų. Išleistas pomirtinis jo eilėraščių rinkinys. Mirė 1980 10 14 Šiauliuose.

170 metų, kai Taraščioje (Ukraina) 1857 02 27 gimė istorikas, pedagogas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis. 1879 baigė Kijevo Imperatoriškąjį šv. Vladimiro universitetą. Nuo 1880 mokytojavo Kaune. Nuo 1885 Kauno gubernijos statistikos komiteto sekretorius ir metraščio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ redaktorius. Jame paskelbė apybraižų apie gubernijos apskričių, miestų ir miestelių istoriją, archeologiją, etnografiją, ūkį, geografiją ir statistiką. Knygelių „Ponevežskij ujezd“ (1898) ir „Gorod Ponevež“ (1905) autorius. Mirė 1906 12 24 Kaune.

105 metai, kai 1922 02 28 įkurtas Panevėžio lietuvių mylėtojų artistų ratelis „Viltis“.