75 metai, kai Ąžuolytėje (Panevėžio r.) gimė (1948) fizikas, fizikos-matematikos m. habil. dr., prof. Arūnas Krotkus. 1965 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1970 – Vilniaus valstybinį universitetą. Nuo 1970 dirba Puslaidininkių fizikos institute, 1992–2006 Vilniaus universiteto, 1992–1994 ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. Šiuo metu vadovauja Fizinių ir technologijos mokslų centro Ultrasparčiosios optoeletronikos labaratorijai. 1994–2004 Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 2014 tikrasis narys. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, vadovėlių, 31 patentuoto išradimo autorius. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1988), LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003), Lietuvos mokslo premija (2008).

80 metų, kai Raišaičiuose (Telšių r.) gimė (1943) dailininkas tapytojas Klausutis Henrikas Beržanskis. 1967 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. Nuo 1967 gyveno Panevėžyje. Dėstė Panevėžio dailės mokykloje, dirbo Panevėžio miesto kultūros namų liaudies operetės teatre dailininku-pastatymo dalies vedėju. Nuo 1999 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Kūrinių yra įsigiję Lietuvos muziejai, lietuvių ir užsienio kolekcininkai. Mirė 2001 05 03 Panevėžyje.

90 metų, kai Jukiškiuose (Pakruojo r.) gimė (1933) žurnalistas Vladas Kalvėnas. 1954–1958 studijavo Vilniaus universitete. 1982–1991 Panevėžio miesto laikraščio „Panevėžio tiesa“ (nuo 1990 „Panevėžio balsas“) vyriausiasis redaktorius. 1991 įkūrė ir ėmė redaguoti savaitraštį „Panevėžio savaitė“. 1992 šiam susijungus su laikraščiu „Aukštaitijos rytas“, vietoje jo įsteigto dienraščio „Panevėžio rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Rašė ekonomikos, savivaldos, socialinėmis temomis. Mirė 1994 05 04 Panevėžyje.

155 metai, kai Pažvėriniuose (Panevėžio r.) gimė (1868) ekonomistas, politikas, prof. Alfonsas Moravskis. Vaikystėje gyveno Panevėžyje. 1886–1887 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Nuo 1887 studijavo Charkovo, Kazanės, Kijevo universitetuose. 1902 baigė Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. 1922–1933 Lietuvos universiteto dėstytojas. Vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų. Bendradarbiavo spaudoje. 1922 įsteigė žurnalą „Lietuvos ūkis“. Parašė knygų. Mirė 1941 03 15 Kaune.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1963) dramaturgas, poetas, vertėjas Alvydas Bausys. 1982–1984 Maskvos universitete studijavo filosofijos istoriją, 1985–1990 – kino dramaturgiją Maskvos kinematografijos institute. 1990–1991 dirbo Vilniaus senamiesčio teatre literatūros skyriaus vedėju, 1991–1993 – literatūros skyriaus vedėju Akademiniame dramos teatre Vilniuje. Parašė pjesių, kino scenarijų, išleido eilėraščių rinkinį.

65 metai, kai Šiauliuose gimė (1958) ekonomistė, politikė Gema Umbrasienė. 1980 baigė Vilniaus universitetą. 1987–1989 Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Ekonominio ir socialinio vystymo skyriaus vadovė. 1990–1991 Panevėžio miesto merė. 1992–2003 dirbo ekonominį darbą įvairiose Panevėžio įmonėse. 2004–2008 Panevėžio apskrities viršininkė. 2010 Panevėžio miesto mero pavaduotoja. 2002–2023 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė. Nuo 2017 Lietuvos žaliųjų partijos narė ir pirmininko pavaduotoja. Mirė 2024 02 23 Panevėžyje.

140 metų, kai Alančių dvare (Panevėžio r.) gimė (1883) dailininkas tapytojas Eugenijus Kulvietis-Ginvila. Baigė Peterburgo dailės akademijos Dailei skatinti draugijos mokyklą. Mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, dalyvavo Japonijos–Rusijos kare. 1910–1914 gyveno JAV, dirbo fotografu. 1914 grįžęs į Lietuvą vėl buvo mobilizuotas. 1919 įstojo į lietuvių savanorių būrį, dalyvavo kovose su Rusijos kariuomene. 1922–1945 dėstė piešimą Ukmergės gimnazijoje, 1928–1935 Ukmergės amatų mokyklos direktorius. 1940 su šeima išvyko į Vokietiją. Gyveno Daselio pabėgėlių stovykloje, vėliau dirbo Vysbadene kelių ir tiltų statybos kontoroje. 1942 grįžo į Lietuvą, 1944 vėl pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į Kolumbiją. Sukūrė daugiau nei 2000 paveikslų: peizažų, natiurmortų, portretų. Dalyvavo parodose Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Kolumbijoje. Mirė 1959 02 12 Medeljine (Kolumbija).

65 metai, kai Naujasodėje (Panevėžio r.) gimė (1958) literatūrologė, humanitarinių m. habil. dr., prof. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Mokėsi Jotainių aštuonmetėje ir Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokyklose. 1981 Vilniaus universitete baigė lituanistiką. 1981–1983 Knygų rūmų bibliografė. 1987–1990 Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros dėstytoja. 1990–2003 Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros docentė, nuo 2003 – profesorė. Nuo 1999 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lituanistikos katedros docentė, profesorė. Išleido knygų. Mirė 2023 08 30 Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) gydytojas neurochirurgas Gediminas Miliūnas. 1971 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. V. Žemkalnio gimnazija). 1977 baigė studijas Kauno valstybiniame medicinos institute ir dirbo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Neurochirurgijos klinikoje. 1986–2022 Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 2022 gegužės mėn. Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus neurochirurgas. Ilgametis Lietuvos neurochirurgų draugijos valdybos narys. Apdovanotas LR Sveikatos apsaugos ministro ir Panevėžio miesto savivaldybės mero (2022) padėkos raštais, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2023).

85 metai, kai Repšiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1938) inžinierius hidrotechnikas, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Albertas Miškinis. 1954 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1958 – Panevėžio hidromelioracijos technikumą, 1970 – Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1959 ir 1963–1964 dirbo Alytaus melioracijos statybos valdyboje, 1964–1971 – Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šilutės skyriuje, 1971–1990 – Utenoje, Kaimo statybos ministerijos sistemoje. 1996–2000 vadovavo individualiai projektavimo įmonei. 1990–1992 LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).

125 metai, kai Dunkirke (JAV) gimė (1898) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Kazys Pranckonis (Pranckevičius). 1906 su šeima persikėlė į Lietuvą. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio batalioną. Dalyvavo nepriklausomybės kovose prie Ukmergės, Kėdainių, Panevėžio. 1926 Panevėžyje baigė Lietuvos miškų technikos mokyklą, 1928 – Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių, 1934 – Generalinio štabo skyrių. Ėjo įvairių kariuomenės kuopų vado pareigas. 1937 pakeltas į generalinio štabo pulkininkus leitenantus. 1940 07 sovietinio saugumo suimtas, atleistas iš kariuomenės, nuteistas 10 metų kalėti. Per 1941 Birželio sukilimą išlaisvintas, dirbo Lietuvos laikinosios vyriausybės Krašto apsaugos ministerijoje. 1943–1944 vadovavo Pirmajam statybos batalionui. 1944 formuojant Vietinę rinktinę, paskirtas į jos štabą. 1944 spalį pasitraukė į Vokietiją. 1957 emigravo į JAV. Vadovavo Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Baltimorės skyriui, dalyvavo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo veikloje. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo (1920) ir DLK Gedimino 4-ojo (1936) laipsnio ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1971 05 12 Baltimorėje (JAV).

55 metai, kai Vaškuose (Pasvalio r.) gimė (1968) teisininkas, diplomatas, politikas Raimundas Karoblis. 1977–1986 mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1986–1992 studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1994 dirba LR užsienio reikalų ministerijoje: dirbo Prekybos skyriuje, vadovavo Ekonomikos, Užsienio prekybos politikos departamentams, dirbo LR nuolatinėje misijoje prie Jungtinių Tautų skyriaus Ženevoje (Šveicarija). 2001–2003 Lietuvos nuolatinis atstovas Pasaulio prekybos organizacijoje. 2007–2010 – Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius ypatingiems pavedimams, nuolatinio atstovo pavaduotojas, 2010–2015 – nuolatinis atstovas, 2015–2016 ir nuo 2022 03 – užsienio reikalų viceministras, 2021 01–2022 03 – ministerijos ES departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2016–2020 LR krašto apsaugos ministras. 2022 06 paskirtas ES delegacijos Tadžikistane vadovu. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2003), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2014).

100 metų, kai Palėvenėlėje (Kupiškio r.) gimė (1923) agronomas, agrarinių m. dr. Pranas Gudelis. 1948 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1948–1952 Karklinių (Vilkaviškio r.) žemės ūkio mokyklos direktorius. 1952–1957 Seredžiaus (Jurbarko r.) mašinų ir traktorių stoties vyriausiasis agronomas. 1957–1961 Panevėžiuko (Kauno r.) tarybinio ūkio direktorius. 1961 atvyko dirbti į Savitiškį. Iki 1992 dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Paskelbė per 200 mokslinių bei mokslo populiariųjų publikacijų, knygų autorius ir bendraautoris. Mirė 1995 03 24 Panevėžyje.

105 metai, kai Simne (Alytaus r.) gimė (1918) dailininkas tapytojas Vytautas Kasiulis. 1933–1936 gyveno Panevėžyje, mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Nuo 1937 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941 baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, 1941–1944 jame dėstė. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje, 1947–1949 vadovavo piešimo klasei. Nuo 1948 gyveno Paryžiuje. Nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, natiurmortų, piešinių, pastelių, akvarelių, litografijų. Surengė individualių parodų. Mirė 1995 03 12 Paryžiuje (Prancūzija).

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) dailininkas tapytojas, skulptorius Jurgis Šapkus. Vaikystę praleido Kaune. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1948–1950 studijavo Freiburgo meno mokykloje, 1950 įstojo į Miuncheno vaizduojamojo meno akademiją. 1952 emigravo į JAV, dirbo vienoje vitražų dirbtuvių. 1958 baigė Čikagos meno institutą. Persikėlęs į Kaliforniją, 1962–1982 dirbo dizaineriu ir vadybininku žaislų gamybos bendrovėje „Mattel Toy Company“. 1990 palikęs tarnybą, atsidėjo laisvai kūrybai. Sukūrė skulptūrų, vitražų, dekoracijų, tapybos darbų. Keli jo tapybos kūriniai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje.

75 metai, kai Plačeniškiuose (Kupiškio r.) gimė (1948) poetas Bronius Ribokas. 1966–1969 Vilniaus universitete studijavo bibliotekininkystę. Nuo 1972 gyveno Panevėžyje. Dirbo „Lietkabelio“ gamykloje, Panevėžio cukraus fabrike darbininku. Nuo 1980 žurnalistas laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“, „Sekundė“ redakcijose. Redagavo savaitraštį „Kompresorietis“, „Aurida“. Nuo 2003 gyvena Skemuose (Rokiškio r.). Yra paskelbęs apsakymų, recenzijų, vertimų. Išleido tris poezijos rinkinius.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) triatlonininkas, treneris, politikas Vidmantas Urbonas. 1977 baigė Panevėžio 8-ąją vidurinę mokyklą, 2009 – Vilniaus pedagoginio universiteto Panevėžio fakulteto neakivaizdinį skyrių. 1980–1988 Panevėžio prekybos valdybos sporto instruktorius. 1988–1992 Lietuvos triatlono federacijos prezidentas. 1992–2004 sporto mokyklos „Aukštaitija“ direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2000 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneris, nuo 2014 Panevėžio sporto vidurinės mokyklos (dab. Panevėžio R. Sargūno sporto gimnazija) triatlono treneris. 2000–2011 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Pasaulio ultratriatlono čempionas ir rekordininkas. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2024), Panevėžio apskrities metų žmogus (2000), Lietuvos nusipelnęs treneris (2004), Metų panevėžietis (2008). Parašė autobiografinę knygą.

115 metų, kai Švaininkuose (Panevėžio r.) gimė (1908) vertėjas, tekstologas, redaktorius Dominykas Urbas. 1923–1926 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1929 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1930–1935 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo Panevėžio kraštotyros, Kauno miesto, Kauno Vytauto Didžiojo muziejuose. 1942 sugrįžo į Panevėžį, dirbo Kraštotyros muziejaus direktoriumi, Berniukų gimnazijos mokytoju, 1944–1946 – lietuvių kalbos mokytoju Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1946 apsigyveno Vilniuje, dirbo Lietuvių kalbos institute, 1951–1970 – Grožinės literatūros leidykloje. Išvertė rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių ir kitų tautų rašytojų kūrinių. Paskelbė darbų vertimo, tekstologiniais klausimais. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1996). Mirė 1996 08 09 Vilniuje.

105 metai, kai Darbutuose (Raseinių r.) gimė (1918) aktorius Stepas Kosmauskas. 1939 įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigti sutrukdė sovietų okupacija. 1941 baigė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. Nuo 1941 iki mirties Panevėžio dramos teatro aktorius, 1965–1975 šio teatro direktorius, 1978–1984 Literatūrinio skyriaus vedėjas. Sukūrė apie 110 vaidmenų teatre ir apie 20 vaidmenų kine. LSSR nusipelnęs artistas (1960). Mirė 1985 03 25 Panevėžyje.