75 metai, kai Buzuose (Ukmergės r.) 1951 05 01 gimė aktorius Jonas Garliauskas. 1969–1972 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Nuo 1973 iki mirties Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Mirė 2002 04 13 Panevėžyje.

105 metai, kai Panevėžyje 1921 pradėjo veikti Miškų technikų kursai, 1923 išaugę į mokyklą. Įkūrėjas ir direktorius M. Konkulevičius. Mokykla veikė iki 1926 07 01, kai buvo iškelta į Alytų.

120 metų, kai Butėniškyje (Rokiškio r.) 1906 05 09 gimė kunigas, filosofijos m. dr. Antanas Deksnys. 1931 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą ir Kauno kunigų seminariją. 1931–1934 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras, vėliau kunigas Biržuose. 1936–1940 Fribūro universitete studijavo sociologiją, istoriją ir pedagogiką. 1941 išvyko į JAV. Nuo 1943 dirbo kunigu lietuvių parapijoje Saint Louise (Ilinojaus valstija), rūpinosi bažnyčios statyba, karo pabėgėliais Vokietijoje, tremtiniais Sibire. Popiežiaus rūmų prelatas (1963). 1969 konsekruotas ir paskirtas rūpintis Vakarų Europoje gyvenančių lietuvių sielovada. Nuo 1981 vyskupas emeritas. Leido laikraštį „Krivūlė“. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, „Panevėžio balse“, rašė socialinėmis ir pedagoginėmis temomis. Parašė „Katalikų mažąjį katekizmą“ (1943). Mirė 1999 05 05 Bad Wiorishofene (Vokietija).

65 metai, kai Panevėžyje 1961 05 10 gimė farmacininkas, habilituotas biomedicinos m. dr., prof. Vitalis Briedis. 1984 baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1984 dirbo Kauno medicinos institute (nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Mokslinių straipsnių, skelbtų Lietuvoje ir užsienyje, autorius ir bendraautoris.

70 metų, kai Linkuvoje (Pakruojo r.) 1956 05 10 gimė aktorius, režisierius, prof. Vytautas Anužis. 1963–1974 mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1974 baigė Juozo Miltinio dramos studiją, 1978 B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje. Nuo 1978 Klaipėdos dramos teatro aktorius. Nuo 2011 Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2016). Apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi (2017).

95 metai, kai Dapšioniuose (Radviliškio r.) 1931 05 10 gimė pedagogė, kraštotyrininkė Genovaitė Ginkevičiūtė-Guokienė. 1947–1950 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. 1951–1992 dirbo Smilgių vidurinėje mokykloje. Nuo 1961 įsitraukė į kraštotyrinę veiklą: rinko atsiminimus apie žymius Smilgių krašto žmones, jos dėka įkurtas mokyklos muziejus, parašyta Smilgių kolūkio istorija, įsteigta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija. Apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2012). Mirė 2018 01 11.

145 metai, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) 1881 05 11 gimė gydytoja, rašytoja Vanda Didžiulytė-Albrechtienė. 1903 įstojo į Berno universiteto Filologijos fakultetą. 1904 grįžo į Lietuvą, bendradarbiavo leidiniuose „Draugas“, „Darbininkas“, „Naujoji Gadynė“, „Vilniaus žinios“, „Visuomenė“. 1907–1911 Sankt Peterburge baigė meno mokyklą, dantų gydytojų kursus. Nuo 1912 gyveno Jaltoje, 1916–1917 dirbo tremtinių sanatorijos vedėja. Nuo 1933 iki mirties gyveno ir dirbo Panevėžyje, vertėsi stomatologija. Dalyvavo visuomeninėje veikloje. Rašė eilėraščius ir apsakymus. Išvertė prozos ir dramos kūrinių. 1941 07 21 hitlerininkų nužudyta Panevėžyje.

120 metų, kai Panevėžyje 1906 05 12 gimė miškininkas, biomedicinos m. dr., doc. Mikalojus Lukinas. Baigė Panevėžio gimnaziją. 1931 baigė Žemės ūkio akademiją. 1931–1939 dirbo miškų urėdijose Dzūkijoje, dėstė Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje. 1939–1941 Biržų miškų urėdijos technikas. 1944–1950 Vilniaus miškų technikumo direktorius, 1945–1948 dėstė Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultete. 1950–1980 dirbo Lietuvos miškų institute, 1961–1970 šio instituto direktorius. 1950–1961 dar ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedros vedėjas. Nuo 1977 iki mirties gyveno Panevėžyje. Kelių knygų, daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių apie miškininkystę autorius. Mirė 1987 11 29 Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje 1956 05 13 gimė gydytojas traumatologas-ortopedas, habilituotas medicinos m. dr., doc. Jonas Kairys. 1974 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, 1980 Kauno medicinos institutą. 1981–1985 Telšių centrinės ligoninės gydytojas. 1986–1991 Vilniaus 2-osios miesto ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas. 1991–2018 Šeškinės poliklinikos vyr. gydytojas, direktorius. Nuo 1993 Vilniaus universiteto Socialinės medicinos centro asistentas. 2001–2003 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2002 LR Ministro pirmininko konsultantas sveikatos apsaugai. Nuo 2020 Ministro pirmininko S. Skvernelio patarėjas sveikatos apsaugos klausimais. Mokslinių ir kitų publikacijų autorius.

125 metai, kai 1901 05 13 atidarytas siaurojo geležinkelio ruožas „Panevėžys–Švenčionėliai“.

60 metų, kai Panevėžio dramos teatre 1966 05 14 įvyko spektaklio V. Borcherto „Lauke, už durų“ premjera. Režisierius – Juozas Miltinis.

120 metų, kai Patiltuose (Utenos r.) 1906 05 14 gimė kunigas Antanas Gobis (Guobis). 1930 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1937–1943 kunigavo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. 1944 ir 1952 ėjo Panevėžio vyskupijos kanclerio pareigas. Nuo 1981 Rokiškio Šv. Mato bažnyčios altaristas.  Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu (1979). Mirė 1995 06 14 Rokiškyje.

150 metų, kai Vaivadėliuose (Panevėžio r.) 1876 05 19  gimė geležinkelių inžinierius Albinas Grinkevičius. Nuo 1889 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1904 baigė Petrogrado technologijos institutą. Baigęs studijas dirbo Vladikaukaze. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1921 dirbo Geležinkelių valdyboje. 1935 paskirtas Siaurųjų geležinkelių direkcijos direktoriumi. Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos narys. Apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio (1929), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1932), Latvijos „Trijų žvaigždžių“ 3-iojo laipsnio (1931) ordinais.

105 metai, kai Rabikiuose (Panevėžio r.) 1921 05 20 gimė medikas, kraštotyrininkas Jonas Žilevičius. 1951 baigęs Kauno felčerių-akušerių mokyklą, dirbo Truskavoje, Ramygaloje, ilgiausiai – Krekenavoje. Čia įkūrė kraštotyrininkų būrelį, rinko medžiagą apie Krekenavos krašto šviesuolius. Jo rūpesčiu ir pastangomis kultūriniei-istorinei atminčiai prikeltos Švenčiuliškių kaimo kapinės. Surinko apie 300 girnapusių. Šaulių sąjungos garbės šaulys. Panevėžio rajono garbės pilietis (2008). Mirė 2011 06 03 Krekenavoje (Panevėžio r.).

105 metai, kai Liudiškiuose (Anykščių r.) 1921 05 21 gimė (1921) kunigas monsinjoras, teologijos m. dr. Jonas Juodelis. 1942 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 baigė Kauno kunigų seminariją. 1947–1949 Kupiškio parapijos vikaras. 1949–1951 Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris. 1969–1970 Pandėlio parapijos klebonas. 1970–2002 Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas. 1973–2002 Panevėžio dekanato vicedekanas. 1983–2001 ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1991 įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko katalikiškąją vidurinę mokyklą, buvo jos direktoriumi. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997), Panevėžio miesto garbės pilietis (2001). Mirė 2006 01 07 Panevėžyje.

65 metai, kai Vilniuje 1961 05 23 gimė dailininkė, pedagogė Elena Salnik. 1979 baigė Vilniaus 40-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 2010–2015 mokytoja Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje. Nuo 2015 dirba VšĮ dienos centre „Mes esame“ Vilniuje. Surengė personalinių parodų, savo darbus eksponavo grupinėse parode. Iliustravo knygų.

100 metų, kai Vepuose (Panevėžio r.) 1926 05 23 gimė geografas Aloyzas Samas. 1934–1938 lankė Karsakiškio pradinę mokyklą, 1942–1944 mokėsi Panevėžio vidurinėje prekybos mokykloje. 1954 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1954–1960 dirbo Žemėtvarkos valdyboje, 1963–1964 Žemėtvarkos projektavimo instituto Gamybos planavimo skyriuje. 1965–1986 dėstė Vilniaus universitete. 1972–1986 Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Iliustravimo ir kartografijos skyriaus vedėjas. Parengė daugiau nei 1500 žemėlapių ir iliustracijų. Išleido knygą „Žemėlapiai ir jų kūrėjai“ (1997), parašė straipsnių kartografijos, istorijos, kraštotyros temomis. Mirė 2005 06 30 Vilniuje.

95 metai, kai Panevėžyje 1931 05 24 gimė teisininkas, inžinierius, visuomenės veikėjas, teisės m. dr. Algirdas Ostis. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV. 1955 baigė Merilando universitetą, 1965 De Paulio universitetą (Čikaga). 1957–1961 dirbo inžinieriumi, nuo 1965 advokatas. Dirbo Čikagos advokatų kontoroje, vėliau teisės konsultantu pramonės bendrovėje. Nuo 1984 užsiėmė privačia teisės praktika. Lietuvių fondo (1989–1992 valdybos, 1997–2001 tarybos pirmininkas), Lietuvių katalikų spaudos draugijos veikėjas (nuo 1987 vicepirmininkas). Mirė 2020 12 23 Lemonte (JAV).

365 metai, kai 1661 05 24 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza Panevėžiui suteikė turgaus ir mugių privilegiją.

140 metų, kai Kaune 1886 05 25 gimė choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas Vladas Paulauskas. 1912–1940 gyveno Panevėžyje, mokytojavo miesto mokyklose, vadovavo saviveikliniams chorams. Buvo vienu iš Panevėžio muzikos mokyklos įkūrėjų. 1946–1956 kalėjo sovietiniuose lageriuose. Sukūrė dainų, religinės muzikos, operetę. Mirė 1960 08 30 Kaune.

35 metai, kai Panevėžyje, prie šv. Trejybės bažnyčios klebonijos (Sodų g. 3) 1991 05 26 atidengtas paminklas „Tremtiniams, lietuviškos Golgotos kelius išėjusiems. 1941–1991“.

80 metų, kai Panevėžyje 1946 05 26 gimė aktorius Petras Kežys. 1953–1964 mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1963 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Nuo 1964 Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius, jame sukūręs daugiau kaip 80 vaidmenų. Nuo 1994 Panevėžio muzikinio teatro aktorius.

70 metų, kai Panevėžyje 1956 05 29 gimė televizijos režisierė Violeta Lapėnienė (Treinytė). 1974–1977 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1979–1985 mokėsi Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute, įgijo televizijos režisierės specialybę. Nuo 1977 dirbo Lietuvos televizijoje Literatūros ir meno redakcijoje. Kūrė laidas „Metai ir žmonės“, „Kino ir TV pasaulyje“, „Dailė“, rengė TV apybraižas apie iškiliausius Lietuvos menininkus, režisavo laidą „Šventadienio mintys“. Mirė 2014 10 03 Vilniuje, palaidota Panevėžyje.

85 metai, kai Kaune 1941 05 30 gimė choro dirigentė, pedagogė Gražina Viržonienė. 1966 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1966 dėstė Panevėžio konservatorijoje. Vadovavo įvairiems Panevėžio chorams, 1975–2000 kamerinio moterų choro „Volungė“ vadovė. Panevėžio miesto ir regioninių dainų švenčių, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentė. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė. LSSR nusipelniusi artistė (1986).

95 metai, kai Panevėžyje 1931 05 31  gimė gydytoja anatomė, medicinos m. dr., doc. Regina Skačkauskaitė-Mikėnienė. 1956 baigė Kauno medicinos institutą. 1960–1966 dirbo Kauno medicinos instituto anatomijos klinikoje, 1963–1966 dar ir gydomojo fakulteto prodekanė. Nuo 1966 Vilniaus universiteto dėstytoja. 1990–2000 Medicinos fakulteto prodekanė. Vilniaus Zonta Klubo narė, kurį laiką buvusi jo pirmininkė. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslo darbų, vadovėlio „Žmogaus anatomija“ bendraautorė.

65 metai, kai Panevėžyje 1961 05 31 gimė tautodailininkas medžio drožėjas, skulptorius Algirdas Varžinskas. Mokėsi Panevėžio 1-ojoje pradinėje, Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokyklose. Baigė Panevėžio technikumą, įgijo energetikos inžinieriaus specialybę. Nuo 1989 keletą metų gyveno JAV, grįžo į Panevėžį. 13 metų mokytojavo Velžio gimnazijoje (Panevėžio r.). Nuo 1995 dalyvauja parodose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (1996). Kuria skulptūras iš medžio, metalo. Sukūrė Šventos Apvaizdos moterų vienuolyno Panevėžyje koplyčios interjerą, skulptūrą „Šventoji dvasia“ Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos kieme, J. Zikarui skirtą skulptūrą „Zikarų Juozukas“ Paliukų k., (Panevėžio r.), paminklą vyskupui K. Paltarokui ir kt.