Panevėžio krašto sukakčių kalendoriai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
A-Ą·B·C-Č·Ch·D·E-Ė·F·G·H·I·J·K·L·M·N·O·P·R·S-Š·T·U-Ū·V·W·Y·Z-Ž

60 metų, kai Panevėžyje 1966 06 01 gimė džiazo muzikantas, būgnininkas, pedagogas Linas Labudis. 1973–1984 mokėsi Panevėžio 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1992–1997 Panevėžio miesto kultūros namų ansamblio „Jazz Singers Band“ artistas, 1994–1995 Panevėžio pučiamųjų orkestro „Garsas“ artistas. Grupių „Green Bridge Band“, „Blues Cats“ ir „Ducky Done“ narys. Tarptautinės pučiamųjų orkestrų asociacijos konsultantas-mokytojas. Nuolatinis įvairių muzikos projektų Lietuvoje dalyvis, bendradarbiaujantis su lietuvių, JAV, Latvijos džiazo muzikantais. Išleido kompaktinių plokštelių.

65 metai, kai Panevėžyje 1961 06 01 gimė istorikas, pedagogas, verslininkas, politinis ir visuomenės veikėjas Rimantas Ulevičius. 1988 baigė studijas Vilniaus universitete, persikėlė gyventi į Klaipėdą. 1988–1990 Klaipėdos 7-osios vidurinės mokyklos direktorius. UAB „Beatuma“ direktorius. 1988 Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos narys, 1989 Sąjūdžio Seimo narys. Dalyvavo atkuriant Lietuvos skautų judėjimą, nuo 1992 generalinis skautų komisaras. Krašto apsaugos savanorių pajėgų savanoris. Klaipėdos Rotary klubo steigėjas, 1993–1994 prezidentas. Nuo 1990 Lietuvos liberalų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 1990–1995 Klaipėdos miesto tarybos deputatas, miesto mero pavaduotojas. 1997–1998 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Žuvo 1998 07 06 Kretingos r.

90 metų, kai Prūseliuose (Panevėžio r.) 1936 06 01 gimė Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, agronomas Albinas Vaižmužis. 1955 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1958 Joniškėlio žemės ūkio technikumą. 1965 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1958–1960 ir 1964–1969 Panevėžio r. Sodelių kolūkio vyriausiasis agronomas, pirmininko pavaduotojas, 1961–1963 Maženių kolūkio pirmininkas. 1970–1979 Kupiškio žemės ūkio valdybos vyresn., vyr. agronomas. 1980 Kupiškio r. Agrochemijos susivienijimo pirmininkas, Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotojas. 1981–1991 Antašavos kolūkio pirmininkas. 1992–2000 LR Seimo narys. 2003–2015 Kupiškio r. savivaldybės tarybos narys.

75 metai, kai Panevėžyje 1951 06 08 gimė architektas, humanitarinių m. dr., prof. Eugenijus Kęstutis Staniūnas. 1974 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1974–2004 ir nuo 2007 jame dėsto, 1999–2002 Architektūros fakulteto dekanas. Dalyvauja tarptautiniuose urbanistiniuose projektuose. Parašė mokomąją knygą, vadovėlių.

85 metai, kai Toleikiuose (Utenos r.) 1941 06 09 gimė Lietuvos chorvedė, kultūros darbuotoja Zina Bertašiūtė-Jareckienė. 1957–1961 Panevėžio muzikos mokykloje-technikume mokėsi chorinio dirigavimo. Vadovavo įvairiems Panevėžio miesto vokaliniams ansambliams, 1963–1968 dirbo su Panevėžio siuvimo fabriko „Nevėžis“ mišriuoju choru, vėliau su moterų choru. 1961–1987 vadovavo Panevėžio miesto darbo veteranų mišriajam chorui. 1977–1991 Panevėžio statybininkų kultūros ir sporto rūmų direktorė, subūrė mišrųjį chorą ir iki 1990 jam vadovavo. 1982 apdovanota Kultūros žymūno ženklu.

55 metai, kai Kniaudiškėse (Panevėžio r.) 1971 06 10 gimė profesionalus virtuvės šefas, literatas Evaldas Žaliukas. Mokėsi Panevėžio 8-ojoje vidurinėje mokykloje, Panevėžio statybininkų mokykloje, Vilniaus inžineriniame statybos institute. Išvykęs į Londoną dirbo restoranuose, mokėsi Vestminsterio koledže. Grįžo į Panevėžį, yra VšĮ „Šv. Juozapo globos namai“ virtuvės vadovas. Tarptautinės asociacijos „Chefs Sans Frontieres“ ambasadorius. Rašo eilėraščius, noveles, išleido kulinarinių knygų.

75 metai, kai Panevėžio r. 1951 06 10 gimė dailininkė scenografė Vida Auksutytė. 1974 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo skaičiavimo mašinų gamykloje „Sigma“, trikotažo fabrike „Verpstas“, Panevėžio prekybos valdybos reklamos biure. Dėstė Panevėžio katalikiškoje M. Rimkevičaitės technologijų mokykloje. Panevėžio lėlių vežimo teatro dailininkė scenografė. Nuo 1977 dalyvavo parodose. Sukūrė scenografijas 25 scenos pastatymams. Apipavidalino poezijos knygų. Mirė 2022 05 30 Panevėžyje.

95 metai, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) 1931 06 12 gimė chemikė, chemijos m. dr., doc. Gražina Marija Karnišauskaitė. 1960 baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Ilgametė Kauno medicinos universiteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros dėstytoja. Apie 40 mokslinių publikacijų, vadovėlio, 12 mokymo priemonių bendraautorė. Mirė 2010 05 23 Kaune.

80 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1946 06 15 gimė kalbininkė, humanitarinių m. dr., doc. Angelė Kaulakienė. 1969 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1969 dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2000 dėstė Kauno technologijos universitete, nuo 2001 dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Paskelbė straipsnių terminologijos, kalbos kultūros klausimais, su kitais parengė knygų.

115 metų, kai Užpaliuose (Utenos r.) 1911 06 15 gimė pedagogas, kraštotyrininkas Pranas Tamošiūnas. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1931–1932 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Nuo 1946 ilgametis Karsakiškio mokyklos vadovas, joje įkūrė kraštotyros muziejų. Išleido 4 knygas apie iš Karsakiškio ir jo apylinkių kilusius įžymius žmones. Lietuvos garbės kraštotyrininkas (2000). Apdovanotas LDK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Mirė 2005 09 22, palaidotas Karsakiškio kapinėse.

55 metai, kai Panevėžyje 1971 06 17 gimė muzikologas, tautodailininkas audėjas, humanitarinių m. dr. Gvidas Vilys. 2000 Lietuvos muzikos akademijoje baigė etnomuzikologiją. Dirbo Kauno technologijos bei Šiaulių universitetuose, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriuje. 2010–2013 Kultūros centro „Panevėžio bendruomenių rūmai“ direktorius. 2013–2017 Panevėžio muzikos mokyklos direktorius. Nuo 2017 Pasvalio r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (1988). Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys (2005). Respublikinių ir tarptautinių kūrybinių seminarų, parodų dalyvis.

90 metų, kai Panevėžyje 1936 06 19 gimė teatro režisierius Jonas Jurašas. 1964 baigė Maskvos A. Lunačarskio teatrinio meno institutą. 1967–1972 Kauno dramos teatro vyriausiasis režisierius. 1974 sovietinės valdžios priverstas emigruoti, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų, Kauno, Šiaulių, Lietuvos nacionaliniame dramos teatruose, taip pat JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990–1992 režisavo spektaklius Kauno dramos teatre, 1992 dirbo Kauno dramos teatro meno vadovu. Pastatė per 50 spektaklių bei operų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2009).

35 metai, kai Panevėžyje, Nemuno g. 1991 06 25 atidaryta miesto poliklinika.

85 metai, kai iš Panevėžio besitraukdami sovietiniai NKVD daliniai 1941 06 25–26 įvykdė civilių žmonių žudynes prie Cukraus fabriko bei nužudė Panevėžio ligoninės gydytojus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir medicinos seserį Zinaidą Kanevičienę.
85 metai, kai, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, į Panevėžį 1941 06 26 įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė

130 metų, kai Dovyduose (Pasvalio r.) 1896 06 27 gimė kalbininkas, visuomenės veikėjas Petras Būtėnas. 1922–1930 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1925–1944 dirbo mokytoju Panevėžyje, iki 1936 mokytojų seminarijoje. 1941 su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintas panevėžietis“. 1941–1944 Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV. Parengė lietuvių kalbos vadovėlių, paskelbė straipsnių kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos, pedagogikos klausimais, dirbo „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijoje. Mirė 1980 10 04 Bostone (JAV), palaidotas Toronte. 1996 palaikai perlaidoti Panevėžyje

95 metai, kai Džiuguose (Jurbarko r.) 1931 06 28 gimė chemikas, technikos m. dr. Vladas Klusis. 1948 baigė Panevėžio 1-ąją berniukų gimnaziją, 1953 Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultetą. Nuo 1960 dirbo Kauno politechnikos institute – asistentas, vyresn. dėstytojas, docentas. 1990–1997 Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prodekanas. Paskelbė apie 50 mokslinių ir metodinių darbų, 4 išradimų bendraautoris. Mirė 2009 09 16 Kaune.

100 metų, kai Pagėgiuose (Šilutės r.) 1926 06 28 gimė choreografas Leonas Černiauskas. Apie 1930 persikėlė į Panevėžį. 1944–1946 LSSR valstybinės filharmonijos liaudies dainų ir šokių ansamblio artistas. Nuo 1947 Panevėžio kultūros namų meno vadovas. Vadovavo tautinių šokių kolektyvams. Pramoginių šokių pradininkas Panevėžyje – 1964 Panevėžio kultūros namuose įkūrė pramoginių šokių kolektyvą. Jo iniciatyva nuo 1967 Panevėžyje pradėti organizuoti respublikiniai ir tarptautiniai pramoginių šokių konkursai. Organizavo seminarus mokyklų ir klubų šokių vadovams, ruošė šokėjus dainų šventėms, buvo respublikinių ir Panevėžio miesto dainų švenčių baletmeisteris ir asistentas. Mirė 1991 07 31 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.
90 metų, kai Panevėžyje 1936 06 29 gimė medikė, visuomenininkė Monika Aušrelė Šuminaitė-Gurskienė-Frankienė. 1947–1954 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1956 baigė Panevėžio medicinos mokyklą, įgijo felčerės specialybę. 40 metų dirbo felčere Panevėžio profesinėje mokykloje. Aktyvi miesto visuomeninių organizacijų narė, dalyvavusi Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus, Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“, K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus, Katalikiškos moterų draugijos veiklose. Mirė 2021 06 01 Panevėžyje.

20 metų, kai Ramygalos g. 2006 06 po rekonstrukcijos atidarytas Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas.