30 metų, kai atidaryta (1993) Panevėžio 20-oji vidurinė mokykla. 1998 mokykla pavadinta „Šaltinio“ vardu. 2013 mokykla tapo progimnazija.

40 metų, kai įsteigta (1983) Panevėžio statybininkų mokykla. 2000 kartu su kitomis dviem profesinėmis technikos mokyklomis perorganizuota į Profesinio rengimo centrą.

45 metai, kai atidaryta (1978) Panevėžio 13-oji vidurinė mokykla. 1995 mokyklai suteiktas Mykolo Karkos vardas. 2009 mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

50 metų, kai atidaryta (1973) Panevėžio 10-oji vidurinė mokykla. 2001 mokykla reorganizuota į pagrindinę ir buvo vadinama Panevėžio Skaistakalnio pagrindine mokykla. Nuo 2017 – Beržų progimnazija.

95 metai, kai Panevėžyje įvestas (1928) privalomas pradinis mokslas.

150 metų, kai Linkavičių dvare (Panevėžio r.) gimė (1873) spaudos darbuotoja, politikos ir visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė. 1890 baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Studijavo Varšuvoje, privačiuose Moravskos moterų kursuose istoriją ir prancūzų kalbą. 1899–1915 gyveno Vilniuje. Dalyvavo Didžiojo Vilniaus seimo (1905) organizacinio komiteto darbe. 1920–1922 Steigiamojo Seimo narė. 1926 kandidatavo į LR prezidentus. Nuo 1906 laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėja. 1920 su kitais Kaune įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę „Varpas“, iki 1940 – jos direktorė. 1931–1932 žurnalo „Varpas“ redaktorė. 1922–1936 – „Lietuvos žinių“ redaktorė. 1903–1906 ir 1906–1940 moksleivių šalpos draugijos „Žiburėlis“ pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Mirė 1945 10 21 Kaune.

130 metų, kai Laibiškiuose (Kupiškio r.) gimė (1893) Lietuvos kariuomenės generolas Stasys Pundzevičius. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Studijavo Kijevo komercijos institute, Orenburgo karo mokykloje, 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1923–1925 mokėsi Čekoslovakijos karo akademijoje. 1919–1940 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo įvairių divizijų viršininkas. Nuo 1935 Pirmosios pėstininkų divizijos vadas ir Panevėžio įgulos viršininkas. Vienas 1941 sukilimo organizatorių ir vadų. 1941 paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. Po karo gyveno JAV. Apdovanotas Vyčio kryžiaus (1919), DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1929) ir Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1932) ordinais. Mirė 1980 10 20 Niujorke (JAV).

25 metai, kai Panevėžyje Sukilėlių aikštėje atidengtas (1998) paminklas 1863 sukilimo dalyviams. Autorius – Juozas Lebednykas.

85 metai, kai Kaune gimė (1938) kompozitorius, pedagogas, prof. Teisutis Makačinas. 1947–1951 mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), Vaikų muzikos mokykloje. 1961 baigė Lietuvos konservatoriją ir 1961–1967 joje dėstė. Nuo 1959 Vilniaus konservatorijos dėstytojas, 1973–2001 Muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. Nuo 1985 Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas. 2012–2020 Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas. Sukūrė simfonijų, kamerinės muzikos kūrinių, dainų. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2018).

20 metų, kai Panevėžyje miesto 500 metų jubiliejaus proga atidengtas (2003) paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui – Panevėžio įkūrėjui.

85 metai, kai Pušalote (Pasvalio r.) gimė (1938) žurnalistė, visuomenės veikėja Nijolė Angelė Baužytė. 1943–1947 mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje, 1947–1954 – Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1953–1955 – Panevėžio dramos teatro studijoje. 1960 baigė Vilniaus universitetą. 1960–1988 dirbo Lietuvos televizijos Literatūros ir dramos redakcijoje, nuo 1988 – Kultūros laidų redakcijoje. 1991 „Atgimimo bangos“ redaktorė. Sąjūdžio dalyvė, 1988–1991 Sąjūdžio Seimo, 1991–1993 Seimo tarybos narė. Panevėžiečių klubo „Nevėžis“ valdybos narė. Apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012).

520 metų, kai įkurtas (1503) Panevėžio miestas. Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – kunigaikščio Aleksandro dovanojimo rašte Ramygalos klebonui.

140 metų, kai Oreliuose (Panevėžio r.) gimė (1883) mokytojas Mykolas Antanaitis. Mokėsi Krekenavos pradinėje mokykloje. 1911 baigė „Saulės“ kursus ir įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę. Jo pastangomis 1918 atidarytos mokyklos Ramygaloje ir Krekenavoje, kuriose ir direktoriavo, baigta Orelių mokyklos statyba. Apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (1928), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929). Mirė 1965 12 19, palaidotas Krekenavoje (Panevėžio r.).

80 metų, kai Vanagiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1943) dailininkė grafikė Ona Šimaitytė-Račkauskienė. 1972 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. Nuo 1992 gyveno Klaipėdoje. Nuo 1980 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dirbo lakštinės, taikomosios grafikos, ekslibrio, kino reklamos srityse. Mirė 2014 11 28, palaidota Agluonėnuose (Klaipėdos r.). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1968) dailininkas grafikas, tapytojas, pedagogas Tomas Rudokas. 1975–1986 mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1986–1993 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1994 Paįstrio J. Zikaro vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1999 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2003 Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Rengia personalines savo kūrybos parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje.

120 metų, kai Tbilisyje (Gruzija) gimė (1903) dainininkė Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė. Iki 1918 gyveno Tbilisyje. 1921–1927 mokėsi Kauno muzikos mokykloje. 1927–1932 studijavo Paryžiuje, 1931 baigė Normalinę muzikos mokyklą, įgijo koncertinės dainininkės diplomą. Dėstė dainavimą Panevėžio muzikos mokykloje, mokė dainuoti „Ekrano“ gamyklos dainų ir šokių ansamblio dainininkus. Prisidėjo rengiant Panevėžio operetės pastatymus. Dainavo Valstybės teatre, buvo valstybinio radiofono solistė, surengė kamerinių koncertų. Mirė 1970 11 06 Panevėžyje.

30 metų, kai Panevėžyje vyko (1993) I tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lagaminas“.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1968) skulptorius Kęstutis Krasauskas. 1987 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1996 – Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1988 dirbo Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje dailininku-restauratoriumi. 1999–2000 Pumpėnų vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1987 dalyvauja parodose ir skulptorių pleneruose. Nuo 2004 Pasvalio dailininkų klubo „Rats“ narys. Kuria akmens skulptūras, originalius antkapinius paminklus, portretus, įvairius pano ir bareljefus.

100 metų, kai Piniavoje (Panevėžio r.) gimė (1923) skulptorė Ieva Sakalauskaitė-Pocienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Iki 1943 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1950 gyveno Australijoje. 1964 baigė Pietų Australijos meno mokyklą, 1964–1975 joje dėstė. Nuo 1962 dalyvavo parodose Australijoje ir kitose šalyse. Sukūrė daug skulptūrų viešosioms erdvėms, kūrinių bažnyčioms. Mirė 2010 08 04 Adelaidėje (Australija). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos skaitmeninis archyvas.

30 metų, kai Panevėžyje įkurta (1993) Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus galerija „Galerija XX“.

110 metų, kai Aukštadvaryje (Panevėžio r.) gimė (1913) hidrotechnikos inžinierius, technologijos m. dr., prof. Bronius Petrulis. 1931 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1940–1946 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir nuo 1944 jame dėstė, 1945–1948 Melioracijos katedros vedėjas, 1949–1950 Statybos fakulteto dekanas. 1950–1992 dėstė Kauno politechnikos institute, 1956–1961 Vandentiekio ir kanalizacijos katedros vedėjas. Su bendraautoriais parengė ir išleido 3 vadovėlius, spaudoje paskelbė keliasdešimt mokslinių straipsnių. Mirė 1992 06 30 Kaune.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1963) dainų kūrėjas, atlikėjas, prodiuseris Saulius Urbonavičius (Samas). 1981 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1982–1988 studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete. Lietuviškojo pankroko pradininkas. 1987 įkūrė roko grupę „Bix“. Prodiusuoja televizijos projektus.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) gydytoja kardiologė, medicinos m. dr., doc. Eugenija Audronė Statkevičienė. 1966 baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1966 Kauno klinikose dirbo terapeute, 1971–1974 Kauno klinikų Kardioreumatologijos centro vedėja, 1974–2011 Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja. 2011–2016 dirbo UAB „Elite Medicale“ klinikoje. Europos ir Lietuvos kardiologų draugijos narė. Kardiologijos vadovėlių bendraautorė. Suteiktas nusipelniusio gydytojo garbės vardas (2011).

150 metų, kai Rinkūnuose (Pasvalio r.) gimė (1873) arkivyskupas metropolitas, vertėjas, prof. Juozapas Jonas Skvireckas. 1885–1892 mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, 1892–1896 – Žemaičių kunigų seminarijoje, 1900 baigė Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1899 įšventintas kunigu. 1900–1914 ir 1918–1938 Žemaičių kunigų seminarijoje, nuo 1922 ir Lietuvos universitete dėstė Biblijos įvadą, lotynų kalbą, katekizmą. 1919–1926 Žemaičių vyskupo pagalbininkas ir generalinis vikaras. 1926 balandį paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. Išvertė į lietuvių kalbą Bibliją, Naująjį Testamentą ir Senąjį Testamentą. Bendradarbiavo žurnaluose „Tėvynės sargas“, „Draugija“, „Soter“, „Naujoji romuva“, savaitraščiuose „Lietuvių laikraštis“, „Nedėldienio skaitymas“. Nuo 1945 gyveno Austrijoje. Mirė 1959 12 03 Zamse (Austrija).

80 metų, kai Panevėžyje atidengtas (1943) paminklas 1941 06 26 bolševikų nužudytiems medikams Antanui Gudoniui, Stanislovui Mačiuliui, Juozui Žemguliui ir Zinaidai Kanevičienei. Skulptorius – Bernardas Bučas. Atstatytas 1988 11 01.

130 metų, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) gimė (1893) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, visuomenės veikėjas Tomas Vidugiris. Iki 1912 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1925 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų bendrąjį skyrių. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 tapo Panevėžio atskirojo bataliono savanoriu. 1919 balandžio–rugpjūčio mėn. dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais šalia Karsakiškio, Panevėžio, Paliūniškio. Ilgą laiką tarnavo Ketvirtajame pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulke įvairių kuopų vadu, nuo 1935 liepos – pulko vado padėjėjas. 1935–1940 Kupiškio įgulos viršininkas. 1936 suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui iš kariuomenės pasitraukė. Nuo 1941 Panevėžio burmistras. Nuo 1948 gyveno Anglijoje. 1953–1978 Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos centrinio skyriaus pirmininkas, sąjungos garbės narys. Bendradarbiavo „Santarvėje“, „Europos Lietuvyje“, „Karo archyve“. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (1919), DLK Gedimino 3-iojo (1939) ir 4-ojo (1928) laipsnio ordinais, Nepriklausomybės medaliu (1928), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008). Mirė 1979 04 27 Londone (Anglija), perlaidotas Palaukiuose.

30 metų, kai Panevėžyje Klaipėdos ir Krekenavos gatvių sankryžoje atidengtas (1993) paminklas „Geto vartai“ buvusiam žydų getui įamžinti.

90 metų, kai Bikavėnuose (Šilutės r.) gimė (1933) lakūnas, aviakonstruktorius, politikas Vladas Kensgaila. 1967–1969 mokėsi Kalugos centrinėje aviacijos mokykloje. Nuo 1981 gyvena Panevėžyje. Dirbo Panevėžio aeroklube. Sukonstravo keletą lėktuvų modelių, tarp jų ir S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanica“ kopiją. 2000–2011 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993). Mirė 2024 02 21.

120 metų, kai Dūbliškiuose (Kupiškio r.) gimė (1903) pedagogas, pedagogikos m. dr., prof. Jonas Laužikas. 1920–1923 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1924–1929 studijavo Lietuvos universitete. 1931 Kaune įkūrė pirmąją Lietuvoje pagalbinę mokyklą. 1944–1959 dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, 1958–1980 – Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Parašė monografijų mokymo proceso temomis. Mirė 1980 12 10 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) rankininkė, trenerė Sigita Mažeikaitė-Strečen. 1976 baigė Pasvalio r. Pumpėnų vidurinę mokyklą, 1981 – Vilniaus universitetą. 1976–1989 Vilniaus „Eglės“ komandos, 1977–1978 SSRS jaunimo, 1978–1986 moterų rankinio rinktinės žaidėja. Nuo 1989 gyvena Vokietijoje. 1989–1991 žaidė „Remscheid“ rankinio klube. 1994–2001 treniravo „Goldenberg TV 1890“ klubo moterų rankinio komandą, 1996–2003 „Remscheider TV“ klubo moterų, nuo 2003 – to paties klubo vyrų komandas. SSRS sporto meistrė (1977), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1979), SSRS nusipelniusi sporto meistrė (1982). 6 kartus Lietuvos rankinio čempionė (1981, 1983, 1984, 1986–1988), du kartus vicečempionė (1976, 1978), su SSRS moterų rinktine tapo pasaulio (1982, Vengrija) ir olimpine (1980, Maskva) čempione.

155 metai, kai Teresdvaryje (Panevėžio r.) gimė (1868) kunigas, knygnešys, kraštotyrininkas Antanas Pauliukas. 1886–1890 studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1891 įšventintas kunigu. 1891–1896 vikaras Gargžduose, 1896–1898 Papilės (Akmenės r.) vikaras, 1898–1902 Dusetų (Zarasų r.) vikaras, 1902–1917 Šimonių (Kupiškio r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas, 1917–1929 Troškūnų (Anykščių r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas, 1929–1932 Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratorius. Spaudos draudimo metais gabeno lietuvišką spaudą ir platino ją Aukštaitijoje. Spausdino publikacijas „Amerikos lietuvyje“, „Panevėžio balse“. Rašė kraštotyrinį dienoraštį. Mirė 1941 04 18 Teresdvaryje.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos m. dr., prof. Gražina Stanislava Drąsutienė. 1966 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1972 – Vilniaus universitetą. Nuo 1974 Vilniaus universiteto dėstytoja. 1978–1994 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moterų klinikos asistentė, nuo 1994 šios klinikos vedėja ir Perinatologijos centro vadovė. Nuo 2013 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro direktorė. Apdovanota DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (2000), Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu (2008). Nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja (2008). Paskelbė mokslinių straipsnių, knygų autorė.

80 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1943) automobilininkas, inžinierius mechanikas Kastytis Vincentas Girdauskas. 1975 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1983 SDAALR aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos Kauno filialo treneris. Lietuvos sprinto (1968), greitojo manevravimo (1977), žiemos treko (1982, 1986–1988), automobilių ralio (1983–1984, 1986, 1988) čempionas. Daugelio kitų tarptautinių ralio lenktynių nugalėtojas ir prizininkas. SSRS nusipelnęs sporto meistras (1974). Mirė 1996 09 06 Kaune.

125 metai, kai Kapinėje (Panevėžio r.) gimė (1898) architektas, architektūros m. dr., doc. Stasys Kudokas. Panevėžyje baigė pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1916–1918 studijavo Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute. 1924 baigė Kauno meno mokyklą, 1930 – Romos karališkąją aukštąją architektūros mokyklą. 1919 tarnavo Panevėžio batalione, dalyvavo kovose su bolševikais. 1920–1924 dirbo Lietuvos susisiekimo ministerijos Kelių valdyboje. 1930–1944 Kauno miesto savivaldybės architektas. 1934–1943 dėstė Aukštesniojoje technikos mokykloje, 1938–1944 dar ir Vytauto Didžiojo universitete. 1949 apsigyveno JAV. Lietuvoje pasižymėjo kaip mokyklų ir kulto pastatų architektas. Suprojektavo apie 140 pastatų. Mirė 1988 10 06 Santa Monikoje (JAV).

130 metų, kai Latvygaloje (Biržų r.) gimė (1893) pedagogas Jonas Janulionis. 1915 baigęs Rygos gimnaziją, studijavo Petrogrado miškų institute, vėliau – Artilerijos mokykloje Odesoje, 1927–1936 – Kauno universitete. Iki 1924 dirbo Nemunėlio Radviliškio progimnazijoje. 1924–1941 Panevėžio berniukų gimnazijos matematikos mokytojas, 1935–1941 – gimnazijos inspektorius. Nuo 1941 Linkuvos gimnazijos mokytojas. 1944–1959 – Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos direktorius. Mirė 1961 09 04 Panevėžyje.