Skulptorius.
Gimė 1903 11 18 Naurašiliuose (Panevėžio r.) – mirė 1979 12 21 Kaune.
1926 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1926–1928 m. studijavo Romos, 1928–1929 m. – Briuselio karališkojoje dailės akademijoje. Čia įsigijo aukštojo mokslo baigimo diplomą, 1929 m. už kompoziciją „Kristaus nuleidimas į karstą“ pelnė pirmąją premiją. Gavęs LR Švietimo ministerijos stipendiją 1936–1937 m. tobulinosi Paryžiuje.
Grįžęs į Lietuvą 1930 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią atliko Ketvirtajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke, dislokuotame Pajuostyje prie Panevėžio. 1932–1936 m. gyveno Panevėžyje, vertėsi laisvojo menininko amatu. 1937 m. apsigyveno Kaune. 1940–1941 m. dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje dekoravimą. 1946–1949 m. – Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus valdybos ir Dailės fondo valdybos narys. Po karo ilgus metus vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato Meno tarybai.
Nuo 1930 m. dalyvavo dailės parodose. Sukūrė skulptūrų: paminklas Šv. Aloyzui (1933), Šv. Jėzaus širdies statula (1934) – abu Panevėžyje, „Sėjėjas“ (1935), Salomėja Nėris – Kaune (1955), „Nevėžis“ – Panevėžio r. Papušių kaime (1979), „Melioratorius“ – Ariogaloje (1977), antkapinių paminklų – S. Didžiulio Padvarninkuose (1932), L. Didžiulienės-Žmonos Griežionėlėse (1932), Kupiškio progimnazijos direktoriaus Vinco Eiduko Kupiškyje (1936), mokytojos V. Būtėnienės (1935) ir G. Petkevičaitės-Bitės (1943) – abu Panevėžyje, F. ir M. Siručių antkapinis paminklas Liudvinave (1948), reljefų – 3 bareljefai Žemės bankui Kaune (1933–1935), antkapinis Maironio bareljefas Kauno arkikatedroje (1934), biustų – Karaliaus Mindaugo ir Vytauto Didžiojo (abu 1930), J. Tumo-Vaižganto Svėdasuose (1937), G. Petkevičaitės-Bitės Panevėžyje (1970). 1938–1939 m. Karo muziejaus užsakymu sukūrė S. Žukausko, V. Putvinskio, M. Jankaus, P. Vileišio ir A. Smetonos biustus. Sukūrė skulptūrinių grupių – „Tėvai“, skirtą savo tėvams, 1998 m. iš Kauno perkeltą ant tėvų kapo Smilgių kapinėse (Panevėžio r.), „Žemės ūkis“ Vilniuje ant Žaliojo tilto (1951, 2015 nukelta), paminklą 1941 m. sovietų nužudytiems Panevėžio gydytojams (1943, atstatytas 1988), taip pat tapybos ir grafikos kūrinių.
B. Bučo kūrinių turi M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos dailės, Maironio lietuvių literatūros, Vytauto Didžiojo karo muziejai, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Panevėžio kraštotyros muziejus.
Dalyvavo nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje (1930–1933), Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1936).
Atmintis
2005 m. ant namo Palemone (S. Neries g. 7) atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Šį namą poetė Salomėja Bučienė-Nėris ir jos vyras skulptorius Bernardas Bučas pasistatė 1937 m. Čia gyveno iki 1941 m.“. 1962 m. Palemone įkurtame Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje yra eksponatų, skirtų B. Bučo atminimui. 2012 m. Kaune, Žaliakalnyje, Seinų g. 5, name, kuriame B. Bučas gyveno 1951–1979 m., atidengta skulptūra-memorialinė lenta (aut. D. Sodeika). 1963 m. A. J. Krištopaitis nutapė B. Bučo portretą. Skulptoriaus darbai „Šv. Aloyzas“, „Sėjėjas“, paminklas 1941 m. sovietų nužudytiems Panevėžio gydytojams, Maironio antkapinis bareljefas, Salomėjos Nėries antkapinis paminklas ir kt. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje Bernardas Bučas. Prieiga internete: http://maironiomuziejus.lt/lt/renginiai/knygos-skulptorius-bernardas-bucas-pristatymas-1135
Svarbesnė literatūra apie B. Bučą
- Bučas Bernardas // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2013, t. 3, p. 79–80.
- Bučas Bernardas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2003, [t.] 3, p. 550.
- Gaidelienė, Jūratė. Skulptorius Bernardas Bučas: gyvenimas ir kūryba. Iliustr. // Voruta. 2014, saus. 18 (nr. 2), p. 4.
- Markauskaitė, Genovaitė. Skulptorius Bernardas Bučas : monografija. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016. 430, [2] p. : iliustr.
- Markuckytė, Elena. Skulptorius B. Bučas: tarp akmens ir poezijos : Nacionalinių vertybių rinkimai 2009 / Markuckytė, Elena, Pilkauskas, Donatas. Iliustr. // Respublika. 2009, rugs. 19, p. 15.
- Vasiliauskaitė, Laura. Skulptorius Bernardas Bučas. Bibliogr.: str. gale // Jie išgarsino Panevėžio kraštą. Panevėžys, 2011. P. 21–24.