Teatrologas, vertėjas, režisierius, dramaturgas, poetas.
Gimė 1952 04 18 Pasvalyje – mirė 1995 09 24 Panevėžyje.
1981 m. baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 m. dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 m. – Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. 1992–1993 m. buvo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius.
1993 m. ėmėsi režisūros. „Giedrius Gabrėnas buvo Lietuvos teatro pasaulio fenomenas, vienas iš tų, kurie savimi ir aplink save kūrė teatrą. Jis nuolat spinduliavo minčių energija, jo apmąstymai siekė didžiausias gelmes. Mokėjęs keletą kalbų, jis dar nuo Miltinio laikų dirbo Panevėžio dramos teatro režisieriaus padėjėju literatūrai. Jis buvo labai apsiskaitęs, gerai žinojo ir klasikinę, ir šiuolaikinę dramaturgiją. Režisieriumi Giedrius tapo pačiu natūraliausiu būdu“, – taip apie G. Gabrėną rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė. Panevėžio dramos teatre pastatė Haroldo Pinterio „Sargą“ (1993), Neilo Simono „Paskutinįjį iš aistros kamuojamų meilužių“ (1994), buvo pradėjęs režisuoti Bernard’o Marie Kolteso „Sugrįžimą į dykumą“.
Pavarde ir slapyvardžiais Petras Čėpla, Petras Vinciūnas pasirašytas spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą spausdino įvairiuose leidiniuose. Kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo žurnale „Krantai“, kurio vienu iš įkūrėjų ir buvo, „Naujojoje Romuvoje“, „Regnum“, „Nemune“, „Santaroje“ ir kt. Parašė pjesę „Aš nesulaukiau šauksmo iš ateities…“. Kūryba išsiskiria savitu egzistenciniu mąstymu, įsigilinimu į universaliąsias Europos kultūros vertybes.
Parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų. Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų k. išvertė Michelio de Ghelderode’o vienaveiksmį „Eskorialas“, Paulio Claudelio dramą „Kristupo Kolumbo knyga“, Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus „Skečą“, Charles’io Baudelaire’o, Jorgės Luiso Borgeso, T. S. Elioto, Stéphane’o Mallarmé, Ezros Poundo, Paulio Valéry ir kt. autorių eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių.
Atmintis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir „Krantų“ redakcija yra išleidusios leidinį „Giedrimundas Gabrėnas, 1952–1995. Bibliografija“, kuriame spausdinama ne tik bibliografija, bet ir jo poezija, straipsniai – jo paties ir kitų autorių apie jį. Bibliotekoje taip pat saugomas Giedrimundo Gabrėno rankraštinių dokumentų fondas.
Įvertinimas
Teatro sąjungos Padėkos prizas (1996, po mirties)
Gabrėnas apie Panevėžį (iš teatrologo laiškų Australijos lietuvių poetei Lidijai Šimkutei):
Tu neįsivaizduoji, koks keistas, juokingas ir savotiškai įmantrus Panevėžys dabar. Man jis – savotiškas mikro-Dublinas. Bet rudenį jis kartais būna nepaprastas, ir jo gatvės, parkai ir kapinės man asocijuojasi (nežinau kodėl) su Prusto Bulonės mišku iš pirmo tomo pabaigos. Tai tikras impresionizmas. Ne, tai, aišku, nevykę sulyginimai. (1978 12 20)
Man dabar baisu darosi pagalvojus apie didelį miestą su jo mūrais, benzinu… Aplink mane žaluma ir ne tik – koloritas, sakyčiau Mone… Vakare vaikštau ūksmingomis gatvėmis, puslaukiniu parku su puikiais medžiais. Panevėžys, kad ir nedidelis, bet turi savo begalybės panoramas, tapybines perspektyvas, turi savo simbolių holografiją. (1981 08 09)
Panevėžyje irgi nuolat girdi vėjo šniokštimą medžiuose, paukščių giesmes, net gaidžių giedojimą rytais, stebi vandens ramybę. Todėl ir nebevažiuoju į tirštą pajūrį; yra miškai, jų upės ir t.t. […] Taigi, yra miestas, kuriame gali vaikščioti pėsčias, net užsigalvoti, kuris neatima laiko, kuriame pakanka vienatvės, moterų grožio, elegancijos, kuriame yra ezoteriškos bibliotekos (netgi su Klagesu!), pvz. pas Miltinį. (1982 02 17)
Nuotraukoje Giedrimundas Gabrėnas. Panevėžys, 1995 m. Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka. PAVB F62.
Svarbesnė literatūra apie G. Gabrėną
1. Gabrėnas, Arnoldas. Naktį žydintis kaštonas : Giedrimundo Gabrėno mirties 25-osioms metinėms : [sūnaus prisiminimai]. Portr., iliustr.. Santr. angl. // Krantai. 2020, Nr. 3, p. 10–11.
2. Gabrėnas Giedrimundas // Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. P. 141.
3. Giedriaus Gabrėno „likimo fragmentai“ [virtuali paroda]. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/giedriaus-gabreno-likimo-fragmentai/
4. Giedrimundas Gabrėnas, 1952–1995. Bibliografija [ir kita medžiaga] / [Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka] ; [parengė Margarita Mašalienė]. [Vilnius] : [Žurnalo „Krantai“ redakcija], [2000]. 24 p.
5. Skaudus sugrįžimas į dykumą : [pokalbis su Panevėžio dramos teatro aktoriais Enriku Kačinsku ir Dalia Melėnaite] / [kalbėjosi] Daiva Šabasevičienė. Portr.. Santr. Angl. // Krantai. 1996 (Kovas), p. 84–85.
6. Šimkutė, Lidija. Laiškas iš toli… : [poetės L. Šimkutės prisiminimai apie G. Gabrėną / parengė Nijolė Kvaraciejūtė] ; [su L. Šimkutės ir G. Gabrėno laiškų ištraukomis]. Iliustr. // Krantai. 2007, Nr. 3, p. 17–26.