Julijonas Lindė-Dobilas

Julijonas Lindė-Dobilas

Kunigas, pedagogas, rašytojas, literatūros kritikas.

Gimė 1872 11 15 Dovyduose (Pasvalio r.) – mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

Mokėsi Joniškėlio pradinėje mokykloje, privačiai namuose, Kuldigoje (Latvija) ir Panevėžyje. 1891 m. baigė keturias Kuldigos vokiškos gimnazijos klases. 1893–1898 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Ją baigęs įšventintas kunigu.

Kunigavo Latvijoje – Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje. 1911–1914 m. vikaravo Varniuose. Per I pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 m. tapo Skaistkalnės parapijos klebonu.

Nuo 1922 m. – Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas, 1925 m. – gimnazijos inspektorius, nuo 1926 m. – laikinasis direktorius, nuo 1929 m. iki mirties – direktorius. Panevėžio gimnazijoje atsiskleidė J. Lindės-Dobilo pedagoginis talentas. Kaip pats yra pripažinęs – darbas Panevėžio gimnazijoje buvo laimingiausias jo gyvenimo laikotarpis. Vienas iš Panevėžio lietuvių moksleivių sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų, vėliau tapęs pagrindiniu jos globėju ir siela. Kuopos susirinkimuose perskaitė apie 80 paskaitų meno, literatūros temomis. Mokinių buvo ypatingai gerbiamas ir mylimas už asmenybės žavesį, erudiciją, humanizmą, tėvišką rūpestingumą.

Išleido romaną „Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912, 1990; pirmasis lietuvių psichologinis romanas). Sukūrė dramų: „Širdis neišturėjo“ 1921), „Kur laimė?“ (1930), apsakymų – „Juodnugaris“, „Kūčios“, „Valiutė“, studiją „Ar paseno Tenas: jo „Meno filosofijos“ kritika“ (1927). Bendradarbiavo spaudoje. Parašė straipsnių apie literatūrą, estetiką, rašytojus – A. Strazdą, A. Vienažindį, Vydūną, A. Baranauską, V. Kudirką, V. Mykolaitį-Putiną. 1996 m. išleistas jo publicistikos rinkinys „Į slėpiningąjį dvasios pasaulį“. Publicistikai būdinga filosofinė, kultūrologinė problematika, aukšto dvasinio polėkio apibendrinimai, intelektuali kalba.

Atminimas
1935 m. „Meno kuopos“ nariai prie Piniavos (Panevėžio r.) pasodino pušaičių miškelį ir pavadino „Lindės-Dobilo šileliu“. „Meno kuopa“ pavadinta jos globėjo vardu ir iki egzistavimo pabaigos (1944 m.) vadinosi „J. Lindės-Dobilo meno kuopa“. Kuopos moksleiviai, remiami mokytojų, 1936 m. išleido prisiminimų ir kūrybos almanachą „Mūšos Dobilas“, skirtą globėjo atminimui. Panevėžio berniukų gimnazijos jaunųjų literatų laikraštėlis pavadintas „Dobilo žiedu“, leidimas nutrūko 1940 m., 1992 m. Juozo Balčikonio gimnazijos atnaujintas, leistas iki 2009 m. 1988 m. gimtosios J. Lindės-Dobilo sodybvietės Dovydų kaime vietoje pastatytas paminklinis akmuo (aut. V. Gudonis). Nuo 1998 m. Panevėžyje rengiamame tarptautiniame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ teikiama Panevėžio miesto savivaldybės įsteigta J. Lindės-Dobilo literatūrine premija. J. Lindės-Dobilo vardu pavadintos gatvės Panevėžyje, Grūžiuose (Pasvalio r.). Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje 2002 m. atidengta atminimo lenta (aut. V. Tallat-Kelpša). J. Lindės-Dobilo kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (antkapinio paminklo aut. V. Žigas).

 

Nuotraukoje Julijonas Lindė-Dobilas. 1930. Prieiga internete: https://www.vle.lt/Straipsnis/Julijonas-Linde-Dobilas-16465


Svarbesnė literatūra apie J. Lindę-Dobilą

  1. Baliūnas, Vytautas. Julijonas Lindė-Dobilas. Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. Panevėžys, 2002 P.122–129.
  2. Baliūnas, Vytautas. Pasvalio krašto šviesulys Panevėžio gimnazijoje : Julijono Lindės-Dobilo 130-osioms gimimo metinėms. Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2002, nr.2, p. 26–27.
  3. Brazauskas, Juozas. Skaisčios širdies žmogus – Julijonas Lindė-Dobilas : biografinė apybraiža. Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. 79, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  4. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. „Nekenčiu aš šablono…“ : rašytojo, pedagogo, kunigo Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // Šiaurietiški atsivėrimai. 2017, nr. 2, p. 12–17. Prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-22-nekenciu-as-sablono-julijono-lindes-dobilo-kurybiniai-ir-zmogiskieji-horizontai/168470 [žiūrėta 2020 m. vasario 14 d.].
  5. Julijonas Lindė-Dobilas : mokslinės konferencijos „Literatūros esmių ir laisvių architektas“, skirtos Julijono Lindės-Dobilo 130-osioms gimimo metinėms, medžiaga / [sudarytojas Ramutis Karmalavičius]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 219, [1] p.
  6. Lelis, Jonas. J. Lindė-Dobilas – pedagogas didžiąja raide. Iliustr. // Mokiniai, mokytojai ir garsenybės. Vilnius : Agora, 2003. P. 59–66.
  7. Lindė-Dobilas Julijonas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2008, [t.] 13, p. 402.
  8. Mūšos Dobilas : Panevėžio valstybinių gimnazijų kun. J. Lindės-Dobilo vardo „Meno kuopos“ leidinys kuopos steigėjui ir jos sielai atminti. Panevėžys : [Panevėžio valstybinių gimnazijų kun. J. Lindės-Dobilo vardo „Meno kuopa“], 1936. 111, [1] p. : portr. Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/paieska?p_p_id=searchresultsportlet_WAR_searchresultsportlet10SNAPSHOT&q=m%C5%AB%C5%A1os%20dobilas&t=1 [žiūrėta 2020 m. vasario 14 d.].
  9. Saladūnaitė, Albina. J. Lindė-Dobilas ir Panevėžio kraštas // Toj šaly, kur krito gilės. [Panevėžys] : Panevėžio m. švietimo sk. : Lietuvių kalbos d-jos Panevėžio sk., 1996. P. 17–18.
  10. Šaltenis, Rapolas. Tarp dangaus ir žemės : Dobilo gyvenimo ir darbų pėdsakais : biografinė apybraiža. Vilnius : Vaga, 1990. 187, [2] p. : iliustr.