Nepriklausomos Lietuvos aušroje Biržų apskrityje susisiekimo infrastruktūra buvo blogiausioje padėtyje, lyginant su kitomis apskritimis. Plentų apskrityje nebuvo, vieškeliai po Pirmojo pasaulinio karo buvo nuniokoti, jų tiltai suirę.

Biržų–Pasvalio apskrities valdyba 1921 m. liepos 1 d. raštu pareikalavo iš valsčių savivaldybių, o pastarosios – iš seniūnijų: „Sutaisyti tiltus: kad balkiai būtų tvirti ir nesupuvę, nedidelių tiltų ne mažiau kaip 8–10 colių storumo, o paviršutinės grindys tvirtos ir be skylių“. Taip pat 1922 m. gegužės 12 d buvo išleistas privalomasis įsakymas Kelių ir tiltų taisymo reikalu, kuriuo gyventojus įpareigojo „laikyti tvarkoje visus vieškelius, paprastuosius kelius, tiltus, gatves, šaligatvius ir takus, valyti griovius ir taisyti juos savivaldybių nustatytu laiku ir būdu“.

Apskrities savivaldybės prašoma, Susisiekimo Ministerijos Plentų ir Vandens kelių valdyba atliko tyrinėjimus ir paruošė Biržai–Parovėja plento projektą, kurio ilgis 6,990 km ir kurio 1 km kainavo apie 40 000 litų.

Savaitiniame laikraštyje „Biržų žinios“ 1930 m. sausio mėnesio numeryje buvo publikuota Ėjoko (žurnalisto Alfredo Šliko slapyvardis) kritinė apybraiža apie Biržų krašto kelių ir tiltų padėtį: „Nuo Parovėjos ligi Biržų plentas, betono tiltai, medeliai, tikra Vakarų Europa! O pro Druseikius, pro Užušilius, pro Kašeliškius, pro Nausėdžius ir t.t., kur kasdien pravažiuoja šimtai tokių pat Lietuvos piliečių – purvas iki kelių, nei tiltų, nei lieptų. O kaip privažiuoji tiltą per Rovėjos upę (ties Vinslavu), tai tik plaukai šiaušiasi. Kažkoks geraširdis žmogelis paklojo trejetą lentų ir, matyt, padarė saviems reikalams „tiltą“. Dabar tuo „tiltu“ jau kelinti metai už tam tikrą atlyginimą naudojasi visa Biržų apskrities šiaurė. […] Žmonės laukia, kad Biržų valdyba išgelbės nuo baisios koronės, pastatys geresnį tiltą. Jau kelinti metai suvežė dėl to tilto statybos akmenų krūvą, tik vis dar nieko daugiau nedaro.“

1931 m. plentas Parovėja–Biržai–Vabalninkas buvo nutiestas.

Kitu etapu siekta pravesti plentą nuo Biržų pro Vabalninką į Panevėžį.

Tiltų statyboje įsigalėjo gelžbetoniniai ar betoniniai ant geležinių sijų statiniai. Per Apaščios ir Agluonos upes pastatyti nauji gelžbetoniniai tiltai.

1927–1937 m. Biržų apskrities savivaldybėje buvo 80 tiltų. 29 tiltai buvo gelžbetoniniai, o 51 tiltas medinis. Gelžbetoniniai tiltai buvo 459 m ilgio, gi mediniai – 665 m ilgio. Minimuoju laikotarpiu buvo pastatytas tiltas per Agluoną Kęstučio gatvėje ir naujas tiltas per Apaščią J. Basanavičiaus gatvėje.

BIRŽŲ TILTAI

Tilto (vėliau J. Basanavičiaus g.) gatvėje nuo seno stovėjo bebaigiantis griūti medinis tiltas. „Biržų Žiniose“ buvo rašoma, kad juo eidami arkliai galėjo susilaužyti kojas.

1928 m. buvo pastatytas tiltas per Agluoną.

1931 m. Biržų apskrities savivaldybės lėšomis Biržuose per Apaščios upę senojo vietoje buvo pastatytas modernus 20,2 metrų tiltas (savivaldybė rangovui A. Soboliui sumokėjo per 58 500 Lt).

1932 m. spaudoje buvo rašoma: „…š. m. balandžio mėn. 5 d. biržiečiams Apaščios upė buvo nemaža baimės įvariusi. Jau apie pietus gaisrininkai gerokai turėjo darbo, kol išskirstė visai prie miesto susigrūdusius ledus. Bet ledai tą pačią dieną vakare apie 6–7 val. pradėjo grūstis prie gelžbetoninio tilto ir taip susispietė, kad vanduo staigiai pradėjo kilti. Beregint vanduo apsėmė visą Apaščios gatvę, pradėjo veržtis į Žemąją, Dvareckienės ir net Kilučių gatves. Namai atsidūrė ant vandens… Apie 100 žmonių dirbo su ledais. Apie 10 val. ledai šiek tiek pavyko išsklaidyti ir vanduo pradėjo slūgti…“

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO TILTAS PER APAŠČIĄ

Biržų–Nemunėlio Radviliškio kelio 29,9 km, Nemunėlio ir sraviosios Apaščios santakoje, 1936 m. pastatytas arkinis tiltas per Apaščią. Statinys išskirtinis masyvia gelžbetonine arka metaliniais turėklais uždengtais šonais. Tilto ilgis – 63,18 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,0 m, šaligatvių plotis – 0,96 ir 1,2 m. Šalitilčiai atitverti metaline tvorele. Apie projekto autorius, darbų vykdytojus žinių rasti nepavyko.

Tiltas turi istorinę, techninę ir architektūrinę vertę.

Nuotraukų šaltiniai:
1. Biržų Agluonos tiltas (naujas). Iš: Biržų apskritis 1927–1937 metais. Biržai, 1937, p. 7.
2. Naujasis Agluonos upės tiltas, pastatytas 1928 m. Fotogr. P. Ločeris. Iš: http://www.birzumuziejus.lt/oai-images/2608_20860-591.jpg
3. Tilto per Apaščią statyba 1931 m. Iš: http://www.birzumuziejus.lt/lt/birzai-senaiu-ir-dabar-iv
4. Rovėjos tilto statyba ties Parovėja. 1929 m. Iš: Praeities vaizdai, 1918–1940. Kaunas, 2016, p. 113.
5. Statomas Parovėjos tiltas. 1938–1939 m. Iš: Biržų apskritis 1927–1937 metais. Biržai, 1937, p. 4.
6. Tiltas per Nemunėlio upę ties Kvetkų miesteliu. Pievoje prie upės sėdi grupelė žmonių: Baranauskas iš Kvetkų, mokytojas Balbierius iš Latygalos, malūnininkas N. Tarulis, Gaigalų mokyklos mokytojai, Kvetkų miestelio mokytoja A. Zarankaitė, Latygalos mokytoja Balbierienė. 1934 06 13. LLBM LBM 43447. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/3349722?s_id=L6X67IZeOj9NtMR6&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS
7. Nemunėlio Radviliškis žiemą, kairėje – Parupės tiltas. 1935 m. Iš: Praeities vaizdai, 1918–1940. Kaunas, 2016, p. 74.
8. Tiltas per Apaščią Nemunėlio Radviliškyje. 1996 09 26. Fotogr. V. Viršilas. Iš: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/a3c94ad6-b437-4f8b-9b50-a7d3ab512cae
9. Tiltas per Apaščią, kelias Biržai–Nemunėlio Radviliškis. 2017 08 04. Fotogr. A. Voveris. Iš: https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetImage/B10BD4B7-0A28-4A75-BBA1-2EE291630C0B

Literatūra ir šaltiniai:
1. Akiras-Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. Iliustr. Kaunas, 1931–1937, t. 2 : Biržų apskritis. [Kaunas], 1932, p. 98–100.
2. Aničas, Jonas. Pasvalio apskritis 1919–1924. Žiemgala, 2009, nr. 1, p. 20–28.
3. Januševičius, Borisas. Anoj pusėj Apaščios (I). Prieiga internete: http://www.selonija.lt/2015/04/16/anoj-pusej-apascios-i/
4. Ėjokas. Gelbėkit. Biržų žinios. 1930, saus. 5, p. 2. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=102089