Kazys Germanas – iškilus Sūduvos krašto sūnus, Nepriklausomybės kovų savanoris, Lietuvos kariuomenės karininkas, diplomuotas statybos inžinierius, Švietimo ministerijos specialiojo mokslo departamento direktorius, susisiekimo ministras, lietuviškosios spaudos bendradarbis, komunistų kalintas Kauno IX forte, vėliau — JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.

Būsimasis ministras ir inžinierius gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare, dabartinėje Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone.

Pradinę mokyklą lankė gimtajame krašte Eiciūnų kaime, vietinių gyventojų vadintoje „Dumčiaus akademija“.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kazys Germanas įstojo į „Saulės“ draugijos mokytojų kursus Kaune. Mokslus baigė mokymo įstaigai persikėlus į Vilnių 1915 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Tulos gubernijos Venevo miestą. Čia 1918 m. beveik vienais penketais baigė evakuotą Panevėžio realinę mokyklą.

1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir savanoriu ėjo ginti Tėvynės. Ir kariavo, ir mokėsi karo mokykloje, tapo karininku. Nuo 1920 metų vasario iki gruodžio mėnesio dalyvavo karo veiksmuose daugiausia su lenkais Trakų, Seinų, Daugpilio frontuose.

1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto technikos fakultetą, kaip nusipelniusiam kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, buvo skirta Finansų ministerijos stipendija. Studijuodamas Kazys Germanas aktyviai veikė „Neo-Lithuania“ studentų korporacijoje, o baigęs studijas 1924 m. įstojo į kitą patriotinę organizaciją – tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, priklausė Lietuvos atsargos karininkų sąjungai, Tautininkų sąjungai.

1929 m. baigė mokslus ir tapo diplomuotu inžinieriumi. Tais pačiais metais persikėlė į Panevėžį ir aštuonerius metus dirbo apskrities techniku, o nuo 1931 metų – apskrities vyriausiuoju inžinieriumi. Šiose pareigose išdirbo iki 1937 m. pabaigos.

Į aukštaičių krašto ūkį, ekonomiką, kultūrą Kazys Germanas įnešė ženklų indėlį. Projektavo ir rūpinosi mokyklų, ligoninių, tiltų statyba, kelių tiesimu. Nuo 1934-ųjų metų buvo renkamas Panevėžio miesto tarybos nariu. Jo rūpesčiu vien Panevėžio apskrityje buvo suprojektuota ir pastatyta 12 gelžbetoninių tiltų.

Aukščiausiai vertinimas buvo Paliūniškio tilto per Lėvenį pastatymas. Šis tiltas patikimai tarnauja ir dabartinei kartai, yra paskelbtas kultūros paminklu ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Gyvendamas Panevėžyje publikavo straipsnių Kaune leidžiamame Savivaldybių departamento mėnesiniame laikraštyje „Savivaldybė“, bendradarbiavo žurnale „Technika ir ūkis“, karo metais žurnale „Technika“.

Lietuvos vyriausybė įvertino K. Germano gabumus ir pasiekimus, patikėdama svarbias pareigas laikinojoje sostinėje Kaune – Prezidento A. Smetonos aktu nuo 1937 m. gruodžio skyrė Švietimo ministerijos specialiojo mokslo departamento direktoriumi. Jam teko rūpintis amatų ir kitokių mokyklų tinklo plėtimu, mokomojo darbo kokybės gerinimu.

Po metų darbo Švietimo ministerijoje Lietuvos prezidentas K. Germaną paskyrė į Vlado Mirono vyriausybę susisiekimo ministru, vėliau šias pareigas ėjo ir Jono Černiaus vyriausybėje.

1940 m. K. Germanas grįžo į ankstesnes pareigas Švietimo misterijoje vadovauti Specialiojo mokslo departamentui bei pirmininkauti Švietimo tarybos amatų ir prekybos mokslo sekcijai.

Lietuvą okupavus bolševikams, ministras, buvęs tautininkas bei šaulys, sovietų valdžiai tapo nepageidaujamu bei pavojingu. 1940 m. liepos 13 d. Kazys Germanas areštuotas ir tardomas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. gegužės 24 d. Ypatingasis pasitarimas paskyrė aštuonis metus kalėti Vladivostoko šiaurės — rytų lageriuose. Po nuosprendžio perkeltas į Kauno IX fortą, iš kur turėjo būti išvežtas ir iš kurio birželio 23 d. sukilimo metu buvo išlaisvintas.

Į Lietuvą įžengus okupacinei vokiečių valdžiai, K. Germanas buvo paskirtas Technikos ir susisiekimo reikalų vadybos generaliniu patarėju, kurias ėjo iki vokiečių pasitraukimo.

Karui baigiantis K. Germanas su Lietuva atsisveikino visiems laikams. Austrijoje pasivijęs žmoną ir vaikus, su šeima persikraustė į steigiamą pabėgėlių stovyklą netoli Štutgarto, amerikiečių okupuotoje zonoje, paskui dar į vieną, didesnę stovyklą. Tada dar tikėta, kad kelias į Tėvynę uždarytas laikinai, tačiau, viltims išblėsus, šeima išvyko į JAV ir įsikūrė Saint Charles miestelyje netoli Čikagos.

JAV Kazys Germanas įsidarbino inžinieriumi Ilinojaus valstijos transporto departamente kelių projektavimo skyriuje. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių spaudoje, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją“.

Mirė Kazys Germanas 1980 m. balandžio 28 dieną, ištikus širdies priepuoliui. Ilsisi Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Už nuopelnus Lietuvai 1932 m. valstybės prezidento A. Smetonos aktu Kazys Germanas apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, o 1937 m. už pasiaukojimą ir gerą darbą apdovanojamas ir aukščiausiuoju žymeniu – Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu.

Už visuomeninį darbą 1939 m. buvo sutektas Šiaulių sąjungos Šiaulių žvaigždės medalis.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Kazys Germanas (1897–1980). Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krastieciai/Baliunas_Germanas.pdf
2. Kazys Germanas, Lietuvos susisiekimo ministras (1938 m. gruodžio 5 d. – 1939 m. lapkričio 21 d.). Kaunas, [1938 m.]. LCVA. Prieiga internete: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/data/public/thumbnails/2018/02/resize_1920x1080_d1_20.-p-27058.jpg
3. Vaičiūnas, Albinas. Kazio Germano gimimo 110-mečiui. Iliustr. Varpas, 2008, nr. 41, p. 216–222.
4. Visockas, Vytautas. Kazio Germano pamoka Kriūkuose. Prieiga internete: http://www.lpd.lt/visockas2.html