Žymus Lietuvos tiltų statytojas ir inžinierius Alfonsas Meškinis yra pasakęs: „Tiltų mes negalime statyti bet kaip, nes statome Lietuvai.“

Po 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo prasidėjo ilgas Lietuvos valstybės kūrimo procesas, į kurį įsitraukė įvairių veiklos sričių žmonės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalis neturėjo paruoštų savų inžinierių ir tiltų statybos specialistų, kurie galėjo daryti tiltų brėžinius bei rengti medžiagų specifikacijas.

Todėl šią spragą užpildė po Pirmojo pasaulinio karo pasilikę vokiečių kilmės tiltų statybos specialistai, turintys praktinę patirtį bei specialiai apmokyti Lietuvos kariuomenės dalinio pionierių (sapierių) būriai.

Nacionaliniai specialistai – statybos inžinieriai pradėti ruošti 1920 m. Kaune įsteigtuose Aukštuosiuose kursuose, kurie 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą. Universitetui 1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Vėliau specialistai buvo ruošiami šio universiteto Technikos fakultete. Dauguma Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto kūrėjų buvo baigę studijas Rusijos universitetuose ir jau dirbę Rusijos platybėse.

1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, statybose paplito gelžbetoninės konstrukcijos. Tiltams statyti plačiau jos imtos naudoti apie 1930 metus. Pastaruosius objektus projektavo ir statė Vakaruose mokslus baigę žymūs Lietuvos specialistai inžinieriai Viktoras Rėklaitis, Pranas Markūnas, Petras Vileišis ir kt.

„Dailininkai arba menininkai žiūri, kad tiltas būtų technikos monumentas, kitaip sakant – toks įspūdingas paminklas kuris stovėtų žmogaus akyse ir tada, kada jo tas žmogus nemato“, – rašoma 1928 m. Lietuvos spaudoje.

Sunku susidaryti nuoseklų vaizdą apie minimo laikotarpio architektų įnašą į Lietuvos atstatymą ir kūrimą. Kalbant apie atskirų architektų darbus, paprastai didžiausias dėmesys sutelkiamas ties jų žymiausiais projektais, o kiti tik paminimi arba visai pamirštami.

Laikas po truputį blukina sąsajas, nusinešdamas į praeitį mūsų įžymių tiltininkų Prano Markūno, Kazio Germano, Viktoro Rėklaičio kūrybinius užmojus, siekius, tačiau jų pastatyti tiltai savitumu, išraiška, unikalumu stimuliuoja naujus kūrėjus, atsidavusius tiltų statybos idėjai.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Petrulis, Vaidas. Modernioji architektūra. Įvadas. Architektūrinė aplinka ir technologijų kaita XIX a. (Paskaitos juodraštis, pdf)
2. Sinkevičiūtė, Aida. Lietuvos Tiltų statybos raida ir architektūros bruožai: [magistro baigiamasis darbas]. Prieiga internete: http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:1903297/datastreams/MAIN/content