Pranas Markūnas – Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos vienas pradininkų.

Gimė 1873 m. sausio 1 d. Anykščių rajono, Andrioniškio valsčiaus Butkiškių vienkiemyje, mirė Kaune 1964 m. kovo 17 d., palaidotas Andrioniškio kapinėse.

Pradžios mokyklą P. Markūnas baigė Andrioniškyje. Šešerius metus 1886–1892 m. mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, septintąją klasę baigė Balstogėje (Lenkijoje). 1893–1898 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) technologijos institute, įgijo inžinieriaus konstruktoriaus išsilavinimą.

Po studijų beveik 10 metų dirbo netoli Donecko (Ukrainoje) esančio Janakijevo miesto gamykloje „Petrovskije zavody“ inžinieriumi. Susidomėjęs moderniausiomis statybų technologijomis, ypač tiltų konstravimu ir statyba, P. Markūnas apie 1909 m. persikėlė į Saratovą (Rusija). Čia susipažino su tiltų statytoju inžinieriumi Petru Vileišiu ir jo įkvėptas ėmėsi projektuoti. Iki 1919 m. Rusijos miestuose statė tiltus, bei kitus, daugumoje gelžbetoninius statinius.

1920 m. grįžęs į Lietuvą dirbo statybos inžinieriumi. Projektavo ir statė gelžbetonio konstrukcijas, darbus vykdė savarankiškai. Tiltus statė net iki 1939 metų. Jo projektuoti ir statyti patikimi, gražūs, tobulos konstrukcinės sandaros gelžbetonio tiltai nusitiesė per Nemuną, Nevėžį, Miniją, Mūšą ir Šešupę.

Inžinierius P. Markūnas – gelžbetonio pirmtakas Lietuvoje, panaudojęs gelžbetoninius cilindrinius kevalus denginiams. Dėl entuziastingos inžinieriaus veiklos, diegiant gelžbetonį tiltų statybose, jį neretai vadina Didžiausiu tiltų statytoju „Pontifex Maximus“.

P. Markūnas kartu su žymiais Lietuvos architektais projektavo ir statė svarbius pramoninius bei visuomeninius pastatus, vykdė jų statybos techninę priežiūrą. Bendradarbiavo su žymiais architektais V. Landsbergiu-Žemkalniu, K. Reisonu, ir kt. Prisidėjo projektuojant bažnyčias. Inicijavo ir investavo į gimtojo Andrioniškio bažnyčios statybą, paaukodamas viso savo gyvenimo santaupas.

P. Markūnas daug metų dėstė ne vienai statybos inžinierių kartai ir pasiekė aukštos kompetencijos pedagogo šlovę. 1923–1941 m. buvo Lietuvos universiteto dėstytojas, privatdocentas.

Antrojo pasaulinio karo metais inžinierius P. Markūnas pasitraukė į kaimą, inžinierinio darbo nedirbo, dauguma jo suprojektuotų tiltų buvo susprogdinti. Vis dėlto ir šiandien Lietuvoje yra išlikę jo statytų tiltų, kai kurie jų tapo Lietuvos kultūriniu technikos paveldu.

Pranui Markūnui ne itin rūpėjo jo darbų autorystės išlikimas. Greičiausiai jis suprojektavo daugiau tiltų tiek per Šventąją, tiek per Nevėžį ar jų intakus. Šių upių baseinuose prieškariu buvo pastatyta daug tiltų, kurių autorystė, deja, nežinoma. Galimai, kai kurie jų suprojektuoti buvo P. Markūno.

Tiesioginį inžinieriaus darbą P. Markūnas dirbo net 57-erius metus. Tik sulaukęs 83 metų pasitraukė į pensiją. Bet ir toliau lankydavosi Projektavimo institute, konsultuodavo, domėjosi naujovėmis. Kai jam suėjo 90 metų, jį „Pramprojekto“ kolektyvas pripažino Garbės nariu, iškilmingai pagerbė.

Amžininkai P. Markūną prisimena buvus labai geros atminties. Jo buvę bendradarbiai tvirtina, kad skaičiuodavęs pieštuku ant popieriaus lapuko, nenaudojo nei aritmometro, nei kitokių priemonių. Buvo didelio takto žmogus, draugiškas. Mėgo pasivaikščioti Laisvės alėja, pasėdėti „Tulpėje“ prie kavos puodelio. Daugelis jį tokį ir įsiminė: aukštą, ploną, palinkusį į priekį, su už nugaros sunertomis rankomis, visada tvarkingą, orų. Kalbėjo aukštaitišku dialektu.

Mirė Pranas Markūnas 1964 m. kovo 17 dieną, palaidotas Andrioniškio kapinėse, centrinėje kapinių vietoje ant kalnelio. „Pramprojekto“ kolektyvas pastatė jam paminklą.

Panevėžys – Prano Markūno jaunystės miestas, čia prabėgo šešeri gimnazisto metai.

Tarpukariu mieste buvo 2 tiltai ir 3 lieptai. Tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio, vokiečių okupacinė valdžia pradėjo statyti naują tiltą, bet padarė tik atramas. Lietuvos vadžiai teko baigti statyti šį tiltą. Jo fermas projektavo Pranas Markūnas. Tiltas baigtas 1925 m. ir pavadintas „Laisvės“ vardu.

Jis taip pat projektavo ir kito miesto tilto, vadinamojo „Respublikos“ (Respublikos ir Stoties gatvių sandūroje) perdengimą.

Pirmasis P. Markūno projektuotas tiltas dabartiniame Panevėžio rajone pastatytas Velžyje, kelyje Panevėžys–Troškūnai–Panevėžys 1927 metais.

1928 m. P. Markūno suprojektuotas ir pastatytas didingas arkinis gelžbetoninis tiltas per Mūšą Ustukiuose netoli Pasvalio. Tilto atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, todėl tiltas kartais vadinamas jo vardu.

Taip pačiais metais P. Markūno projektuotas rėminės konstrukcijos su konsolėmis tiltas pastatytas Raguvoje.

1931 m. Krekenavoje per Nevėžį buvo pastatytas trijų angų Gerberio sistemos tiltas. Tiltą projektavo inžinierius P. Markūnas, statybą prižiūrėjo inžinierius K. Germanas.

Inžinierius P. Markūnas 1940 m. apdovanotas popiežiaus Pijaus XI Šv. Grigaliaus ordinu už indėlį, konstruojant ir statant naujas Lietuvos bažnyčias, tame tarpe ir už 1928 m. sukonstruotus iš plieno ir betono Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros bokštus.

Viena Vilniaus gatvių Dvarčionyse pavadinta įžymiojo statybų konstruktoriaus Prano Markūno vardu.

2011 m. Andrioniškio gatvė, vedanti link kapinių, kurios ašyje ir palaidotas inžinierius, taip pat pavadinta Prano Markūno vardu.

Pranas Markūnas buvo plataus užmojo talentingas tiltų statytojas, statybinių konstrukcijų ir to meto statybos darbų technologijos specialistas, visą energiją ir žinias skyręs savajam kraštui puoselėti.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Vasiliauskienė, Aldona. Rengiantis Prano Markūno jubiliejui: pirmasis pasitarimas Andrioniškyje. Prieiga internete: http://www.aidas.lt/lt/visuomene/article/1364-
2. Meteorais pašventinta žemė ir bažnyčios implantacija. Prieiga internete: http://www.anyksta.lt/anyksci-krasto-istorijos-2/45784-meteorais-pasventinta-zeme-ir-baznycios-implantacija
3. Nakas, A., Valivonis, J. Inžinierius Pranas Markūnas. Vilnius, 2012. 103, [1] p.
4. Nakas, A. Gelžbetonio sklaidos Lietuvoje patriarcho, įžymaus statybų konstruktoriaus Prano Markūno 140-osios gimimo metinės. Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. Vilnius, 2012, t. 16, p. 289–305.
5. Vasiliauskaitė, Laura, Juknevičius, Petras. Panevėžio apskrities tiltų inžinierius Pranas Markūnas. Prieiga internete: http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/markunas.htm