Rokiškio miesto ir aplinkinių miestelių infrastruktūros plėtros darbus suvėlino permainingas laikas. Žinių apie ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos respublikos tiltų statybą Rokiškio krašte parodoje negausu: tai sąlygojo per mažas prieinamos publikuotos informacijos apie objektus kiekis. Mūsų laikus pasiekė viena kita žinutė apie Rokiškio krašte statytus tiltus, jų projektuotojus.

1935 m. sausio mėnesį „Lietuvos aidas“ rašė apie Rokiškio apskrityje vykdomų statybų, tame tarpe ir tiltų, intensyvumą. Įvardinti 1934 m. statyti tiltai: Obelių gelžbetoninis per Kriauną 29 m ilgio, kaštavo 26 000 Lt, Maneivių gelžbetoninis per Vyžunką 21,5 m ilgio (iš dalies buvo naudojama turima apskrities valdyboje medžiaga) – 8 500 Lt, Kamajų medinis per Šetekšną ant stulpų 25 m ilgio – 6 500 Lt, Juodupės medinis ant stulpų per Vyžunką 30 m ilgio – 7 000 Lt, Čikų medinis tiltas per Jarą 54 m ilgio, kapitaliniai atremontuotas, kainavo 2 500 Lt. Laikraštyje akcentuota, kad didesniems tiltams statyti einamais metais išleista 50 500 litų, bendrasis jų ilgis 159,5 m.

Mažesnius tiltus statė ir remontavo valsčių savivaldybės. Apskrities savivaldybės statybą vedė inžinierius P. Litas.

ROKIŠKIO MIESTO TILTAS

1920 m. Rokiškiui suteiktos miesto teisės. Nepriklausomos Lietuvos metais Rokiškis buvo apskrities centras. Miesto tvarkymo darbai pradėti nuo 1921 m. – privežta žvyro nusausinti miesto aikštei ir svarbesnėms miesto gatvėms.

1923 m. pradėta tvarkyti Rokiškio miesto centrinę dalį, grįsti Nepriklausomybės aikštę.

„Rokiškio miestu teka mažas Laukupės upelis, kuris eina miesto pakraščiu ir yra naudingas mieste nusausinimui, taip pat tenka naudotis gaisro metu, nes didesnių vandenų mieste arti nėra, dėl to vasaros metu rokiškėnams su vandeniu sunkoka“, – rašė 1932 m. Savivaldybių departamento žurnalas Savivaldybė.

1931 m. Rokiškio mieste buvo pastatyti 2 betoniniai tiltai (išleista 5713,51 Lt), 1 medinis (135 Lt), 2 vamzdiniai (294,41 Lt), suremontuota 12 tiltų (821,74 Lt). Darytina prielaida, kad tiltas, aprietęs Laukupę, ir yra vienas iš anksčiau minėtųjų betoninių statinių.

OBELIŲ TILTAS PER KRIAUNĄ

1922 m. Lietuvos kariuomenės 1-ajai sapierių kuopai teko daug ir atsakingai darbuotis sudėtingoje Obelių tilto statyboje (kuopos vadas kapitonas Šmidtas). Už pastangas ir pavyzdingą sudėtingoje darbą kuopai pareikšta padėka.

Sapierių pagrindinės užduotys: atstatinėti ir taisyti sunaikintus kelius, įrenginėti apkasus, slėptuves, ryšio priemonių stulpus, mokyti kitus kareivius inžinerijos amato bei dalyvauti kovos veiksmuose prieš okupantus. Lietuvos kariuomenėje pavadinimas sapierius buvo vartotas iki 1927 metų, vėliau pakeistas pionieriaus pavadinimu.

Nepriklausomybės metais Obeliai buvo Rokiškio apskrities valsčiaus centras. Nuo 1930 m. susirūpinta medinius tiltus pakeisti cementiniais. 1930 m. pastatyta 73 cementinių vamzdžių tiltai, 1931 m. – 76 tokie pat tiltai. Tiltus statė valsčiaus ūkininkai. Už darbą buvo mokama nuo 5 iki 25 litų.

1933 m. Obelių valsčiuje I ir II rūšies keliuose buvo 191 medinis tiltas, cementinių — 285, betoninių — 1.

1934 m. pastatytas Obelių gelžbetoninis per Kriauną 29 m ilgio ir kainavo 26 000 Lt.

UAB „Panevėžio keliai“ 2014 m. rekonstravo tiltą per Kriauną kelio Zarasai–Bradesiai–Obeliai, pagal parengtą techninį darbo projektą, pritaikytą sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai. Sutarties vykdymo metu atlikta darbų už 16,036 mln. litų (su PVM).

PANEMUNĖLIO TILTAS

Nepriklausomybės metais Panemunėlis buvo Rokiškio apskrities valsčiaus centras.

1931 m. „Lietuvos žiniose“ P. Kriukelis paskelbė sekančią žinią: „Per vidurį miestelio teka upelis Nemunėlis, per kurį buvo medinis tiltas. Pavasarį tiltą nuplaudavo Nemunėlis […] Dabar jau baigiama statyti betono tiltas. Ir slėnis tapo užpiltas žemėmis. Gražu ir naudinga. Per Šetekšnėlę nebuvo jokio tilto ir žmonės važiuodavo brasta. Pavasarį susisiekimas nutrukdavo. Dabar ten irgi baigiama statyti betoninis tiltas ir yra pilamas pylimas.“

Iliustracijų šaltiniai:
1. Vytauto Didžiojo gatvė. Tiltas per Laukupę (vaizdas į pietvakarių pusę). XX a. 4 deš. Iš: Rokiškis fotografijose 1914–1940 m. Vilnius, 2014, p. 114.
2. Tiltelis per Laukupę Rokiškyje. Nuotrauką pateikė architektas Aurimas Širvys.
3. Obelių tiltas, pastatytas 1922–1923 m. žiemą. Iš: Karo technikos dalių dvidešimtmetis, 1919–1939. Kaunas, 1939, p. 112.
4. Rekonstruotos trys gatvės, sankryža ir tiltas [tiltas per Kriauną]. Iš: http://media.search.lt/GetFile.php?OID=256587&FID=749397
5. Panemunėlis. Apie 1923 m. Fotogr. K. Lukšys. Iš: Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Chicago (Ill.), 1980–1987, t. 4, p. 279.
6. Panemunėlio tiltas. Nuotrauka Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos Panemunėlio geležinkelio stoties filialo vyresn. bibliotekininkės Jūratės Morkūnienės. 2018 m. gegužės mėn.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Intensyvi statyba Rokiškio apskr. 1934 m. Lietuvos aidas. 1935, saus. 2, p. 6. Prieiga internete: http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/5001/intensyvi-statyba-rokiskio-apskr-1934m
2. Kriukelis, P. Tvarko susisiekimą. Lietuvos žinios. 1931, spal. 19, p. 5. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1B0003192409
3. Rekonstruotos trys gatvės, sankryža ir tiltas. Prieiga internete: http://www.paneveziokeliai.lt/naujienos/rekonstruotos-trys-gatves-sankryza-ir-tiltas/
4. Statybos ir infrastruktūros plėtros darbai mieste ir apskrityje. Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės. Vilnius, 1999, p. 272–276.