Projektas paruoštas statybos inžinieriaus Antano Gargaso. 1939 m. pradžioje A. Gargasas projektą įteikė Statybos komisijai. 1939 m. pradėti statybos darbai ir greitai pamūrytas pirmas aukštas. Statybos darbus vykdė rangovai Jechielis Kaplanas ir Romas. Statyba vyko Upytės gatvėje.

Laikraštis ,,XX amžius“ rašė, kad „pastatas modernus, bet ne liuksusinis. Kazimieras Paltarokas praktiškas žmogus. Kainuos apie 6 milijonus 700 tūkst. litų. Jo statybą gausiai rems parapijiečiai.“

1936 m. kaip galimai reikalingos patalpos būsimai kunigų seminarijai nupirktos patalpos Respublikos gatvėje (Nr. 31) iš Juozo Šukio. Jos buvo nuomojamos, o nuomos mokestis naudojamas statybos reikalams.

1939 m. birželio 28 d. „Panevėžio garsas“ rašė, kad jau dedami būsimos kunigų seminarijos pamatai. 1939 m. rugpjūčio 19 d. numeryje skelbiama, kad jau mūras stiebiasi į trečią aukštą. Statyba vyko greitu tempu, buvo planuojama baigti 1941 m., bet planus sutrukdė prasidėjusi okupacija ir karas. Statybinė medžiaga buvo atimta ir nebeleista toliau statyti seminarijos.

Dabar šiose patalpose įsikūrusi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Pastatas įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šaltinis: PILKAUSKAS, Donatas. Panevėžio mažoji kunigų seminarija [interaktyvus, žiūrėta 2015 m. spalio 1 d.]. Prieiga internetu: http://aina.lt/panevezio-mazoji-kunigu-seminarija/