Projektų socialinės srities problemoms spręsti apžvalga baigiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Kapitališkai suremontuotame pastate (Aldonos g. 12) įrengti socialiniai būstai Projekto tikslas – išplėsti galimybes apsirūpinti būstu asmenims ir šeimoms, turintiems teisę nuomotis socialinį būstą. Įgyvendinant projektą kapitališkai suremontuotas pastatas – buvęs bendrabutis Aldonos g. 12: apšiltintos sienos, suremontuotas ir apšiltintas stogas, vietoje buvusios vienos […]
Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį. E. […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Įkurtas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ Tai – naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė. Projektu siekta sukurti naują traukos vietą meno mylėtojams ir turistams, miesto bendruomenei suteikti daugiau veiklos galimybių. S. Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudaro pasaulinio garso menininko mūsų kraštiečio S. […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Atnaujinta Gamtos mokykla Remontuojant Gamtos mokyklos pastatą atnaujinta arba pakeista: pastato stogas, fasadas, visos inžinerinės sistemos, vidaus įranga, įrengti lietaus tinklai, elektros įvadas, keltuvas ir tualetas neįgaliesiems. Rekonstruojant išsaugotas statinio architektūrinis autentiškumas, išliko nepakitusios vidaus interjero detalės: mediniai laiptai su turėklais į mansardą ir bokštelį, slenksčiai, durys, krosnies sienelė. Renovavus […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema Įgyvendinant projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Panevėžio mieste“ miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema. Ji suteikė galimybę taikyti lanksčią tarifų sistemą, kokybišką vežėjų ir keleivių kontrolę, padidėjo bilietų pardavimo kanalų skaičius. Keleivių informavimas tapo efektyvesnis, įrengus 6 informacines švieslentes autobusų stotelėse […]
Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių gyvenime. Rasti tinkamą profesiją nėra lengva ir paprasta. Žmogui – tai tarytum kryžkelė su skirtingais keliais. Dažnam būna sunku nuspręsti, kurį kelią pasirinkti. Naujoje portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Kraštiečiai ir profesijos“ pristatome iš Panevėžio krašto kilusius įvairių sričių specialistus: medikus, filosofus, architektus, muzikus, archeologus, fotomenininkus, aktorius, grožio specialistus, sportininkus […]
Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius yra paskelbęs NATO ir Europos Sąjungos metais. Šių metų gegužės 1 dieną sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šiai datai paminėti parengėme rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Joje surinkome ir apibendrinome informaciją apie svarbesnius investicinius projektus mūsų mieste nuo 2014 m., kuriuos įgyvendino Panevėžio miesto savivaldybė, pasinaudodama įvairių […]
„Žiburėlis“ – šalpos draugija, įkurta 1894 m. kovo 31 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Jadvygos Juškytės iniciatyva. Iki 1905 m. draugija veikė nelegaliai. Įregistruota 1906 m. gruodžio 7 d. Nuo 1903 m. „Žiburėlio“ centras buvo Vilniuje, nuo 1920 m. – Kaune. Draugija turėjo skyrius Panevėžyje, Marijampolėje, Šiauliuose, Ukmergėje, Sankt Peterburge (per Pirmąjį pasaulinį karą). Iki 1903 […]
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas parengė virtualią parodą „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai”. Ši paroda gimė iš stacionarios parodos, skirtos Aukštaitijos metams paminėti, kurią vis dar kviečiame aplankyti Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3, Panevėžys). Virtualią parodą galite aplankyti čia: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/…/augant…/exh-372 Nuotraukoje – Panevėžio miesto panorama nuo statomo viešbučio stogo. 1970 m. rugpjūčio mėn. Nuotraukos […]
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojai parengė naują virtualią galeriją „Dailė Panevėžio architektūroje“, kurioje pristatomi dailės kūriniai, įsilieję į Panevėžio visuomeninių, kulto pastatų interjerus bei eksterjerus. Apžvelgsime keletą architektūrinės dailės rūšių – vitražą, skulptūrą ir kt. Šiuo metu virtualioje galerijoje pristatomi 27 Panevėžio vitražai ar jų kompozicijos. Vitražas […]
1994 m. kovo 5 d. (šeštadienį) pasirodė pirmasis Panevėžio miesto laikraščio „Sekundė“ numeris. Jo įkūrėjai turėjo būti drąsūs, o gal – gerą humoro jausmą turinys žmonės, nes leidiniui parinko tuo metu Lietuvoje veikusio ir tais pačiais – 1994-aisiais – skandalingai žlugusio „Sekundės“ komercinio banko pavadinimą. Banko, indėlininkus viliojusio garsiuoju šūkiu „Reikia pinigų – pinigų yra!“. […]
Šią Vasario 16-ąją mūsų miestas švenčia dvigubai – 100 metų sukanka „Panevėžio balsui“. Tai seniausias lietuviškas miesto laikraštis. Per savo šimtametę istoriją ne kartą keitė pavadinimus: 1924–1935 m. – „Panevėžio balsas“, 1935–1940 m. – „Panevėžio garsas“, Antrojo pasaulinio karo metais – „Panevėžio apygardos balsas“, sovietmečiu – „Panevėžio tiesa“. 1990 m. liepos 4 d. leidiniui grąžintas […]
Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, turėjusi saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 […]
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius. Dar 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. Žydai […]
1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo pilietinis karas. Šalyje pradėjo trūkti produktų, gyventojai buvo suiminėjami, vyko įvairios represijos, todėl nemažai žmonių nusprendė išvykti iš Rusijos. Taip […]
Kviečiame gruodžio 5 d. 16 val. atvykti į Panevėžio kraštotyros muziejų (Vasario 16-osios g. 23), kur bus pristatyta naujausia archeologijos paroda. Paroda „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ supažindina su XVI–XIX a. Panevėžio miesto, Naujamiesčio praeitimi, miestiečių socialinėmis, religinėmis, etninėmis grupėmis, jų buitimi ir tradicijomis. Eksponuojami 2016–2022 m. Panevėžio miesto istorinėje dalyje tirtuose kapuose ir gatvėse rasti radiniai. Daug dėmesio […]
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis. Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai. Vienas […]
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų. Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio […]
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visas kvartalas sudegė. Tarpukariu Slabodke vadinta miesto dalis buvo tvarkoma, pastatyta naujų pastatų. Dabartinės Savanorių aikštės vietoje […]
1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu buvo naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės, pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis čia valdė nemažai žemės, kurioje buvo ir sodas. J. Zanevičiaus vyno dirbtuvė Šermukšnių g. 3 vėliau išgarsėjo visame mieste. […]
Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo nesėkminga, o antroji pavyko. Garsėjo mieste ir žydų ligoninė, joje dirbo geri gydytojai. Stambiausia buvo Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio apskritis, […]
![Laikraščio „Panevėžio garsas“ bendradarbių vinjetė. [1935 m.]. PAVB, Augustino Liepinio skaitmeninis archyvas](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2024/01/Laikrascio-„Panevezio-garsas-bendradarbiu-vinjete-e1706087756628.jpg)
