Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių […]
Žyma: Panevėžys
Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai
Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriuo vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. […]
Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę […]
Panevėžio valdžios pastangos sustabdyti dizenterijos plitimą
Žmonijos istorijoje būta nemažai baisių infekcinių ligų, kurios nusinešė daug žmonių gyvybių. Išradus atitinkamus skiepus ar vaistus šioms ligoms gydyti, daug kas pasikeitė. XX a. 5 deš. pradžioje kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje ėmė plisti infekcinė liga – dizenterija, kuri buvo ypač pavojinga mažiems vaikams bei pagyvenusiems žmonėms. Ši liga dažniausiai plito […]
Panevėžio miesto valdžios siekis išplėsti valdymo aparatą 1941 m.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, pradėta griauti jos politinę, socialinę, ūkinę bei kultūrinę sanklodą. Imtos naikinti tautos tradicinės dvasinės vertybės, priverstinai pradėta diegti komunistinę pasaulėžiūrą ir ideologiją. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 12 d. įsaku pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį buvo pertvarkyta vietos valdžia – paleistos savivaldybės, paskirti miestų, […]
Prekyba Panevėžio mieste
Panevėžio miestas savo istoriją skaičiuoja nuo 1503 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis Aleksandras žemės plotą, vadinamą sala, tarp Nevėžio ir Lėvens upių išilgai ir skersai tarp Vilkatupio ežero ir Žiurblio pievos su viskuo padovanojo Ramygalos bažnyčiai su sąlyga, kad bus pastatyta bažnyčia (Vilkatupio ežeras – ežerėlis, esantis už Vaivadų prie […]
Pirmieji autobusai Panevėžyje
Panevėžio mieste XX a. 3 dešimtmetyje pirmiausia pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Pačiame Panevėžyje autobusai minimi tik 1931 m. Mažesni miestai ėmė pavyzdį iš laikinosios sostinės Kauno. 1930 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto taryba svarstė galimybę įvesti Panevėžio mieste susisiekimą autobusais. Tačiau dėl to protestavo miesto vežėjai. 1931 m. sausio 2 d. miesto valdyba pasirašė […]
Panevėžio spauda
Laikoma, kad spaudos istorija prasidėjo nuo Kristupo Kolumbo laiškų Ispanijos karaliaus iždininkui Sančesui 1493 m. Jis juose rašė apie Amerikos atradimą. Kiti tyrėjai šių laiškų nelaiko laikraščiu. Pagal vieną iš versijų vienas pirmųjų laikraščių Europoje pradėtas spausdinti Vokietijoje 1609 m. Kitas laikraštis Vokietijoje pradėjo eiti 1615 m. Anglijoje pirmas nuolatinis laikraštis ėjo nuo 1622 m., […]
Panevėžys 1960 m.
1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės, ketvirtas – nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo, ir penktas – nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko. Panevėžio pirma […]
Namas Katedros gatvėje
Įdomi Katedros gatvės istorija. Kelis kartus keitėsi jos pavadinimas: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios, Katedros gatvė. Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais jai grąžintas Katedros gatvės vardas. Katedros g. 6 apie 1932–1933 m. vieną gražiausių Panevėžyje mūrinį tinkuotą trijų aukštų namą pasistatė kunigas Antanas Kungis. Kunigas čia negyveno, nuomojo butus, kurių kiekviename aukšte buvo po du. Namas […]
Miesto tvarkymo subtilybės XX a. 4–5 dešimtmečių sandūroje
Tyrinėtojai teigia, jog centralizuotai vandentiekis ir nuotekų šalinimo įrenginiai Panevėžio mieste pradėti įrenginėti tik XX a. 4 dešimtmečio viduryje. Darbai judėjo gana lėtai ir tik retas net turtingesnis miestietis savo bute turėjo patogumus. 1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos, švaros ir sanitarijos klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės […]
Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ – dar dešimt įkvepiančių gyvenimo kelių
2025 m. papildyta portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ virtuali galerija „Kraštiečiai ir profesijos“. Šioje rubrikoje pristatome įvairių sričių kūrybingus, talentingus panevėžiečius, garsinančius Panevėžį Lietuvoje ir už jos ribų. Nuo šiol svetainės lankytojai turi galimybę susipažinti su veterinarijos gydytoja osteopate Giedre Vokietyte, aktoriumi Dominyku Vaitiekūnu, teatro „Menas“ vadovu ir aktoriumi Anupru Juciumi, dainininkais Valerija Iljinaite ir Kastyčiu […]
„Panevėžio šlovės alėjoje“ – vis daugiau asmenybių
Portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ virtualią galeriją „Panevėžio šlovės alėja: žymiausieji kraštiečiai“ šiais metais papildėme dar septyniomis ne tik mūsų kraštui, bet ir visai Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Surinkome ir paskelbėme informacijas apie ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, Žemaitijos apygardos partizanų vadą Joną Semašą (1907–1947), astronomą, pedagogą Antaną Jušką (1902–1985), kunigą, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėją Kazimierą Kuzminską […]
Muzikos ir teatro draugijos „Daina“ Panevėžio skyriui – 100
Šiais metais minime muzikos ir teatro draugijos „Daina“ Panevėžio skyriaus šimtmetį. 1925–1940 m. veikusi draugija reikšmingai prisidėjo prie miesto muzikinio ir kultūrinio gyvenimo – organizavo koncertus, statė operetes, vaidinimus, skatino meno sklaidą bei kūrybinę saviraišką, telkė bendruomenę. XIX a. pab. prasidėjęs tautinis sąjūdis skatino susipratusius lietuvius burtis į kultūros ir meno draugijas, siekiant visuomenės tarpe […]
Objekto panaudojimo teisės: CC BY
Papildyta virtuali galerija „Dailė Panevėžio architektūroje“
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojai papildė virtualią galeriją „Dailė Panevėžio architektūroje“ nauja skulptūrų, bareljefų, horeljefų galerija, kurioje 11 meno kūrinių, puošiančių Panevėžio pastatus. Apvalioji ir reljefinė skulptūra plačiai taikoma architektūroje. Skulptūrinis dekoras naudojamas tiek pastatų eksterjeruose, tiek interjeruose. Architektūroje skulptūros gali veikti kaip savarankiški meniniai akcentai arba […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Iš Naftalio Feigenzono ir „Vilnies“ spaustuvių istorijos
Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 145 metus savo veiklą pradėjo Naftalio Feigenzono spaustuvė, o prieš 90 metų – spaustuvė „Vilnis“. Spaustuvių steigimą XIX a. pabaigoje Panevėžyje skatino augantys pramonės ir prekybos poreikiai, kultūrinio gyvenimo aktyvėjimas. XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu Panevėžyje veikė kelios spaustuvės. Pirmąją spaustuvę 1880 m. įkūrė Naftalis […]
Panevėžio krašto sukakčių kalendorius 2026-iesiems
Kiekvieną rudenį skaitytojams pristatome ateinančių metų Panevėžio kraštui svarbių sukakčių kalendorių. Ne išimtis iš šie metai – jau parengėme 2026-ųjų minėtinas datas, kurių kalendoriuje daugiau kaip 300. Kitąmet savo asmenines sukaktis minės menininkai – Alfridas Pajuodis, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Egidijus Radvenskas, Asta Radvenskienė, Remigijus Kriukas, Ilona Žvinakienė, Rita Kosmauskienė, Sigitas Laurinavičius, Algirdas Varžinskas, Irena Breivienė, fotomenininkai […]
Panevėžio rašytinės istorijos pradžia – nuo bažnyčios!
Ar žinojote, kad Panevėžio miesto istorija prasidėjo nuo bažnyčios? Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis 1503 m. rugsėjo 7 d. laiške pirmą kartą pamini vietovę, kurioje reikia pastatyti naują bažnyčią. Šiame dokumente jis dovanoja žemės plotus ir suteikia privilegijas, turėjusias užtikrinti pajamas bažnyčios statybai. Miesto istorijos pradžia tradiciškai laikoma pirmuoju paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose. […]
Kai miestiečiai privalėjo laistyti dulkėtas gatves
1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo naudojimo įrenginių švarą, taip pat gatvėse, viešuosiuose soduose, kiemuose. Neliko nepastebėti ir miestui ypač aktualūs sanitarijos ir asenizacijos (nuotekų išvežimas, […]
Moteris tarpukariu: idealizuotas motinos paveikslas ir kasdienybė
Lietuvoje imta minėti Motinos diena Motinos diena, oficialiai pradėta minėti nuo 1929 metų. Dar 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai buvo skirtas penktasis žurnalo „Moteris“ numeris. Tradicijos pirmąjį gegužės sekmadienį švęsti Motinos dieną iniciatore galime laikyti tuometinę Katalikių moterų draugiją. Jos pastangomis 1929 m. kovo […]
Europos paveldo dienos Panevėžyje 2025: architektūriniai pasakojimai ir atgyjantys pastatai
Rugsėjo 18–26 dienomis visoje Europoje vyksiančios Europos paveldo dienos šiemet kviečia miestus kalbėti tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“. Į šį renginių tinklą įsijungia ir Panevėžys, pasiūlydamas savaitę, kupiną ekskursijų, edukacijų, paskaitų ir meninių patirčių. Renginių ciklą Panevėžyje organizuoja Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, Panevėžio kraštotyros muziejus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir […]
Objekto panaudojimo teisės: CC BY
Panevėžyje – naujas gatvės meno kūrinys, įamžinantis Gabrielę Petkevičaitę-Bitę
522-ojo miesto gimtadienio išvakarėse Panevėžio centre atidengtas naujas gatvės meno kūrinys. Respublikos g. 33 daugiabučio sieną papuošė menininko Arturo Širino (Ettoja) sukurtas piešinys „Erasmus+ SIENA: įžiebk pokytį“, įamžinantis Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Tai bendras „Erasmus+“ programos, Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio plėtros agentūros projektas, skirtas skatinti pilietiškumą, demokratijos vertybes ir kvietimą drąsiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Rašytojos, pedagogės, […]
13-uoju Panevėžio miesto Garbės piliečiu paskelbtas kunigas Alfonsas Lipniūnas
Rugsėjo 4 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Panevėžio miesto Garbės piliečio, kunigo Alfonso Lipniūno (1905–1945) regalijos įteiktos jo artimiesiems. Dvasininkai, miesto bendruomenė, kultūros ir švietimo atstovai pagerbė asmenybę, kurios gyvenimas ir veikla tapo tikėjimo, tiesos ir atsakomybės simboliu. „Šiandien Panevėžio miesto garbės piliečio regalijos įteikiamos ne tik kaip miesto padėka. Tai – […]
Kada Panevėžyje panaikintas Laisvės aikštėje veikęs turgus?
Miesto turgavietė – tai seniausia prekybos vieta, viešoji erdvė, kur nuo seno galiojo savitos taisyklės, vykdavo įvairios derybos ir sandoriai. Turgaus aikštė visuomet būdavo miesto gyvenimo ašis. Čia suvažiuodavo ūkininkai iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių, susitikdavo „miestas ir kaimas“. Iki XX a. 5 deš. Lietuvos ūkininkai turguose savo prekes siūlydavo tiesiai iš vežimų, perpardavinėtojai statydavosi […]