Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimu minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, kuri dėl šią ligą simbolizuojančios ramunės dar vadinama Baltosios ramunės diena. Balta ramunė ir ant 1935 m. išleistos knygelės „10 kovos metų“ viršelio. Šioje knygelėje apžvelgiama prieš 100 metų (1925 m.) įkurtos Draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyriaus veikla. Jo įkūrimo iniciatorė – Panevėžio […]
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas parengė naują virtualią parodą „Augantis Panevėžys. Elektrotechnikos gigantai“. Nuo 1950 m. Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi. Pradėjo veikti nemažai naujų pramonės įmonių, buvo sukurtos naujos pramonės šakos. Viena iš jų – elektrotechnika. Ko tik negamino Panevėžyje! Elektrotechnikos įmonėse buvo gaminami ne tik aliuminiai emaliuoti, variniai laidai, spalvoti ir nespalvoti kineskopai, […]
Nuo 2024 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti elektroninė parodos „Pamirštas Panevėžys, Naujamiesčio atodangos“ versija. Paroda skirta Panevėžio miesto jubiliejui, 520-ies metų sukakčiai paminėti. Ji supažindina su XVI–XIX a. Panevėžio miesto, Naujamiesčio praeitimi, miestiečių socialinėmis, religinėmis, etninėmis grupėmis, jų buitimi ir tradicijomis. Parodoje eksponuojami 2016–2022 m. Panevėžio miesto istorinėje dalyje tirtuose kapuose ir gatvėse rasti radiniai. […]
Nors kartais sakoma, kad miestas – tai visų pirma žmonės, tačiau ir pastatai miestui turi didžiulę reikšmę, nes jie ne tik teikia fizinę struktūrą, bet ir formuoja miesto identitetą, funkcionalumą, kultūrinę vertę. Kai kurie pastatai tampa miesto simboliais, jo tapatybės dalimi. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ esame parengę mūsų miesto […]
Pirmąją lapkričio dieną minima Visų Šventųjų diena, kai pagerbiami žmonės paskelbti šventaisiais. Šią dieną liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV dar VII amžiaus pradžioje. Popiežius Grigalius 998 m. Visų Šventųjų dieną papildė lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo diena. Šią dieną Lietuvoje yra minimos Vėlinės. Ant kapų Visų Šventųjų dieną ir Vėlinių metą deginamos […]
Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928 ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir prieš tapdamas prezidentu, tai buvo rinkiminės kampanijos dalis. Vykdydamas rinkiminę kampaniją Panevėžyje lankėsi ir Kazys Grinius. Aleksandras Stulginskis buvo antrasis […]
Kviečiame susipažinti su mūsų parengtu Panevėžio krašto sukakčių kalendoriumi 2025-iesiems. Ateinančiais metais turėsime progų sveikinti žinomus mūsų miesto bendruomenės narius, tarp kurių 70-mečius minės poetė, kultūros darbuotoja Elvyra Pažemeckaitė, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, 80 metų sukaks muzikologei prof. Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, žurnalistui Skirmantui Pabedinskui, 90 metų – vienuolei, sovietmečio disidentei Onai Pranckūnaitei, fotomenininkei Irenai Giedraitienei, gydytojui, aktyviam […]
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka kviečia aplankyti virtualią parodą „Panevėžys – dovana pasauliui“. Panevėžio 521-ajam gimtadieniui skirta paroda apžvelgia 12-os išeivių iš Panevėžio kūrinius, veiklą. Parodą rengė vyresn. bibliotekininkė Ž. Snicorytė. Virtualią parodą rasite čia. Pasidomėkite! Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija
2024 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia į „Europos paveldo dienų 2024“ renginį „Modernėjančio miesto atradimai: geležinkelio įtaka miesto raidai XIX a. pab. – XXI a.“ PROGRAMA I dalis. Pažintinis pasivaikščiojimas. 11.30 val. – 13.00 val. (registracija būtina: +370 61602338, rasuole.kerbediene@panevezys.lt) Susitikimo vieta: Panevėžio teatras „Menas“ Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys Pažintinis pasivaikščiojimas […]
Taip, mes gyvenome… Dirbome… Tai buvo mūsų laikai… Mūsų gyvenimas… (Juozas Kazlauskas) Šiemet sukanka 65 metai, kai Lietuvos TSR liaudies ūkio tarybos 1959 m. liepos 27 d. potvarkiu Nr. 1231 buvo įkurta Panevėžio elektrotechnikos gamykla. Naujoji gamykla perėmė Kranto g. veikusį Vilniaus „Mato“ svarstyklių cechą (svarstyklių fabrikas „Svarstis“), įsteigtą iš mieste veikusių nacionalizuotų privačių įmonių, […]
Projektų socialinės srities problemoms spręsti apžvalga baigiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Kapitališkai suremontuotame pastate (Aldonos g. 12) įrengti socialiniai būstai Projekto tikslas – išplėsti galimybes apsirūpinti būstu asmenims ir šeimoms, turintiems teisę nuomotis socialinį būstą. Įgyvendinant projektą kapitališkai suremontuotas pastatas – buvęs bendrabutis Aldonos g. 12: apšiltintos sienos, suremontuotas ir apšiltintas stogas, vietoje buvusios vienos […]
Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį. E. […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Įkurtas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ Tai – naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė. Projektu siekta sukurti naują traukos vietą meno mylėtojams ir turistams, miesto bendruomenei suteikti daugiau veiklos galimybių. S. Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudaro pasaulinio garso menininko mūsų kraštiečio S. […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Atnaujinta Gamtos mokykla Remontuojant Gamtos mokyklos pastatą atnaujinta arba pakeista: pastato stogas, fasadas, visos inžinerinės sistemos, vidaus įranga, įrengti lietaus tinklai, elektros įvadas, keltuvas ir tualetas neįgaliesiems. Rekonstruojant išsaugotas statinio architektūrinis autentiškumas, išliko nepakitusios vidaus interjero detalės: mediniai laiptai su turėklais į mansardą ir bokštelį, slenksčiai, durys, krosnies sienelė. Renovavus […]
Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema Įgyvendinant projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Panevėžio mieste“ miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema. Ji suteikė galimybę taikyti lanksčią tarifų sistemą, kokybišką vežėjų ir keleivių kontrolę, padidėjo bilietų pardavimo kanalų skaičius. Keleivių informavimas tapo efektyvesnis, įrengus 6 informacines švieslentes autobusų stotelėse […]
Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių gyvenime. Rasti tinkamą profesiją nėra lengva ir paprasta. Žmogui – tai tarytum kryžkelė su skirtingais keliais. Dažnam būna sunku nuspręsti, kurį kelią pasirinkti. Naujoje portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Kraštiečiai ir profesijos“ pristatome iš Panevėžio krašto kilusius įvairių sričių specialistus: medikus, filosofus, architektus, muzikus, archeologus, fotomenininkus, aktorius, grožio specialistus, sportininkus […]
Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius yra paskelbęs NATO ir Europos Sąjungos metais. Šių metų gegužės 1 dieną sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šiai datai paminėti parengėme rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Joje surinkome ir apibendrinome informaciją apie svarbesnius investicinius projektus mūsų mieste nuo 2014 m., kuriuos įgyvendino Panevėžio miesto savivaldybė, pasinaudodama įvairių […]
„Žiburėlis“ – šalpos draugija, įkurta 1894 m. kovo 31 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Jadvygos Juškytės iniciatyva. Iki 1905 m. draugija veikė nelegaliai. Įregistruota 1906 m. gruodžio 7 d. Nuo 1903 m. „Žiburėlio“ centras buvo Vilniuje, nuo 1920 m. – Kaune. Draugija turėjo skyrius Panevėžyje, Marijampolėje, Šiauliuose, Ukmergėje, Sankt Peterburge (per Pirmąjį pasaulinį karą). Iki 1903 […]
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas parengė virtualią parodą „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai”. Ši paroda gimė iš stacionarios parodos, skirtos Aukštaitijos metams paminėti, kurią vis dar kviečiame aplankyti Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3, Panevėžys). Virtualią parodą galite aplankyti čia: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/…/augant…/exh-372 Nuotraukoje – Panevėžio miesto panorama nuo statomo viešbučio stogo. 1970 m. rugpjūčio mėn. Nuotraukos […]
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojai parengė naują virtualią galeriją „Dailė Panevėžio architektūroje“, kurioje pristatomi dailės kūriniai, įsilieję į Panevėžio visuomeninių, kulto pastatų interjerus bei eksterjerus. Apžvelgsime keletą architektūrinės dailės rūšių – vitražą, skulptūrą ir kt. Šiuo metu virtualioje galerijoje pristatomi 27 Panevėžio vitražai ar jų kompozicijos. Vitražas […]
1994 m. kovo 5 d. (šeštadienį) pasirodė pirmasis Panevėžio miesto laikraščio „Sekundė“ numeris. Jo įkūrėjai turėjo būti drąsūs, o gal – gerą humoro jausmą turinys žmonės, nes leidiniui parinko tuo metu Lietuvoje veikusio ir tais pačiais – 1994-aisiais – skandalingai žlugusio „Sekundės“ komercinio banko pavadinimą. Banko, indėlininkus viliojusio garsiuoju šūkiu „Reikia pinigų – pinigų yra!“. […]
Šią Vasario 16-ąją mūsų miestas švenčia dvigubai – 100 metų sukanka „Panevėžio balsui“. Tai seniausias lietuviškas miesto laikraštis. Per savo šimtametę istoriją ne kartą keitė pavadinimus: 1924–1935 m. – „Panevėžio balsas“, 1935–1940 m. – „Panevėžio garsas“, Antrojo pasaulinio karo metais – „Panevėžio apygardos balsas“, sovietmečiu – „Panevėžio tiesa“. 1990 m. liepos 4 d. leidiniui grąžintas […]
Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, turėjusi saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 […]