Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]
Žyma: Sąjungos
Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją: jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]
Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.
Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ – turbūt gausiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais veikusi jaunimo organizacija. Itin aktyvūs buvo Panevėžio krašto pavasarininkai, pastarieji laikomi vienais stropiausių lietuviškumo propaguotojų Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais, steigimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėnesį organizacijos iniciatyva pradėtas leisti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. […]
Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje
Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlėsi uždavinį sujungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmajame priesake skelbta: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje formavosi nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, pasiruošę […]
Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius
1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]
Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius
Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Panevėžio rajono veikla 1930–1940 m.
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau – LTJ) Panevėžio rajono skyrius pradėjo formuotis 1926 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 m. spalio 8 d. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 m. kovo 9 d. Organizuojant veiklą Panevėžio mokytojų seminarijoje ypač aktyviai reiškėsi mokytojas Povilas Pakarklis. Pirmasis LTJ ratelis suformuotas iš […]
Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932–1939 m.
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Įdėta nemažai pastangų sprendžiant šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas, visoje Lietuvoje kūrėsi skyriai. 1932 m. birželio 7 d. Komiteto patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku – pradinės mokyklos vedėjas […]
Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo ir moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. 1927 m. sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ 17-ame numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo […]
Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinė
Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje „Saulėtekis“ pasirodė skelbimas valstybės tarnautojams steigti „Plieno batalioną“, kurio nariai turėtų mokytis karinių dalykų. Kauno valstybės įstaigų tarnautojų susirinkimas įvyko […]