1. Krekenavos šauliai. 1927 m. Nuotrauka iš A. Petronio asmeninio archyvo

Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinė

Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius.

1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje „Saulėtekis“ pasirodė skelbimas valstybės tarnautojams steigti „Plieno batalioną“, kurio nariai turėtų mokytis karinių dalykų. Kauno valstybės įstaigų tarnautojų susirinkimas įvyko tą pačią dieną Kaune. Susirinkime, Matui Šalčiui pasiūlius, į Lietuvos sporto organizacijos sąjungą kaip sekcija įjungta organizacija šaulių vardu. Organizacijos pavadinimas siejamas su sportininkais šauliais. Šaulių sąjunga greitai atsiskyrė nuo Lietuvos sporto organizacijos ir ėmė veikti savarankiškai. Pirmųjų šaulių sąjungos narių tikslas buvo mokytis karo meno ir kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Tuo metu dar vyko intensyvios kovos su Raudonąja armija. 1919 m. rugpjūčio 20 d. išrinkta Šaulių sąjungos valdyba. Jai priklausė Matas Šalčius, Vladas Putvinskis, V. Stašinskas, M. Mikelkevičius, Tadas Ivanauskas. 1919 m. rugsėjo 20 d. V. Putvinskis-Pūtvis, vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, daug prisidėjęs prie sąjungos narių apginklavimo, išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos pirmininku.

1919 m. šauliai organizavosi ir Panevėžio mieste. Skyrius kūrėsi iš partizanų, kovojusių prieš Raudonąją armiją. Šaulių sąjungos skyrius Panevėžyje įsteigtas 1919 m. lapkričio 2 d. (pagal kitus duomenis – lapkričio 1 d.). Panevėžio skyrių įkūrė apie 40 susirinkusių asmenų. Prie steigimo daugiausia prisidėjo Panevėžio gimnazijos mokytojas Jurgis Elisonas su moksleiviais. Aktyviai steigime dalyvavo gydytojas Antanas Didžiulis. 1919 m. kunigo Ivaškos iniciatyva įsteigtas Troškūnų šaulių būrys. Tais pačiais metais įsteigtas ir Naujamiesčio šaulių būrys. 1920 m. Panevėžio apskrityje jau buvo 20 būrių, juose veikė apie 700–800 šaulių. Visi jie priklausė Panevėžio rinktinei, kurios valdybos pirmininko bei vado pareigas ėjo mokytojas J. Elisonas. 1920-ieji buvo pakankamai sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai ruošėsi vykti į frontą kovoti su lenkų kariuomene. Rugsėjo 30 d. išvyko pirmasis dvidešimties vyrų būrys. Lapkričio 1 d. į frontą išvyko dar 3 būriai. Sunkiausias išbandymas teko šauliams, kurie susidūrė su įsiveržusiais lenkų raiteliais. Kova pareikalavo pirmųjų aukų: 1920 m. lapkričio 21–22 d. susidūrime su Lenkijos kariuomene žuvo Troškūnų šauliai Petras Liktoras, Antanas Žarskus, Petras Tunkevičius, Jonas Budrevičius, Antanas Miškeliūnas. Taip pat žuvo Ramygalos progimnazijos moksleiviai šauliai Stasys Klimaitis ir Jonas Ambrazas (Ambruožas). Jie žuvo Truskavos miestelyje, susidūrę su lenkų raitelių būriu. Dviejų gimnazistų didvyrišką kovą aprašė net lenkų spauda.

1920 m. susikūrė ir Krekenavos šaulių būrys. 1921 m. sausio 12 d. vyko Krekenavos šaulio Jono Gaškos, grįžusio iš lenkų nelaisvės, laidotuvės. Jis su ką tik susikūrusiais Krekenavo šauliais išvyko kariauti su lenkais, kovojo Kėdainių bataliono sudėtyje, dalyvavo Panevėžio vadavimo operacijoje. Šio būrio nario savanorio J. Gėgžnos dėka Krekenavoje pastatyta keturių komplektų pradžios mokykla. Krekenavos šaulių būrys turėjo ir orkestrą. Krekenavos šaulių veikla ypač suaktyvėjo vadovaujant Antanui Kiaunei.

1920 m. spalio 2 d. įkurtas Piniavos šaulių būrys. 1935 m. sportinio ir karinio rengimo srityje Panevėžio rinktinėje šis būrys užėmė 1 vietą. 1920 m. įsikūrė ir Ramygalos šaulių būrys. Jo įkūrėjas, vėliau garbės narys Jonas Karutis – Nepriklausomybės kovų savanoris. 1921 m. įsikūrė Paįstrio šaulių būrys. 1929 m. gruodžio 2 d. šiame būryje įsikūrė pirmasis Lietuvoje jaunųjų šaulių būrys, vadovaujamas mokytojo Povilo Dauko. Šiam būriui priklausė vaikai nuo 7 iki 16 metų.

1920 m. šaulių būrys įkurtas Kupiškyje. Jo įkūrėjas Kupiškio progimnazijos direktorius Vincas Eidukas. Jo dėka Kupiškyje pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Dideliu aktyvumu pasižymėjo ir Upytės šaulių būrys. Jų pastangų dėka Upytėje pastatytas paminklas Nepriklausomybės kovų dalyviams. Upytės šauliai prižiūrėjo ir garsųjį Čičinsko kalną. Įdomus faktas – Upytėje penki vienos šeimos nariai tapo šauliais. Tai Mykolas Kaškūnas ir keturi jo sūnūs: Bronius, Juozas, Vladas ir Jurgis. 1921 m. Panevėžio skyriui vietoje J. Elisono ėmė vadovauti leitenantas Podgaiskis.

1923 m. Panevėžio šauliai dalyvavo Klaipėdos sukilime.

1924 m. Panevėžio šauliai iš Švietimo ministerijos gavo buvusį Montvilos teatrą, čia įsirengė būstinę. 1925 m. gegužės 3 d. šaulių iniciatyva įsteigtas Liaudies universitetas. 1928 m. birželio 7 d. Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė. 1923 m. Panevėžyje susiorganizavo šaulių choras. Tai buvo antrasis šaulių choras Lietuvoje (po Kauno šaulių choro). Chorui vadovavo Vladas Paulauskas. Choras buvo vienas aktyviausių Panevėžyje. 1924 m. Rusnėje choras labai sėkmingai pasirodė kartu su Klaipėdos choru, nukonkuravę net 17 vokiečių chorų. Panevėžio šaulių choras dalyvavo respublikinėse dainų šventėse 1924 m., 1928 m. ir 1930 m., buvo aktyvus Panevėžio dainų švenčių dalyvis. Jis taip pat dalyvavo ir šaulių sąjungos 1929 m. ir 1939 m. kongresuose.

1930 m. liepos mėn. prie Panevėžio šaulių rinktinės įsteigta ugniagesių komanda. Jos vadu paskirtas Pranas Aižinas. Nuo 1929 m. Panevėžyje pradėjo veikti šaulių rėmėjų būriai. Panevėžio šauliai leido laikraštį „Mūsų šauklys‘‘. Redaktorius P. Plevokas.

Iš pradžių šaulių būrius sudarė vyrai kartu su moterimis, vėliau pradėti kurti atskiri moterų šaulių būriai. 1929 m. balandžio 7 d. šaulės Bronės Stosiūnienės iniciatyva sušauktas moterų šaulių steigiamasis susirinkimas. Panevėžio moterų šaulių skyrius įsteigtas rugsėjo 22 d. Pirmąją valdybą sudarė Stosiūnienė, Kavaliauskienė, Petkevičienė ir Pločenytė. 1931 m. vasario 5 d. Panevėžyje pradėjo veikti sanitarijos kursai, suorganizuoti moterų šaulių. 1934 m. įsteigtas Miežiškių moterų šaulių būrys. Tarp moterų šaulių Panevėžyje buvo garsiausias „Mirgos“ būrys, veikęs nuo 1935 metų. Jam vadovavo šaulė A. Adaškevičienė. 1938 m. ji apdovanota Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu.

1935 m. Panevėžyje vyko moterų šaulių sporto šventė. Joje dalyvavo apie 200 moterų sportininkių. 1937 m. Panevėžyje įsteigta atskira moterų šaulių sporto sekcija. Panevėžyje taip pat veikė Pajautos moterų šaulių būrys. 1938 m. liepos mėnesį pirmojoje Tautinėje olimpiadoje Panevėžio šaulė O. Šepaitienė laimėjo 5 aukso medalius lengvosios atletikos rungtyse, taip pat pasiekė 3 naujus Lietuvos sporto rekordus. Ji dirbo Panevėžio „Maiste‘‘ ir vadovavo moterų šaulių sporto sekcijai. 1939 m. kovo 5 d. suorganizuotas moterų šaulių literatūros ir muzikos vakaras. 4 deš. šauliai aktyviai ėmė kurtis ir stambiausioje miesto įmonėje – Panevėžio „Maiste“. 1937 m. šioje įmonėje įsikūrė vyrų šaulių būrys, o 1938 m. – moterų šaulių būrys. Būriui priklausė ir gamyklos direktorius Vincas Ambraziūnas. 1940 m. Panevėžio „Maisto‘‘ šaulių rėmėjų choras vyko koncertuoti į Trakus (choro vadovas F. Svirskis).

1935 m. Lietuvoje įvykdyta kariuomenės reforma. Šauliai įjungti į kariuomenės sudėtį. Keitėsi ir jų uniforma. Šaulių sąjungos tikslas, kad „kiekvienas lietuvis būtų šaulys“. Paliktas senasis šaulių sąjungos suskirstymas rinktinėmis pagal apskritis, bet atskiram būriui vadovauti liko tik būrio vadas, valdybos pirmininko pareigybė panaikinta. 1937 m. Švietimo ministerija perdavė Panevėžio šauliams Montvilos teatro pastatą. 1936 m. Panevėžyje, šaulių teatre, atidarytas naujas kino teatras „Saulutė‘‘. Panevėžio šauliai sulaukdavo ir rimtų rėmėjų. Nedidelės dirbtuvės savininkas K. Tručionis 1938 m. paaukojo 200 litų ir šauliams nupirko kelis šautuvus. Pats įstojo į šaulių rėmėjų gretas. 1939 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narės Panevėžio šaulių rinktinei padovanojo vėliavą. 1939 m. šaulių iniciatyva Šiluose atidengtas Nepriklausomybės paminklas. Jo iniciatorius pulkininkas leitenantas, inžinierius B. Kulvietis.

1940 m. Lietuvos okupacija daug ką pakeitė. 1941 m. birželio 26 d. Panevėžyje žiauriai nukankintas Panevėžio apskrities ligoninės direktorius, gydytojas, šaulys Juozas Žemgulys. Daug šaulių sąjungos narių pateko į Sibiro lagerius. 1941 m., prasidėjus karui, Lietuva sukilo prieš okupantus. 1941 m. birželio sukilimo vadovas Panevėžyje – šaulys, Panevėžio rinktinės vadas Antanas Stapulionis. Daug šaulių dalyvavo pokario partizaniniame judėjime – Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, vienas aukščiausių Lietuvos partizanų vadų Juozas Šibaila-Merainis, Izidorius Pucevičius-Radvila, Algimanto apygardos vienas vadų Povilas Tunkevičius-Kastantas ir daugelis kitų.

Šauliai įrašė garbingą puslapį į Panevėžio krašto istoriją.

Nuotraukos:
1. Krekenavos šauliai. 1927 m.
2. Šaulių rikiuotė AB „Maistas“ stadione. 1938 m.
3. Vienas iš Panevėžio krašto šaulių organizatorių, Panevėžio gimnazijos mokytojas Jurgis Elisonas.

Nuotraukos iš A. Petronio asmeninio archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas