1. Moksleiviai prie Česlovo Petraškevičiaus vilos Panevėžyje. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. 1912 m. vedė. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, dirbo joje advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m. išrinktas į miesto tarybą nuo socialdemokratų partijos. Kaip miesto tarybos narys rūpinosi elektrinės statyba mieste. Tuo reikalu vyko į Berlyną. 1924 m. vėl išrinktas į miesto tarybą.Tarybos nariu išbuvo iki 1931 metų. Panevėžio mieste vertėsi advokato praktika. Iki 1933 m. buvo prisiekusysis advokatas, nuo 1933 m. advokatas.

Jo vilai sklypas pagal vienus šaltinius pirktas 1924 metais, kiti šaltiniai nurodo 1927 metus. Žemė buvo 3–4 kilometrai nuo miesto, labai graži vieta, tinkama poilsiui. Jis įsigijo 20 ha žemės iš buvusio carinės Rusijos generolo Čaikovskio paveldėtojų – Natalijos Čaikovskienės ir Zinaidos Kavaliauskienės. Jos turėjo skolų: 6 000 litų Žemės ūkio banke ir 5 000 litų vokiečių banke. Česlovas Petraškevičius išpirko vekselius ir gavo pigiai žemės sklypą. Žemė buvo užstatyta bankams ir parduota iš varžytinių.

1927 m. Č. Petraškevičius vykdė statybos darbus. 1927 m. liepos 7 d. gavo leidimą įrengti gyvenamąjį namą ir medinę daržinę. Neaišku, kada buvo užbaigti statybos darbai. Vieni šaltiniai nurodo 4 deš. pradžią, pagal kitus duomenis statybos baigtos 1934 metais. Statybos darbai dar vyko ir vėlesniais metais. Sodyboje buvo įrengti teniso kortai ir kitos sporto aikštelės. Svetainė ir valgomasis buvo pirmame aukšte, šeimininko kabinetas – antrame aukšte, pastato mansardoje – vaikų miegamieji. Ypač gražus buvo pastato balkonas. Jame įsikūrę šeimos nariai galėjo kaitintis saulėje. Prie pagrindinio įėjimo įrengta veranda, kurioje šeimininkas su savo svečiais mėgo gerti arbatą. Šioje sodyboje šeimininkas ir jo šeima gyvendavo tik vasaros metu. Sodyboje lankydavosi garsūs panevėžiečiai. Čia vykdavo įdomūs kultūriniai renginiai. Česlovas mėgo bendrauti su jaunimu ir buvo jiems didelis autoritetas.

1935 m. Č. Petraškevičius gavo leidimą statyti medinį klojimą Pilies gatvėje. 4 dešimtmetyje įrengta puiki vila Panevėžio mieste. Tai buvo pamėgta šeimos poilsio vieta, ypač vasarą.

2. Petraškevičių šeimos kapas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka. 2008 m.Panevėžyje Č. Petraškevičius gyveno Sodų gatvė Nr. 17. Užėjus sovietinei valdžiai advokato turtas nacionalizuotas. 1940 m. jis paliko Panevėžį ir slapstėsi Kaune. Tik užėjus vokiečiams grįžo į Panevėžį. Č. Petraškevičius turėjo 2 sūnus ir 2 dukteris. Jauniausios dukters vardas Onutė. 1941 m. rugsėjo 1 d. Č. Petraškevičius pateko į avariją, susidūrė su „Maisto“ arklių transportu. Per avariją sužeistas jo stuburas ir rugsėjo 2 d. ligoninėje jis mirė. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. 1943 m. namas Sodų gatvėje grąžintas Onai Petraškevičienei. 1944 m. žmona ir vaikai pasitraukė į vakarus. Gyveno JAV.

Č. Petraškevičiaus vila – vienintelis Lietuvoje aptiktas dviejų aukštų su mansarda ir bokštu medinis pastatas. Išliko visi statiniai, išskyrus klojimą. Gamtos mokyklos bendruomenei inicijavus, šis pastatas 2007 m. įrašytas į Nekilnojamojo kultūros paveldo Kultūros vertybių registrą kaip vietinio lygmens objektas.

Nuotraukos:
1. Moksleiviai prie Česlovo Petraškevičiaus vilos Panevėžyje. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.
2. Petraškevičių šeimos kapas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka. 2008 m.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.