Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisiminkime prieš 130 metų Paviluostoje (Latvija) 1893 m. vasario 15 d. gimusį jauniausią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, teisininką, vieną iš Lietuvos ūkio banko steigėjų, ateitininką, aktyvų tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų veikėją, Švietimo ministrą (1920–1922), Lietuvos atstovą Vatikane ir JAV, nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje Kazį Bizauską. 1917–1918 metais jis mokytojavo Panevėžio gimnazijoje (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija), buvo direktoriaus pavaduotoju, miesto Valdybos nariu. K. Bizauskas bendradarbiavo katalikiškoje lietuvių periodinėje spaudoje, redagavo laikraštį „Rygos balsas“, vertė grožinę literatūrą, parašė literatūros vadovėlių, 1925 m. Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinija“, buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos vienas iš steigėjų.

K. Bizauskas sovietų okupantų sušaudytas 1941 m. birželio 26 d. Baltarusijoje.

Apie K. Bizauską, palikusį pėdsaką ir Panevėžyje, daugiau skaitykite: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/lietuvos-nepriklausomybes-akto-signataras-kazys-bizauskas/

K. Bizausko atminimo įamžinimo ženklai Panevėžyje:

https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/kazimiero-bizausko-bareljefas/

https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jie-kure-lietuva/

Kazys Bizauskas apie gyvenimą ir veiklą Panevėžyje:

„1917 metais <…> dirbau mokytoju Panevėžyje, tuo pat metu buvau miesto valdybos narys. Per Panevėžio miesto kunigą [J.] Stakauską vokiečių valdžia mane pakvietė dirbti į miesto valdybą. Aš mokėjau vokiškai ir galėjau būti naudingas vietos gyventojams. Tuo metu Lietuva buvo vokiečių okupuota ir vykdomos rekvizicijos. Dirbti miesto valdyboje noro neturėjau, nes darbas gimnazijoje man buvo naujas, dirbti reikėjo daug. Dėsčiau lotynų kalbą, vadovėlių nebuvo ir pačiam reikėjo paruošti pamokas.

Mūsų padėtis miesto valdyboje buvo savita, prie kokių nors svarbesnių reikalų vokiečiai mūsų neprileido. Mano darbą miesto valdyboje sudarė pradžioje tai, kad pildydavau rekvizicines korteles. Miesto valdyboje dirbau nuo 1915 iki 1917 metų.

Konfliktų su vokiečiais būdavo. Pamenu vieną tokį atvejį. Mūsų vietinių darbuotojų buvo penketas: du lietuviai, du lenkai ir vienas žydas. Pastarasis pamatė kartą vokiečių valdžios dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad reikia organizuoti priverčiamus darbus lietuviams ir dėl to juos reikia pasiųsti į Vokietiją. Kai man apie tai pasakė, aš pranešiau kunigui [J.] Stakauskui ir dviem gimnazijos mokytojams, savo draugams. Mes nusprendėme pradėti agitaciją tarp gyventojų, kad niekas savanoriais nestotų į tuos darbus. Gimnazijos mokytojai [J.] Bučas ir [K.] Špakauskas buvo socialdemokratai, bet apie tai nekalbėjo. Jie išleido atsišaukimą prieš vokiečius. Vokiečiai įtarė, kad aš išleidau tą atsišaukimą.

Tuo metu aš apolografu, paimtu iš kunigo [J.] Stakausko, spausdinau lotynų kalbos pamokas. Vokiečiai tikriausiai žinojo, kad aš turiu tą aparatą, todėl mano bute padarė kratą, bet be apolografo ir mano paruoštų pamokų nieko nerado. Po kratos mane nuvedė į komendantūrą, kur apklausė, bet greitai paleido ir daugiau nelietė.“ (Iš: Zundė, Pranas. Kazys Bizauskas. Kn. 1. Čikaga, 1993. P. 84–85)

Pedagogikos istorikė Teresė Bukauskienė:

„Jau 1918 metais Panevėžio Vyrų gimnazijos mokytojas Kazys Bizauskas išleido pirmąjį Lietuvos literatūros vadovėlį „Raštijos bei literatūros teorija“ [žr. vaizdų galeriją]. Literatūros teorija K. Bizauskui atrodė literatūrinio lavinimo pagrindas. Turėdamas prieš akis jam priimtinus kitų tautų literatūros teorijos vadovėlius, jis pateikė pagrindinius terminus ir daug jiems paaiškinti tinkančių tekstų. Būtina pažymėti, kad K. Bizausko vadovėlio literatūros terminai beveik visi tebevartojami ir šiandien. Dar prieš išleisdamas vadovėlį, autorius rūpinosi, kad jo terminus peržiūrėtų ir aprobuotų Lietuvių kalbos komisija. Taigi šiuo požiūriu vadovėlio nauda labai didelė. <…> autoriaus požiūris į literatūrą buvo toli gražu ne pozityvistinis, o modernus, panašus į S. Čiurlionienės dar prieš I pasaulinį karą propaguotą literatūros, kaip meno rūšies, paskirtį.“ (Iš: Bukauskienė, Teresė. Prie humanitarinio lavinimo ištakų // Toj šaly, kur krito gilės. Panevėžys, 1966. P. 11)

Knygotyrininkė Alma Braziūnienė:

„Iš viso XX a. antrąjį dešimtmetį lietuviškoje periodikoje pasirodė apie pusšimtis įvairių K. Bizausko rašinių, straipsnių, grožinių kūrinių, vertimų iš kitų kalbų, pasirašytų slapyvardžiais B. Kasaitis, Margakalnis, Kazelis, stud. K., stud. K. B., Rutietis ir kt. Taigi jau nuo jaunų dienų K. Bizauskas reiškėsi kaip itin plačiašakė asmenybė, dirbusi kaip tik tuos visuomeninius ir literatūrinius darbus, kurių tuo metu Lietuvai taip reikėjo: parengė ir 1915–1917 m. Panevėžyje dauginimo aparatu išleido lotynų kalbos vadovėlį, parašė ir 1918 m. periodikoje („Lietuvos mokykla“) paskelbė literatūros vadovėlį „Žodmenės bei literatūros teorija“, vėliau perleistą kaip „Literatūros teorija“ (1922 ir 1923) [žr. vaizdų galeriją]; išvertė grožinės literatūros veikalą iš vokiečių ir lenkų kalbų (V. Syrokomlės „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ publikuotas Kaune vėliau, 1933 metais) [žr. vaizdų galeriją] ir kt.

Kaip minėta, dabar K. Bizauskas dažniausiai prisimenamas kaip aukšto rango tarpukario Lietuvos politikos ir diplomatijos veikėjas, bet mažai pažįstamas kaip bibliofilas. O kaip tik jis vieną trejų metų kadenciją (1934–1936) vadovavo garsiajai XXVII knygos mėgėjų draugijai, veikusiai Kaune 1930–1940 metais. Tai buvo bendraminčių bibliofilų draugija, veiklos tikslu laikiusi gerai parengtų, estetiškų (dailiųjų) knygų leidybą. Dvidešimt septyni knygos mėgėjai užsibrėžė tikslą savo leidybos pavyzdžiais kelti bendrąją Lietuvos knygos kultūrą. Ir jiems tai pavyko – 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje draugija už du leidinius (Viktoro Petravičiaus iliustruotą liaudies pasaką „Gulbė karaliaus pati” ir Mečislovo Bulakos iliustruotą Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ buvo apdovanota aukščiausiu apdovanojimu (tokius pat apdovanojimus pelnė ir šių knygų dailininkai).“ (Iš: Braziūnienė, Alma. Bibliofilas pasvalietis Kazys Bizauskas // Šiaurietiški atsivėrimai. 2021, nr. 1 (50), p. 64–65)

Bibliotekoje saugomose XXVII knygos mėgėjų draugijos išleistose Vaclovo Biržiškos knygose „Bibliotekos“ (Kaunas, 1935), „Bibliografija“ (Kaunas, 1935) 11-uoju numeriu pažymėti egzemplioriai, priklausę Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjui Mykolui Sleževičiui, pasirašyti XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narių Kazio Bizausko ir teisininko, bibliofilo, visuomenės veikėjo Viktoro Cimkausko (žr. vaizdų galeriją).

Pateikiame K. Bizausko parašytų ir verstų knygų bei straipsnių, publikuotų įvairiuose leidiniuose sąrašą. Juos rasite Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde. Leidinius galima užsisakyti elektroninių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt arba skaityti Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt

Bizauskas, Kazys. Literatūros teorija. 3-asis leid. Kaunas, 1922. 199 p.

Bizauskas, Kazys. Raštijos bei literatūros teorija. Kaunas, 1918. 65, [3] p.

Sirokomlė, Vładisłavas. Nemunas nuo versmių iki žiočių / išvertė K. Bizauskas. Kaunas, 1933. 76 p.

Špilmanas, Jozefas Martinas. Išpažinties paslaptis / lietuvių kalbon, autoriaus įpėdiniams leidus, vertė B. Kasaitis [K. Bizauskas]. Kaunas, 1920. 230, [1] p. : iliustr.

Špilmanas, Jozefas Martinas. Paslapties auka / į lietuvių kalbą, autoriaus įpėdiniams leidus, išvertė B. Kasaitis [K. Bizauskas]. 2-asis leid. Kaunas, 1937. 238, [2] p.

Aviacijos išsiplėtojimas : kulturiškai-istoriškas piešinėlis, verstas iš vokiško / vertė Kazys B. // Ateitis. 1911, t. 1, nr. 5, p. 190–193.

Bizauskas, Kazys. Apie musų „laikraščius“ ir dar šis-tas / Margakalnis // Ateitis. 1911, t. 1, nr. 5, p. 193–195.

Bizauskas, Kazys. Gimtoji kalba pradinėje ir augštesnėje mokykloje // Lietuvos mokykla. 1918, nr. 4, p. 65–71.

Bizauskas, Kazys. Lietuviškos knygos formatas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kn. 1. Kaunas, 1933, p. 21–24.

Bizauskas, Kazys. Lietuvos periodikos bibliografija // XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kn. 2. Kaunas, 1937, p. 191–192.

Bizauskas, Kazys. Nežinios darbas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kn. 2. Kaunas, 1937, p. 189–191.

Bizauskas, Kazys. Vadovėlių formatas ir jų įrišimas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kn. 2. Kaunas, 1937, p. 55–58.

Bizauskas, Kazys. Žodmenės bei literatūros teorija : (antroji dalis) // Lietuvos mokykla. 1918, nr. 4, p. 53–64 (II-oji pag.); nr. 7/8, p. 65–80 (II-oji pag.); nr. 11, p. 97–112 (II-oji pag.); nr. 12, p. 113–128 (II-oji pag.).

Latvių vidurinės (aukštesniosios) mokyklos 1919/20 metais / [parengė] K. Bizauskas // Švietimo darbas. 1921, nr. 5/6, p. 138–140.

Pradžios mokyklų įstatymas / Jokantas, Tijūnaitis, Kupčiūnas, Tamošaitis, Čepinskas [V. Čepinskis], Bizauskas, Gruodis, Spūdaitė-Gvildienė, Simanauskas, Aleliūnas, Krupavičius, Žygelis, Sleževičius, Bičiūnas, Just. Staugaitis, Žitinevičius, Bielinis, Beržinskas, Jurgutis, Bulionis, Plečkaitis, Steponavičius, Vokietaitis, Šmulkštys, Matulevičius, Kuzminskas, Ruseckas, Ambrazaitis [K. Ambrozaitis] // Lietuvos mokykla. 1922, sąs. 1, p. 25–31; sąs. 2/3, p. 74–98; sąs. 4/5, p. 156–178; sąs. 6/7, p. 270–275; sąs. 8/9, p. 331–336; sąs. 10/11, p. 429–454.

Sirokomlė, Vładisłavas. Nemunas nuo versmių iki žiočių / išvertė K. Bizauskas // Gamtos draugas.1933, balandis/gegužė, p. 49–79.

Nuotraukoje – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas su žmona Paulina Liepaite-Bizauskiene, dukromis Prima ir Alge bei žmonos giminaite. Ryga, [apie 1927–1928]. PAVB, Chodakauskų šeimos fondas F118

Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius