Šiais metais minime muzikos ir teatro draugijos „Daina“ Panevėžio skyriaus šimtmetį. 1925–1940 m. veikusi draugija reikšmingai prisidėjo prie miesto muzikinio ir kultūrinio gyvenimo – organizavo koncertus, statė operetes, vaidinimus, skatino meno sklaidą bei kūrybinę saviraišką, telkė bendruomenę.

XIX a. pab. prasidėjęs tautinis sąjūdis skatino susipratusius lietuvius burtis į kultūros ir meno draugijas, siekiant visuomenės tarpe puoselėti lietuvybę, ugdyti tautinę savimonę. 1899 m. Kaune slapta įkurtas choras „Daina“, kuris ilgainiui tapo draugija. Oficialiai draugija buvo įregistruota 1905 m. Pirmojo pasaulinio karo metais draugijos veikla kuriam laikui nutrūko, 1920 m. ji buvo atgaivinta, o 1922 m. – įregistruota. „Dainos“ draugijos įstatuose (1922) skelbiama, kad „Dainos“ tikslas – skleisti „tarpe savo narių ir plačiuose visuomenės sluoksniuose dainos-muzikos ir kitas meno idėjas <…>. Savo tikslui atsiekti „Daina“ sudaro: a) chorus, b) orkestrus, c) vaidinimo ratelius, ruošia koncertus, spektaklius, šeimyninius ir viešus vakarus, paskaitas, steigia muzikos ir švietimo mokyklas, kursus ir t. t. <…> Tokiais pat pagrindais gali būti steigiamos „Dainos“ sekcijos ar skyriai ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose“.

Nepriklausomybės laikotarpiu, plėtojantis draugijos veiklai, pradėti steigti jos skyriai ir provincijoje.

„Dainos“ draugijos centro valdyba, aptarusi su Panevėžio muzikais ir visuomenininkais draugijos skyriaus steigimo Panevėžyje galimybes ir gavusi jų pritarimą, 1925 m. liepos 11 d. oficialiai raštu kreipėsi į kunigą Joną Karbauską su prašymu įkurti Panevėžyje draugijos skyrių. Liepos 31 d. J. Karbausko iniciatyva surengtame muzikų ir visuomenės atstovų pasitarime nutarta Panevėžyje įkurti muzikos mokyklą, o jai išlaikyti steigti „Dainos“ draugijos skyrių. 1925 m. spalio 4 d. „Aido“ draugijos salėje įvyko „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriaus steigiamasis susirinkimas. Į draugiją įstojo 26 asmenys. Skyriaus valdybos pirmininku išrinktas Jonas Karbauskas, vicepirmininku – Mykolas Karka, valdybos nariais – Vladas Paulauskas, Zigmas Skirgaila ir Jonas Belinis. Naujai įsteigto Panevėžio „Dainos“ skyriaus valdybos užsakymu Naftalio Feigenzono spaustuvėje atspausdintas ir panevėžiečių tarpe platintas kvietimas:

Dainuokime! <…> Panevėžio „Dainos“ draugija nutarė suorganizuoti „Dainos“ chorą ir vaidintojų mėgėjų kuopelę su dramos studija. Tiek į chorą, tiek į kuopelę kviečiami yra visi, kam rūpi muzikos meno ir abelnai dvasios kultūros kėlimas. Organizatoriai yra tos nuomonės, kad „Dainoje“ gali ir privalo gražiausiai bendradarbiauti darbininkas šalia inteligento, valdininkas šalia viršininko, partiniai, kairysis šalia dešiniojo, nevedęs šalia šeimynos tėvo ar motinos. Šį žiemos sezoną „Dainos“ draugija numato suruošti eilę koncertų ir vaidinimų, atliekant juos savo ir iš Kauno kviestomis jėgomis. Tikimasi šiam sezonui paruošti žinomas operetes: „Kornevilijos varpai“, „Geiša“, „Čigonė Aza“ ir kitas. „Dainos“ choro dirigentu išrinktas žinomas Panevėžy muzikas p. M. Karka, gi dramos kuopelės režisierium p. Kazys Kubilius. Be to, sutiko bendradarbiauti ir kiti mūsų muzikai – p. Z. Skirgaila, G. Ichilčikas, V. Paulauskas, p. Servskienė ir kiti. Visi, kam neužgeso dar meilė prie sutartinės skambios dainos, kas jaučia savyje patraukimą prie vaidybos meno ir kam abelnai rūpi mūsų tautos kultūros klestėjimas – stokit į „Dainą“!

Tikrieji draugijos nariai mokėjo stojamąjį mokestį (50 ct) ir metinį mokestį (1 Lt). Į draugiją buvo priimami ir nariai-rėmėjai, kurie mokėdavo 10 litų nario mokestį metams. Draugijos visuotiniuose susirinkimuose buvo renkami Garbės nariai.

Draugijos skyriaus planas įkurti muzikos mokyklą, deja, liko neįgyvendintas. Nors buvo parengtos programos, atrinkti pedagogai, moksleivių tarpe išplatintos anketos, bet, negavus iš Švietimo ministerijos papildomo finansavimo, šio tikslo atsisakyta.

Įsikūręs „Dainos“ draugijos skyrius perėmė mieste veikusios „Aido“ draugijos muzikinę ir teatrinę veiklą. Mažėjant narių, „Aido“ veikla silpo ir apie 1932 m. draugija buvo likviduota, o jos turtas perleistas „Dainos“ draugijai. 1935 m. sausio 29 d. „Lietuvos žiniose“ apie Panevėžio „Dainos“ draugiją skelbiama: „<…> Draugija turi apie 60 narių. <…> Draugijos turtą sudaro: per 200 scenos veikalų, apie 300 knygų biblioteka, scenos apdarai, pianinas ir kiti muzikos instrumentai. Šis turtas dalinai yra paveldėtas iš „Aido“ draugijos“.

1926 m. spalio 3 d. šaulių teatre „Dainos“ draugijos Panevėžio skyrius surengė pirmąjį koncertą, kuriame dainavo M. Karkos vadovaujamas choras bei svečias iš Valstybės operos – „Dainos“ draugijos Garbės narys dainininkas Kipras Petrauskas. Tų pačių metų spalio 30 d. pastatytas Š. Guno operos „Faustas“ pirmasis veiksmas. Panevėžiečiai palankiai įvertino drąsų „Dainos“ eksperimentą – juos ypač sužavėjo Fausto – Kazio Kubiliaus, Mefistofelio – Zigmo Skirgailos dainavimas ir vaidyba. 1927 m. vasario 20 d. Panevėžio mokytojų seminarijos salėje įvyko operetės „Kornevilio varpai“ premjera. „Vaidinimas darė labai malonaus įspūdžio, tuo labiau, kad tai yra mūsų jaunos „Dainos“ draugijos pirmieji žingsniai. <…> Reikėtų tik mūsų jauniems artistams vengti negyvų scenų“, – rašoma 1927 m. vasario 24 d. „Panevėžio balse“. Tuo pačiu džiaugiamasi Serpoletos – S. Karvauskaitės, Gasparo – Zigmo Skirgailos „gyvumu ir tinkamu rolių supratimu“. Palankiai spaudoje „Kornevilio varpus“ ir „Dainos“ vykdomą veiklą įvertino ir Panevėžio gimnazijos direktorius, rašytojas Julijonas Lindė-Dobilas, pasidžiaugdamas miesto „teatralinių jėgų“ darbu.

Vis dėlto ne visos pastatytos operetės sulaukė vienareikšmiškai palankių atsiliepimų. 1928 m. vasario 23 d. „Panevėžio balse“ B. Pusreikščio pavarde pasirašęs asmuo operetės „Geiša“ pastatymą kritikuoja dėl grimo ir neįtikinamos vaidybos: „<…> Kostiumai ir dekoracijos tiko veikalo dvasiai, tik grimo kontrastas pagadino tuos reikalus. <…> Muzikalinė vaidybos pusė pas kai kuriuos buvo gera, pas kitus bloga. <…> Pati vaidyba pas kai kuriuos buvo bloga – nenatūrali. Jokio pasigėrėjimo neteikė, o tik nervavo. <…> Apskritai, visi buvo kažkaip nesusigyvenę savo rolių pašaukimuose, už tai ir vaizduojamų tipų nesukūrė. Nesučiuptas tas japoniškas charakteris ir dvasia. <…>“ Žinutės autorius pabrėžia, kad kritika sąlyginė ir, nepaisant trūkumų, „reikia džiaugtis tokiuo „Dainos“ draugijos sugebėjimu ir, atsiminus, kad tas veikalas ne profesionalų, o mėgėjų pastatytas, tai ir tie minusai atpuola. <…>“ 1928 m. rugsėjo 20 d. „Panevėžio balse“ skaitytojas džiaugiasi „Dainos“ choro „suteikta maldinga nuotaika“ Šv. Mišių metu Marijonų (Švč. Trejybės) bažnyčioje – „gražus išpildymas rodo chorą esant muzikalų ir darnų“. 1930 m. kovo 4 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pašventinimo iškilmėse „Dainos“ chorui buvo patikėta pirmą kartą sugiedoti Kristaus Karaliaus himną, kurio žodžius sukūrė prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, o muziką – prelatas Teodoras Brazys (Panevėžio balsas, 1930 03 13). Spaudoje gausiai aptariami Panevėžio „Dainos“ draugijos renginiai rodo, kad draugijos veikla sulaukė panevėžiečių dėmesio ir palaikymo.

Į draugijos veiklą įsitraukė tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Gerai balsą valdė agronomas Kazys Kubilius, be žemės ūkio mokslų, Berlyne studijavęs ir dainavimą, boso partijas statomuose muzikiniuose veikaluose atlikdavo Panevėžio gimnazijos mokytojas, Krokuvos konservatorijos absolventas Zigmas Skirgaila, svarbesnės moterų partijos tekdavo draugijos choro dalyvei pedagogei J. Juodviršienei, bendradarbiavo muzikas, pedagogas Hiršas Ichilčikas, baigęs Tbilisio muzikos mokyklą, vėliau mokęsis Varšuvos konservatorijoje ir Peterburge, muzikai Vladas Paulauskas, Juozas Rajeckas, F. Svirskis ir kiti. Į draugijos veiklą įsitraukė ir Panevėžio gimnazistai – Jonas Stasiūnas (vėliau – operos dainininkas, baritonas), Veronika Dagelytė (vėliau – Kauno operos solistė, sopranas), Bronė Stasiulionytė ir kiti. Iš scenos mėgėjų aktyviai reiškėsi J. ir A. Lukšioniai, artistiškumu ir komedijiniais vaidmenimis garsėjo Vladas Kličmanas – Panevėžio savivaldybės tarybos narys ir burmistro pavaduotojas, Panevėžio pašto-telegrafo viršininkas Jonas Belinis, paskatinęs į draugijos veiklą įsitraukti ir daugiau pašto tarnautojų – Oną Užkuraitytę-Ignatavičienę, Stefaniją Bliudnikienę, Stefaniją Mikalauskienę ir kitus.

Draugija savo patalpų neturėjo. Repeticijos vykdavo Centralinio valstybės knygyno Panevėžio skyriaus, įsikūrusio „Aido“ draugijos patalpose (dabar – Vasario 16-osios g. 20), skaitykloje. Bibliotekai 1932 m. persikėlus į naujas patalpas Respublikos g. 14, jos vedėja Elžbieta Jodinskaitė uždraudė draugijai repetuoti bibliotekos skaitykloje, motyvuodama tuo, kad iš Švietimo ministerijos gautas įsakymas neleisti skaitykloje vykdyti pašalinių veiklų. Patalpų klausimas svarstytas draugijos susirinkimuose, draugijos pirmininkas M. Karka asmeniškai apsilankė pas E. Jodinskaitę, tačiau kompromisas nebuvo rastas, – pasiūlyta repetuoti šaltame ir drėgname bibliotekos vestibiulyje. Buvo kreiptasi ir į miesto burmistrą Tadą Chodakauską, bet patalpos repeticijoms neskirtos. 1935 m. kovo 21 d. susirinkime M. Karkai atsisakius skyriaus pirmininko, dirigento ir režisieriaus pareigų, draugijos veikla buvo sustabdyta. 1937 m. draugija veiklą atnaujino, šauliams leidus naudotis po remonto atsidariusia šaulių teatro sale. Dėl kilusio konflikto bibliotekos vedėja E. Jodinskaitė buvo pašalinta iš draugijos Garbės narių.

Draugija rengė šventinius koncertus visuomenei ir kariuomenei, koncertuodavo labdaringuose renginiuose, vakaronėse, organizavo religinės muzikos koncertus bažnyčiose, aktyviai dalyvavo Lietuvos dainų šventėse, su koncertais ir operetėmis išvykdavo į kitus Aukštaitijos miestus.

Panevėžio „Dainos“ draugijos gyvavimo laikotarpiu suvaidinta per 50 scenos veikalų: R. Planketo operetė „Kornevilio varpai“, S. Džonso operetė „Geiša“, Ž. Žilberto – „Doringoji Zuzana“, vaidinimai su muzika, dainomis ir šokiais: „Čigonė Aza“, „Ūkanose“, „60 tūkstančių litų“, „Adomas ir Ieva“, „Kuprotas oželis“, stambesnieji veikalai: „Valdovo sūnus“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Aušros sūnūs“, nemažai 1–3 veiksmų pjesių ir komedijų. Choro repertuare buvo operiniai chorai, dainos iš lietuviškų mitologinių kantatų su orkestrais – „Milda“, „Vitolio rauda“, „Vėlinės“.

1940 metais, SSRS okupavus Lietuvą, draugija likviduota.

„Dainos“ draugijos Panevėžio skyrius, vadovaujamas ilgamečio skyriaus vadovo (1929–1940), muziko Mykolo Karkos, gausia ir įvairiapuse muzikine bei teatrine veikla svariai prisidėjo prie panevėžiečių meninio auklėjimo, ugdydamas susidomėjimą muzika, daina ir scenos menu.

Rengiant informaciją naudotasi L. Kaziukonio straipsniu „Panevėžio kultūrinis gyvenimas 1918–1940 m.“, publikuotu knygoje „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ (Panevėžys, 2003), V. Maknio „Lietuvių teatro raidos bruožai“ (Vilnius, 1972), R. Aleknaitės-Bieliauskienės straipsniu „Padainuok, broliu tapsi…“, I. Jasilionio straipsniu „Organizuosime savo teatrą ir mes…“, spausdintais „Kultūros baruose“ (1985, nr. 2), L. Kaziukonio straipsniu „Apie M. Karkos ir E. Jodinskaitės konfiktą“ („Tarp knygų“, 2013, nr. 1), Mykolo Karkos atsiminimais „Truputis medžiagos ir prisiminimų iš Panevėžio muzikinės ir teatrinės praeities“ (PAVB, F12), informacinėmis žinutėmis apie Panevėžio „Dainos“ draugijos veiklą iš tarpukario Panevėžio ir Lietuvos periodinės spaudos.

Skaitmenintas „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriaus fotografijas, programas, afišas ir kitus dokumentus, saugomus Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne Mykolo Karkos fonde F12, galima peržiūrėti Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt

Iliustracijoje – „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriaus operetės „Kornevilio varpai“ afiša. 1926 m. Skelbta: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos-itraukios-istorijos/34/panevezio-operetes-tevas/exh-302/draugijos-bureliai-rateliai/case-1560#slide5; LLMA, F 57, ap. 1, b. 42, 1. 2

Galerijoje – fotografijos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomų fondų: Mykolo Karkos fondo F12, Mykolo Valdo Jataučio fondo F176, Panevėžio draugijų fondo F37, Aleksandros Šilgalytės fondo F80, Pavienių rankraščių fondo F8, bibliotekos skaitmeninio archyvo, internetinių portalų – www.limis.lt, https://llma.archyvai.lrv.lt, https://literaturairmenas.lt

Informaciją parengė
Sigita Marcinkevičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius