Panevėžio miesto teismų istorija nepriklausomos Lietuvos valstybės metais prasideda 1918 m. gruodžio 10 d., kai buvo įsteigta 1-oji Panevėžio apskrities nuovada. Kiekviename mieste ir apskrityje, kur gyveno daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, paskirtas taikos teisėjas. 1-osios nuovados, kuriai priklausė Panevėžio miestas ir valsčius, Piniavos, Rozalimo, Smilgių, Šeduvos valsčiai, teisėju paskirtas Pranas Dauguvietis, ėjęs pareigas iki 1933 m. liepos 11 d. 2-oji nuovada, įsteigta 1920 m. lapkričio 19 d., apėmė Krekenavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Raguvos Ramygalos, Vadoklių, Velžio valsčius. 1924 m. pakeitus nuovadų ribas, 1-oji nuovada apėmė  Panevėžio miestą, Šeduvos miestą, Šeduvos valsčių, Rozalimo, Smilgių ir Miežiškių valsčius. 2-ajai nuovadai priklausė  Panevėžio, Naujamiesčio, Krekenavos, Ramygalos, Raguvos, ir Vadoklių valsčiai.

1933 m. vietoje nuovadų įsteigti neilgai veikę teismai. 1933 m. spalį panaikinti Panevėžio I, II, III apylinkės teismai ir įsteigtas Panevėžio apylinkės teismas, dirbęs nuo 1933 m. gruodžio 1 d. iki 1940 m.

Kauno apygardos teismas apėmė plačią teritoriją. Panevėžio miesto taryba siekė, kad apygardos teismas būtų įkurtas ir Panevėžyje. 1924 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto tarybos posėdyje pritarta apygardos teismo steigimui Panevėžyje. 1924 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama Panevėžyje įkurti apygardos teismą. Tų pačių metų gegužės 9 d. tarybos posėdyje nutarta skirti 6 tūkst. litų apygardos teismo patalpų įrengimui.

1924 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismas Panevėžyje įkūrė savo skyrių. 1924 m. spalio 1 d. į Panevėžį atvyko 6 Kauno apygardos teismo teisėjai ir spalio 21 d. prasidėjo teismo posėdžiai. 1925 m. balandžio 3 d. Seimas priėmė Panevėžio apygardos teismo įstatymą. Apygardos teismas įkurtas Respublikos g. 3. Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio dekretais teisėjų korpusas Panevėžyje suformuotas iš Kauno apygardos teismo teisėjų. Teisėjais į Panevėžio apygardos teismą nuo gegužės 5 d. paskirti: Bernardas Fridmanas, Edvardas Juozapavičius, Zigmas Rusteika, Romanas Cerpinskas, Stasys Valentinavičius. Ši data ir laikoma Panevėžio apygardos teismo įkūrimo data. Prezidento A. Stulginskio dekretu Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Vyriausiojo Tribunolo narys Augustinas Janulaitis, tačiau jis pareigų nepradėjo eiti. Panevėžio apygardos teismo pirmininku 1925 m. spalio 1 d. paskirtas Napoleonas Morkvėnas. Anksčiau apygardos teismo pirmininko padėjėju paskirtas Jonas Danauskas, buvęs Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėju. Jis laikinai ėjo ir apygardos teismo pirmininko pareigas. Panevėžio apygardos teismo veikla apėmė Panevėžio miestą ir apskritis, Rokiškio, Ežerėnų (Zarasų) apskritis, Biržų apskrities Pasvalio, Joniškėlio, Pušaloto, Vaškų, Linkuvos, Saločių, Vabalninko, Daujėnų, Krinčino ir Pumpėnų, Ukmergės apskrities Traupių ir Kurklių valsčius. Vėliau ribos keitėsi. Kaip pirmoji institucija apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, už kurias nusikaltusiems numatytas sunkiųjų darbų kalėjimas arba kuriose civilinis ieškinys buvo didesnis nei 5 tūkst. litų, taip pat bylas, kuriose už muitų akcizus ir kitus nusižengimus grėsė didesnė nei 5 tūkst. litų bauda, tarnybinius nusižengimus. Kaip antroji (apeliacinė institucija) apygardos teismas nagrinėjo bylas, išspręstas taikos teisėjo, kai šalys nesutikdavo su sprendimu, konkurso bylas, tam tikrais atvejais administracinių įstaigų nutarimus dėl draugijų uždarymo ir panašias. Teisminei valdžiai vykdyti prie apygardos teismo skirta pagalbinių darbuotojų: teismo tardytojų, teismo antstolių, notariatas ir hipoteka. Apygardos teismas kas ketvirtį savo darbo ataskaitą siųsdavo Vyriausiajam Tribunolui. 1928 m. Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas J. Danauskas.

Laikinąjį Lietuvos teismų sutvarkymo įstatymą 1933 m. liepos 11 d. pakeitė teismų santvarkos įstatymas, įsigaliojęs rugsėjo mėnesį. Pagal jį apygardos teisme buvo du skyriai: civilinis ir baudžiamasis. Kiekvienam jų vadovavo atskiras pirmininkas. Teismo posėdžiai buvo teisiamieji, tvarkomieji ir visuotinio susirinkimo. Teisiamuose ir tvarkomuose posėdžiuose dalyvaudavo po tris teisėjus, o visuotinio susirinkimo ‒ visi teisėjai. Teisėjams buvo draudžiama dirbti kitą darbą, išskyrus dėstytojo. Apygardos teismo pirmininkas prižiūrėjo apylinkių teismus ir lankė juos bent kartą per metus. 1933 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas R. Cerpinskas.

1934 m. Panevėžio apygardos teismo veikla apėmė Panevėžio miestą ir apskritis, Rokiškio, Zarasų ir Biržų apskritis, Ukmergės apskrities Kurklių valsčių. Nuo 1938 m. sausio 14 d. Panevėžio apygardos teismo veikimo sričiai priklausė Panevėžio, Naujamiesčio, Krekenavos, Ramygalos, Raguvos, Vadoklių, Pušaloto, Pumpėnų, Šeduvos, Rozalimo, Smilgių, Biržų, Pabiržės, Papilio, Radviliškio Nemunėlio valsčiai, Panevėžio ir Rokiškio miestas. 1939 m. sausio 10 d. Panevėžio apygardos teismo pirmininkui R. Cerpinskui išėjus į pensiją, į jo vietą paskirtas Klemensas Arminas. Jis buvo ir civilinio skyriaus pirmininkas. Baudžiamojo skyriaus pirmininku dirbo Jonas Zdanavičius. Baudžiamajame skyriuje dirbo teisėjai Juozas Čelkus, Antanas Naujokaitis, Kazys Šlėnys, Leonas Vabalas, Juozas Vasiliauskas. Baudžiamojo skyriaus sekretorius buvo Adolfas Klevinskas. Civilinio skyriaus teisėjais dirbo Motiejus Jokubauskas, Zigmas Rusteika ir Stasys Valentinavičius. Civilinio skyriaus pirmininkas buvo K. Arminas, o sekretorius Juozas Kučneris. Panevėžio apygardos prokuroru dirbo Motiejus Piliponis.

Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, kuriose kaltais pripažintiems asmenims grėsė sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą, bylas dėl valstybės tarnautojų ir savivaldybių tarnautojų, išskyrus bylas, kurios priklausė Vyriausiojo Tribunolo kompetencijai. Kaip apeliacinė institucija apygardos teismas nagrinėjo civilines bylas, kai teisiamieji nesutikdavo su apylinkės teismo nutarimu, baudžiamąsias bylas, kai teisiamieji nesutikdavo su apylinkės teismo sprendimu. Kaip administracinis teismas apygardos teismas nagrinėjo skundus dėl nutarimo neregistruoti ir uždaryti draugijas, dėl notarų veiksmų, kalinių prašymus dėl bausmės sumažinimo trečdaliu. 1940 m. Panevėžio apygardos teisme dirbo 10 teisėjų.

1940  m. Lietuvą okupavus sovietams, keitėsi ir teismų darbas.

Nuotraukoje – Panevėžio apygardos teismas. 1927 m.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Istorijos puslapiai“ straipsnis