Utenos dekanatas – Panevėžio vyskupijos administracinis vienetas, apimantis 12 parapijų Utenos rajone: Biliakiemio, Daugailių, Daunorių, Leliūnų, Pakalnių, Spitrėnų, Sudeikių, Tauragnų, Utenos Dievo Apvaizdos, Utenos Kristaus Žengimo į Dangų, Užpalių, Vyžuonų.

Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia pastatyta 1940 m. Utenos klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu ir vietos gyventojų lėšomis. Bažnyčios projektą parengė Zarasų apskrities inžinierius Pranas Indriūnas. Statybos darbai pradėti 1937 m. gegužę. Juos vykdė vietinis statybininkas Jonas Grinius su pagalbininkais. Bažnyčia pašventinta 1940 m. rugpjūčio 11 d.

Pastatas pasižymi XX a. ketvirtojo dešimtmečio lietuviškajam modernizmui būdinga architektūra. Tai medinė, karkasinė, bazilikinio tipo, stačiakampio plano bažnyčia su kampuose esančiais išsikišimais. Bokštas pastatytas nesimetriškai ant zakristijos, greta presbiterijos. Nors statinio tūris artimas tradiciniam, siekta jam suteikti aiškų geometrinį pavidalą. Modernizmo bruožai ryškūs ir detalėse. Būdingas apvalių vidurinės navos langų ritmas, o priekiniame fasade esantys langų apvadai yra netradiciniai ir modernūs.

Bažnyčios vidus – trijų navų, įrengti trys altoriai. Didžiajame neoklasicistiniame altoriuje yra Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas su aptaisais tamsiai raudoname fone, o šonuose stovi šv. Petro ir šv. Povilo skulptūros. Bažnyčioje nėra vargonų, vietoje jų naudojama fisharmonija.

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pirmoji bažnyčia ant Daugailių piliakalnio pastatyta XVII a. pabaigoje. Dabartinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia iškilo 1852 m., o 1883 m. kunigo Antano Rumševičiaus rūpesčiu buvo perstatyta ir padidinta. Projektą parengė architektas Justinas Golinevičius.

Bažnyčia yra neobarokinė, liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Fasado šonuose kyla keturių tarpsnių bokštai. Šventovės duris bei langus puošia neobarokiniai, drožinėti sandrikai ir apvadai.

Vidus trijų navų, jame yra trys altoriai. Neobarokinio didžiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje – molbertinės tapybos XIX a. pirmosios pusės šv. Antano paveikslas, antrajame – Švč. Jėzaus Širdies skulptūra. Kairiajame šoniniame altoriuje – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas, dešiniajame – Nukryžiuotojo skulptūra. Bažnyčios sakykla ir vargonai neogotikiniai.

Šventorius aptvertas akmens mūro tvora su puošniais metaliniais vartais. Jame stovi medinė, kvadratinio plano, trijų tarpsnių varpinė.

Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1925 m. Daunorių kaimo ūkininkas Justinas Vitkauskas būsimiems maldos namams dovanojo 39,3 ha žemės. 1926 m. buvo pastatyta koplyčia. Dabartinė Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia iškilo1933–1934 m. Jos statyba rūpinosi Tauragnų klebonas Matas Nakas ir vikaras Titas Vinkšnelis.

Bažnyčia yra medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Stogas skardinis, piramidės formos, šiek tiek nuožulnesnis nei kitų tradicinių Lietuvos šventovių.

Šventovės interjeras įrengtas 1935 m., jame yra trys altoriai. Didžiajame altoriuje – Lietuvoje reta artdeco stiliaus ankstyvosios kūrybos lietuvių skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūra „Švč. Jėzaus Širdis“. Dešiniajame šoniniame altoriuje – šv. Juozapo, o kairiajame – Švč. Mergelės Marijos Karalienės skulptūros.

Šventorius aptvertas metaline tvora.

2021 m. Daunorių krašto bendruomenės pastangomis bažnyčia atnaujinta.

Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia

Pirmoji Romos katalikų bažnyčia Leliūnuose pastatyta 1698 m. Dabartinė plytų mūro Šv. Juozapo bažnyčia iškilo 1901–1905 m. pagal Pakalnių dvaro savininko, inžinieriaus Antano Kuliešos projektą. Jos statyba rūpinosi klebonas Antanas Masaitis.

Bažnyčia yra mišrios architektūros, turinti gotikos ir romaninio stiliaus elementų. Ji kryžminio plano, su apside ir dviem bokštais.

Bažnyčios vidus – trijų navų, jos atskirtos masyviomis kolonomis ir arkomis. Visi trys altoriai yra ąžuoliniai, puošti neogotikiniais drožiniais. Didžiajame altoriuje – šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas, šonuose – šv. Petro ir šv. Povilo skulptūros. Antrajame altoriaus tarpsnyje – šv. arkangelo Mykolo paveikslas. Mensos priekyje – gipsinis „Paskutinės vakarienės“ bareljefas.

1913 m. bažnyčioje buvo pastatyti Karaliaučiaus meistro Bruno Goebelio pagaminti 21 registro vargonai. Tai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Jie restauruoti 2011–2012 m.

Šventorių juosia originali tvora: ant tašytų akmenų cokolio sumūryti plytiniai stulpeliai, apdengti cinkuota skarda, tarp jų – geležinė tvora. Šventoriaus kampe stovi neogotikinė koplyčia.

Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią apie 1762 m. pastatė Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša. Antroji medinė šventovė sunykusios vietoje iškilo 1906 m. kunigo Jurgio Kazlausko ir parapijiečių iniciatyva. 2000 m. balandžio 25 d. medinė Pakalnių bažnyčia – viena seniausių Utenos krašte –  sudegė. Tuometinio klebono Kosto Balsio, parapijiečių ir rėmėjų pastangomis pastatyta nauja Švč. Trejybės bažnyčia (archit. Kazys Tamošėtis). Pirmąsias šv. Mišias klebonas K. Balsys aukojo ką tik iškilusioje, bet dar be langų ir durų bažnyčioje 2000 m. gruodžio 25 d., antrąją šv. Kalėdų dieną. 2001 m. rugsėjo 16 d. naująją bažnyčią pašventino Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas.

Bažnyčia modernus sakralinis pastatas, sumūrytas iš geltonų ir pilkų plytų. Jo plotas – 300 kv. m, aukštis – 18 m, bokšte kryžius iškilęs 21 m. Fasadą puošia skulptoriaus Juozo Naruševičiaus 3,5 m aukščio Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Bažnyčios viduje daug medžio dirbinių ir paveikslų. Šventovėje kabo dailininko Jono Pleckevičiaus nutapytas bažnyčios statytojo kunigo K. Balsio portretas. Altoriuje įmontuotas dailininko Andriaus Surgailio vitražas – Švč. Trejybės simbolis. Bažnyčioje yra 27 registrų „GloriaEco 22“ vargonai, pirkti Vokietijoje.

Šventoriuje stovi medinė trijų tarpsnių varpinė.

Pakalnių bažnyčioje veikia nuolatinė paroda, kurioje eksponuojami per 2000 m. gaisrą išlikę liturginiai indai, knygos, žvakidės, monstrancija.

Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Dabartinė Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia pastatyta 1917 m. klebono Pranciškaus Turausko iniciatyva ir dvaro savininkų Jono bei Elenos Balaišių lėšomis. Projektą parengė E. Balaišienės pusbrolis, studentas Pranas Gineitis. 1917 m. sausio 8 d. bažnyčią pašventino Utenos dekanas Jonas Jarašiūnas.

1919 m. į Spitrėnus paskirtas kunigas Petras Margevičius nupirko fisharmoniją, vėliau įrengti šešių registrų vargonai. 1924 m. įrengtas didysis altorius, skirtas Švč. Mergelei Marijai, taip pat pastatyti dar du altoriai. Tais pačiais metais bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės titulas.

Bažnyčia yra pusiau kryžminio plano, jos transeptai siauri ir žemesni už navą; ji vienabokštė.

Bažnyčioje yra trys altoriai. Didysis altorius – neogotikinio stiliaus, sudarytas iš trijų dalių. Centrinėje jo dalyje kabo paveikslas „Taikos Karalienė“, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ant rankų. Kairėje pusėje – šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, o dešinėje – šv. Jono Bosko paveikslai. Presbiterijoje yra du šoniniai altoriai: kairėje su šv. Pranciškaus, dešinėje su šv. Dominyko paveikslais.

Šventorių juosia akmens mūro tvora, jame stovi medinė varpinė.

Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Dabartinė Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1825 m. 1917 m. abiejuose stogo galuose įrengti mediniai bokšteliai su kryžiais. 1933 m. klebono Juozo Savukaičio rūpesčiu bažnyčia perdažyta ir atnaujinta. Antrojo pasaulinio karo metais nuniokota šventovė vėliau suremontuota kunigo Alfonso Gražio. Apie 1955 m. įrengtas barokinis frontonas su keturiomis poromis pusapvalių kolonų, o ant kraigo iškeltas ažūrinis geležinis kryžius.

Bažnyčia tinkuoto akmens mūro, klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė.

Viduje įrengti trys altoriai. Didžiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje yra Nukryžiuotojo skulptūra, antrajame – šv. Jono Bosko paveikslas. Kairiojo šoninio altoriaus pirmajame tarpsnyje – Švč. Mergelės Marijos skulptūra, antrajame – šv. Elžbietos paveikslas. Dešiniojo šoninio altoriaus pirmajame tarpsnyje – šv. apaštalų Simono ir Judo, o antrajame – šv. Antano paveikslai.

Šventorių juosia akmens mūro tvora. Jame stovi 1939 m. pastatyta medinė varpinė.

Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia

Lietuvai priėmus krikščionybę, Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. pastatė septynias bažnyčias. Tauragnų bažnyčia buvo viena iš pirmųjų septynių Lietuvos šventovių ir pirmoji, iškilusi šiaurės rytų Lietuvoje.

Daugiausia žinių išlikę apie 1874 m. pastatytą medinę Tauragnų bažnyčią. 1944 m. liepos 9 d. ši šventovė sudegė kartu su joje saugotomis nuo 1644 m. pildytomis metrikų knygomis, įvairiais dokumentais, retais bažnytinės procesijos reikmenimis, meno kūriniais, puošniais altoriais ir vargonais.

Dabartinė Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia perstatyta iš 1969 m. Priepalės kaime pirkto namo. Tais pačiais metais ji buvo pašventinta Utenos dekano Igno Šaučiūno.

1977 m. pašventintas didysis altorius (aut. K. Šėža). Pirmajame altoriaus tarpsnyje yra kryžius su Nukryžiuotoju, kuris, atsižvelgiant į liturginį kalendorių, keičiamas kalėdiniu ar velykiniu paveikslu. Nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 1 d. altorių puošia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas. Antrajame altoriaus tarpsnyje – šv. Jurgio bareljefas. Iš šonų, ant pjedestalų, stovi Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Širdies skulptūros.

1988 m. bažnyčia atnaujinta pagal architekto Romualdo Mikėno projektą: ji apmūryta plytomis, padidinta, ant stogo iškeltas naujas kryžius.

Šventorius aptvertas metaline tvora su betoniniais stulpais.

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia – antroji parapinė bažnyčia Utenoje. Sparčiai augant miestui ir gyventojų skaičiui, iškilo poreikis steigti naują parapiją. Šios idėjos iniciatorius – kunigas Sigitas Sudentas.

1990 m. skirtas žemės sklypas maldos namų statybai, suplanuotas unikalus bažnyčios kompleksas: piramidės formos bažnyčia, koplyčia, klebonija ir parapijos namai (archit. Vladas Treinys, Juozas Šipalis). 1990 m. pastatyta ir pašventinta koplyčia, 1993 m. įrengti parapijos namai, kuriuose iki 2005 m. vyko pamaldos. Dėl lėšų stokos bažnyčios statyba buvo sustabdyta.

2004 m. statybos atnaujintos. Naują bažnyčios projektą parengė architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas. Statybos darbams vadovavo UAB „Dailista“ iš Kupiškio. Pagrindinis statybų rėmėjas – UAB „VP Market“. Bažnyčios vidus įrengtas parapijiečių ir rėmėjų lėšomis. Statybos darbais rūpinosi kunigas Henrikas Kalpokas.

2005 m. kovo 19 d. bažnyčia iškilmingai pašventinta ir pavadinta Dievo Apvaizdos vardu.

Bažnyčia yra modernus ovalo formos, raudonų klinkerio plytų pastatas, primenantis laivą – vieną iš krikščioniškų simbolių. Bendras bažnyčios plotas siekia daugiau kaip 600 kvadratinių metrų, o vidaus – daugiau kaip 500 kvadratinių metrų. Bažnyčios bokšto su kryžiumi aukštis – 44 m.

Interjeras pasižymi minimalistiniu stiliumi. Presbiterijos erdvėje įrengtas altorius ir sakykla, iškaldinti iš lietuviško akmens (skulpt. Valentinas Šimonėlis), taip pat – erdviniai vitražai, vaizduojantys angelus. Virš altoriaus įkomponuoti vitražai simbolizuoja Dievo Apvaizdos akį ir Kristaus figūrą. Keturiolikoje bažnyčios langų įrengti unikalūs Lietuvoje „Kryžiaus kelio“ stočių vitražai. Visų vitražų autorius – dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas. Presbiterijoje esanti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra, datuojama XIX a. viduriu, liudija bažnyčios istorijos tęstinumą.

Šventoriaus pakraštyje, priešais parapijos namus, stovi piramidės formos Dievo Apvaizdos koplyčia.

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Dabartinė Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1884 m. kunigo Adomo Vyšniausko iniciatyva. Šventovės projektą parengė inžinierius architektas S. G. Lukaševičius. Statybos darbams vadovavo Johanas ir Fridrichas Lechvaldai, vėliau – architektas Ustinas Golinevičius. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas.

Bažnyčia yra raudonų plytų mūro, neobaroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano, dvibokštė, su penkiasiene apside ir abipus jos esančiomis zakristijomis bei apskritu kupolu virš transepto.

Vidus trijų navų, jame įrengti keturi altoriai. Didysis Kristaus Žengimo į dangų altorius pastatytas 1900 m., virš jo skliaute nutapytas Švč. Trejybės paveikslas. Švč. Jėzaus Širdies altorius įrengtas 1940–1944 m. kartu su klausyklomis ir suolais. Įspūdingą sakyklą su baldakimu, reljefiniais drožiniais ir augaliniais ornamentais XIX a. pabaigoje sukūrė Juozas Paplauskas. Vargonai pagaminti 1899 m. meistro Jono Garalevičiaus vargonų dirbtuvėje Kaune, o apie 1990 m. perstatyti ir praplėsti meistrų Vaclovo Paulausko ir Kęstučio Šleinio.

Šventorių juosia akmens mūro tvora. Jame stovi 1876 m. pastatyta dvitarpsnė varpinė.

Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmosios Užpalių bažnyčios pastatymo data nėra žinoma. Dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1894 m. kunigo Kazimiero Kozminsko ir parapijiečių rūpesčiu. Projekto autorius – Justinas (Ustinas) Golinevičius. Jau 1885 m. buvo prašoma leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau tik 1888 m. leidimas gautas iš Vilniaus generalgubernatoriaus. 1898 m. šventovę konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas.

Bažnyčia yra istoristinė, turi neogotikos ir neoromanikos bruožų. Ji stačiakampio plano, dvibokštė.

Vidus trijų navų, įrengti penki altoriai. Didysis Švč. Trejybės altorius įrengtas 1934 m. Kiti altoriai paskirti Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo ir šv. Antano garbei. Bažnyčioje yra 16 registrų vargonai. Manoma, kad tai Juozapo Radavičiaus darbas.

Šventorių juosia ažūrinė plytų tvora. Jame stovi 1847 m. Užpalių parapijos klebono Silvestro Grubinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta klasicistinė, mūrinė, kvadratinio plano, trijų į viršų siaurėjančių tarpsnių varpinė.

Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia

Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia – viena iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio bažnyčių ir pirmoji šiaurės rytų Lietuvoje, pastatyta Vytauto Didžiojo laikais. Nepaisant kai kurių istorikų abejonių, remiantis istoriniais šaltiniais, bažnyčia pastatyta 1406 m. Vyžuonų savininko Kristino Astiko lėšomis. Bėgant amžiams ji ne kartą buvo nuniokota, degė, buvo dažnai remontuojama ir atstatoma. 1891–1892 m. klebono Antano Drukteinio rūpesčiu bažnyčia perstatyta ir padidinta, primūrytas bokštas. 1898 m. ją konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas.

Bažnyčia yra neoromaninio stiliaus, mūrinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, vienabokštė, su trisiene apside ir dviem šoninėmis zakristijomis. Pagrindiniame fasade stovi tritarpsnis kvadratinio plano bokštas. Apsidės galinėje sienoje yra niša su krucifiksu. Vienoje jos pusėje įmūryta akmeninė pagonių garbinto žalčio Vyžo galva, kitoje – akmeninis patrankos sviedinys, kadaise per švedų antpuolį nukritęs į Vyžuonas.

Bažnyčios vidus trijų navų. Vidaus erdvę skaido stambūs pilioriai, navas dengia kryžminiai skliautai. Šventovėje yra trys altoriai: didžiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje – Viešpaties Jėzaus Vaiko paveikslas, antrajame – šv. Jurgio atvaizdas. Kairėje pusėje įrengtas Sopulingosios Dievo Motinos, dešinėje – Jėzaus Širdies altoriai. Bažnyčios vargonai su dekoratyviu pseudogotikiniu prospektu įrengti XIX a. pabaigoje.

Šventoriaus tvora akmens mūro.